Man kaip tik į kai kurias dainas pažvelgus kilo mintis, kad čia yra progresyviausios tų atlikėjų dainos. David Bowie - Station to Station: gal instrumentuotės atžvilgiu nieko progiško, bet kompozicija jau tikrai surėdyta pagal visus progroko formulynus. Dire Straits – Telegraph Road analogiškai. Led Zeppelin'ų visos trys dainos jau ir instrumentuotės klausimu labai kompleksiškos, ypač Achilles Last Stand. The Who dainos taip pat turi užuolankų į prog'ą, ypač Won't Get Fooled Again. The Temptations - Papa Was A Rollin' Stone, mano galva, yra progresyvus ritmenbliuzas. Television - Marquee Moon ir CCR pasiūlytos dainos irgi nėra skystos instrumentuotės atžvilgiu. Bent jau mano paminėtos dainos suponuoja, kad topas galėtų vadintis "progresyvios neprogresyvių grupių dainos" (arba bent jau kažkaip panašiai, nes kitų dainų nelabai žinau ir už jas negaliu komentuoti). Nes šiaip jau būna ilgų dainų, kurios visai nėra progresyvios. Tarkim, tų pačių Dire Straits - Money For Nothing. Tų pačių Led Zeppelin - How Many More Times (labiau psichodeliška) arba When The Levee Breaks (tai bliuzroko daina, tikrai ne tiek progiška kiek Achilles Last Stand). Iš Bowie repertuaro siūlyčiau Somebody Up There Likes Me (nebent 6 su viršum minutės yra per trumpa, nors Nobody's Fault But Mine tokio pat ilgio, kuri yra šiame sąraše). Labai šiam topui tinkantis numeris: Deep Purple - Child In Time. Man tai irgi bliuzroko ir vargiai progroko daina. Ir netgi vėlesni Deep Purple kūriniai, kaip kad Son of Alerik, čia tinka. Derek & The Dominos - Layla. Vat ką pastebiu, kai bandai ieškoti dainų, kurios yra ilgos ir tikrai nėra progiškos, dažniausiai atsiremi į bliuzą ir psichodeliką. Matyt grynai klasikinio roko skambesiu ištempti ilgą trukmę yra sudėtinga.
Šiaip topo idėja gera, bet man pačiam būtų sudėtinga sudaryti tokį topą (lengviau būtų, kaip minėjau, "progresyvios neprogresyvių grupių dainos") ir aš kabinėjuos prie kai kurių pasirinkimų. O gal čia mano asmeninė problema, kad aš matau progą ten, kur jo, kitų nuomone, nėra.
The Pretty Reckless yra įkeltos dvi atskiros dainos kaip viena, o tiksliau įžanga su pilna daina, bet albume jos bus atskirai. Tai nežinau kaip čia, ar tiesiog ignoruoti tą faktą, kad jos turėtų būti atskirai ir sukelti likusias kaip reikia, ar iš naujo..
1 gavenios metal anikdot. Jei velykos ivyks+kristus prisikels, gros lamb of god, genesis, nine inch nails, judas priest. jei nepavyks - slayer- christ illusion, christian death, rotting christ, atheist ir behemoth-christians to the lions. Jei nesulauksi
Shvankus anekdotas jeigu nepries? Studentas po bemiegės nakties pasiruosimo prisijungia prie SEB programėlės ir pamato užrašą: „Jūsų sesija baigėsi“.
Jis giliai atsidūsta, užverčia vadovėlį ir sako:
– Na, ačiū Dievui, bent vieną egzaminą šiemet išlaikiau.
Tuo labiau, koncertinės versijos dažnai ateina kartu su koncertiniu albumu, tai yra racionalu joms daryti atskirus dainų profilius ir tokia buvo daugiametė praktika.
Dėl to, kokių versijų reikia music'e, kokių nereikia. Aš visada vadovavaus principu, kad remaster'ių ar remix'ų (nebent tai kito atlikėjo remiksas) atskirai kelti nereikia. Bet koncertinės ir rerecorded studijinės versijos dažnai yra vertingos.
Taip pat ne visai tiesa, kad ji prisiskyrė prie Ambassadeurs... taip, įėjus į jos tebeesantį profilį administracijoje tokį dalyką rodo dropbox'e, bet pvz Ambassadeurs profilyje tokios info visai nėra. Tai vadinasi, nieko labai blogo neįvyko.
2021 m. balandžio 1 d. 19:11:12
Man kaip tik į kai kurias dainas pažvelgus kilo mintis, kad čia yra progresyviausios tų atlikėjų dainos. David Bowie - Station to Station: gal instrumentuotės atžvilgiu nieko progiško, bet kompozicija jau tikrai surėdyta pagal visus progroko formulynus. Dire Straits – Telegraph Road analogiškai. Led Zeppelin'ų visos trys dainos jau ir instrumentuotės klausimu labai kompleksiškos, ypač Achilles Last Stand. The Who dainos taip pat turi užuolankų į prog'ą, ypač Won't Get Fooled Again. The Temptations - Papa Was A Rollin' Stone, mano galva, yra progresyvus ritmenbliuzas. Television - Marquee Moon ir CCR pasiūlytos dainos irgi nėra skystos instrumentuotės atžvilgiu. Bent jau mano paminėtos dainos suponuoja, kad topas galėtų vadintis "progresyvios neprogresyvių grupių dainos" (arba bent jau kažkaip panašiai, nes kitų dainų nelabai žinau ir už jas negaliu komentuoti). Nes šiaip jau būna ilgų dainų, kurios visai nėra progresyvios. Tarkim, tų pačių Dire Straits - Money For Nothing. Tų pačių Led Zeppelin - How Many More Times (labiau psichodeliška) arba When The Levee Breaks (tai bliuzroko daina, tikrai ne tiek progiška kiek Achilles Last Stand). Iš Bowie repertuaro siūlyčiau Somebody Up There Likes Me (nebent 6 su viršum minutės yra per trumpa, nors Nobody's Fault But Mine tokio pat ilgio, kuri yra šiame sąraše). Labai šiam topui tinkantis numeris: Deep Purple - Child In Time. Man tai irgi bliuzroko ir vargiai progroko daina. Ir netgi vėlesni Deep Purple kūriniai, kaip kad Son of Alerik, čia tinka. Derek & The Dominos - Layla. Vat ką pastebiu, kai bandai ieškoti dainų, kurios yra ilgos ir tikrai nėra progiškos, dažniausiai atsiremi į bliuzą ir psichodeliką. Matyt grynai klasikinio roko skambesiu ištempti ilgą trukmę yra sudėtinga.
Šiaip topo idėja gera, bet man pačiam būtų sudėtinga sudaryti tokį topą (lengviau būtų, kaip minėjau, "progresyvios neprogresyvių grupių dainos") ir aš kabinėjuos prie kai kurių pasirinkimų. O gal čia mano asmeninė problema, kad aš matau progą ten, kur jo, kitų nuomone, nėra.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas