Prisiminiau šita pasisakyma

P.S. dar reiktų atskirti sąvokas sena ir nauja muzika. Aš sena muzika laikau tokia, kurios negalėjau susekti fiziškai jos išleidimo metu (t.y. prieš man gimstant ar prieš man apskritai pradedant vaikytis naujos muzikos). Nauja muzika man yra tai, ką aš jau esu susekęs jos išleidimo momentu savo gyvenime. Aišku, šios sąvokos tėra reliatyvios, nes aš dar jaunas ir man senstant muzika irgi sens...

Jeigu klausai mėnesio senumo dainas, tai esi paprasčiausiai atsilikėlis. O jei klausai išvis sena muzika, tai esi nenormalus, lunatikas, debilas.

Nuo tokiu žmoniu idealu būtu bėgt, o jei ne - susitaikyt ir nepykt, jie modernūs ir žengia koja kojon su  naujovėmis, jiems tai svarbu ir čia tokia ju mada. 

Turbūt greitai pasenstančios  muzikos problema išryškėjai labiausiai visokiose šiuolaikinėse radijo sotyse, tokiose kaip m vienas ar zip ef em - vedėjai daug prasukinėja naujo šlamšto ir ne tik, skatina klausytis naujausius gabalus ir savotiškai nuvertina mėnesio, savaitės senumo kūrinius - žodžiu skatina vartotojiškuma. Tokie dalykai vyksta su kūriniais sukaltais kaip greitmaistis - skanu bet greitai pabosta. Geri kūriniai ilgai kramtosi, todėl jie ir pasensta.

Seniau, tarkim 1970-aisiais, 1980-aisiais, gal net 1990-aisiais buvo puikūs laikai pareikšti savo originalumą, stumdyti muzikos stilistines ribas, nes elektriniai instrumentai leido atrasti negirdėtas struktūras ir garsus. Pastaruoju metu sukurti kažką negirdėto yra sunkiau, tačiau kai kurie muzikantai sugeba kurti ne prastesnę muziką negu jų pirmtakai. Svarbiausia šiandienos atlikėjams yra išsiskirti savo kūrybos braižu, turėti požymius, kurie galėtų būti jų vizitine kortele, jei to nėra, tu tiesiog paimi ir pranyksti, o tokių pranykstančių yra dauguma (galbūt tų nykių atlikėjų, kurie gyvavo 70-aisiais, istorija net neišsaugojo, todėl ir atrodo, kad dabartinė muzika yra "vienodesnė"). Vienintelis naujesnės muzikos pranašumas prieš senesnę - daug kokybiškesnis prodiusavimas, tačiau šitas kriterijus vėlgi tėra sąlyginis, nes 70-ųjų roko muziką suprodiusuok pagal šiandienos galimybės, bet kad ir kaip nepriekaištingai skambėtų, skambės galbūt ne taip patraukliai kaip originaliai. Taip pat, prodiuseriai neprikels prastos muzikos, bet gerą muziką gali sugadinti, todėl prodiusavimo galimybės tampa mažesniu kriterijumi už pačią kūrybą. Matyt dėl to pas mane santykis tarp senos muzikos ir naujos muzikos turbūt yra 3:1.

Išvis nesamonė.. klausau tik tai kas sena, o jei nauja tai palaukiu kol pasens ir irgi tada klausau. 

Tai kad.. Floyd'ai praktiškai negroja.
Gal kūrinį kitą sugroja per metus kokiame festivalyje ir tiek.
Na, Waters'as dar kartais surengia porą koncertų, bet čia jau nėra Pink Floyd tikrąja ta žodžio prasme.

Is LABAI SUBJEKTYVIOS pozicijos atsakysiu:

Taip, senesne muzika yra blogesne.


Nesupraskite neteisingai. Muzikos naujumas man nepriklauso nuo sukurimo datos.
Jei tik vakar isgirdau 40 metu senumo roko gabala, man jis toks pat naujas kaip pries 40 metu ta pati gabala per radija isgirdusiam studenciokui.

Kita vertus, kuo daugiau ko nors klausai, tuo labiau kurinys atsiskleidzia ir tuo maziau sviezios emocijos gauni ji klausydamas. Pasiekus tam tikra kritini taska kurinys galutinai issisemia ir pasensta tiek, kad sunku tampa ji toliau klausyti.
Ir zinoma ne visa muzika ta kritini taska pasiekia vienodai greitai. Kaip tik del to kai kurie klasikos, roko, (whateva) kuriniai vadinami nemirtingais - juose tiek daug turinio, jog kartais zmogui neuztenka viso gyvenimo pasiekti ta kritini senaties termina, kiekviena karta kurinys atsiskleidzia naujai.

