filmo nerekomenduoju, nežiūrėjau

Iš nuostabaus puikaus serialo garso takelio.

Šiaip retai tokio pobūdžio dainų klausausi, kur random žmonės įkelia į youtube'ą save dainuojant (mano pilnas kompas tokio pobūdžio įrašų, tik aišku talento stoka taip riebiai kiša koją, tai jokiu būdu niekur nekelčiau, tačiau neištrinu kažkodėl tam tikra terapijos forma žiūrėti į save dainuojant, nes po vis kažkiek laiko suvoki, kad jei ir esi žiopla, tai nors jau netokia kaip buvai anksčiau), bet kartais atrandu visai neblogų perliukų. Susidomit vienos parodos uždarymu, atradau jį, kažkuo užkrėtė ši daina. Gal kad skleidžia tokį vasarišką vibe'ą, kai aplink niūriojo lapkričio pabaigą žymi kalėdinės lemputės ir kitas šventinis kičas, nors širdyje jautiesi kaip senas senas Grinčas, tačiau nesijausti gerai klausantis to šokinėjančio "yhyhy" neįmanoma... ;)

a-ha - The Killing Moon

Nesuprantu nei sąvokos "atsipalaidavimo", nei nežinau, kada "susmarkėjo" ir ar išvis "susmarkėjo" (man išvis atrodo, kad mano muzika palaipsniui lengvėja, nes metalo muzikoje man aklavietė yra toj vietoj, kur pasibaigia progresyvus metalas, o pop/elektroninėj muzikoj jokių barjerų dar nesutikau) ir neįsivaizduoju, kuo šita daina, kuri manęs visiškai nežavi, gali priminti kažką susijusio su manimi. 

Iki Apocalypticos koncerto ši daina man neatrodė ypatinga. Bet po to kai jau užvežė, tai viskas, nebeišeina be jos... Ypač kai manai, kad Hetfield'o vokalinio performanso pikas buvo ties Load ir Reload.

Žiauriai epic, žiauriai geras daiktas.

Labai nesiderina su maloniu oru už lango, tačiau derinasi su amžinosiomis nuotaikomis.

epic garden music

Einaro klausoma atsipalaidavimo muzika, kol nesusmarkėjo, priminė man vieną mėgstamą gabaliuką, kurį dabar ir klausau

Mano Juodoji Sesuo dar kažką daro! Ir bus koncertukas kažoks, lygtais naujo albumo pristatymas.

visai nieko toks gabaliukas :D