O daznai pasitaikanti konfrontacija tarp naujos ir senos muzikos, mano galva, yra visiskai neadekvati, nes vertinimo salygos nera tolygios - seni kuriniai jau gavo pakankamai laiko irodyti (ar paneigti) savo verte, tuo tarpu nauja muzika dar nera susigulejusi bendrame istorijos kontekste.

R7wa rašė "Tiek viename, tiek kitame laikotarpyje galima atrasti šį tą gero ir klausomo" ir ji velniškai teisi, juk dalykas tame, kad istorija sijoja pelus nuo grūdų, taigi senoji muzika išgryninta prieš šiuolaikinę "dar nežinia kuo tapsiančią". Mums nelemta būti teisėjais gėl mūsų trumpaaamžiškumo, tačiau taisyklė, manau, galuoja.

Nzn kaip jums bet man skonis asotsijuojasi ragavimu, apranga. Pati muzika man gilesne uz siuos du dalykus, savaime aisku ir kiek ta muzika verta manes kaip klausytojo. kiekvienas savaip vertinam viska, kiekvienas savaip gali interpretuoti ta skoni, kiekvienas zmogus vis kitoks ir t.t

Matai, cia pasakei kad viena yra geresne, nes taip ir kitaip neva yra. As is esmes nesutinku su tavo teiginiu ar bent jau dalinai. Dabar yra, kaip ir anksciau, tukstanciai atlikeju, kolektyvu, kurie labai aiskiai suvokia jog kurdami tai ka megsta, netaps jachtas perkanciais milijonieriais, o gal ir nuompinigiam neiseis. Bla bla bla, visokiu yra visokiu buvo. Skirtumas yra tik toks, nes daugiausia 60-aisiais, 70-aisiais daug muzikos radosi, kaipo tokia, pirmakart apskritai. Del sio fakto, laikai buvo labiau jaudinantys.

Todel ir gincijuosi, noredamas pasakyti, kad tokia diskusija yra aktuali tik vienu periodu, kai vienas savo nuomone tiesiog turi pareiksti, sakydamas kazkuris laikotarpis muzikoje geresnis nei kitas.

Pentax, į tavo du sakinukus, aš atsakiau savo dviem sakinukais, likusi teksto dalis skirta visiems ( : o dėl skonio, galim pradėt nuo skonio sriubai. Vaikystėje mėgdavau užpilamus dribsnius (ne cornflakes, labiau avižiniai) su razinomis. Dabar negalėčiau nė šaukšto suvalgyt. Pasikeitė mano skonis, dabar mėgstu ne tokią sausą, ir ne tokią saldžią. Nemanau, kad tai prastas maistas, tiesiog man nebepatinka. Anksčiau skaitydavau daug istorinių ir biografinių knygų, dabar tikrai jų neskaityčiau. Nes mėgstu kitokias. Tačiau nemanau, kad tos knygos kvailos, tiesiog "atsivalgiau". Gilioje vaikystėje turėjau Keistuolių teatro kasetę "Aukštyn kojom". Visai neseniai nusipirkau Annos Calvi CD. Man mano naujasis CD patinka labiau už minėtą kasetę, tačiau nemanau, kad joje esančios dainos yra kvailos, tarp kitko, tai gana aukšto lygio produkcija. Tiesiog mano skonis pasikeitė.
"Literatura ne skoniu renkuosi, o tai kas idomu ir parasyta, ir kaip" - tas "kas įdomu" ir yra tavo skonis. Tu literatūros racionaliai (nebent tai profesinė arba mokslinė literatūra), patikėk, nesirenki. Matematikos netaikai. T žiūri ar tau įdomu, ir ar tai atitinka tavo lūkesčius ir "mėgstamumą".
Ir dar -neteigiu, kad senesnė muzika negali būti geresnė. Gerumas, kad ir kaip būtų, subjektyvu. Tačiau muzikos senumas ir jos gerumas - tai dvi atskiros aibės. Gera muzika yra gera muzika, nesvarbu ar sukurta vakar, ar prieš keturiasdešimt metų. Sena muzika nurodo tik tiek, kad ji...sukurta anksčiau. ir nieko daugiau.

be_inis, tokiem ar ne ir kokiem? Ar ir neminejau kaip vien kvaila muzika, tik bandziau paaiskinti trumpai, konkretuma, o ne kvaila skonio esme. Muzika bendrai aiskinau. Nereikia cia koncentruotis ir vaizduoti, reikia sakyti kaip yra. Tamsai matau poreikis eina is paklausos. Ne koks skonis tokiems.

Tiek viename, tiek kitame laikotarpyje galima atrasti šį tą gero ir klausomo. Menas yra per daug subjektyvus dalykas, kad galėtum teigti, kad vieno laikotarpio muzika yra nenuginčijamai geresnė Ieškant grožį galima atrasti bet kur net ir šiuolaikinėje supopsėjusioje visuomenėje. Gal knistis reikia ir giliau, bet tik todėl, kad pasirinkimas yra žymiai didesnis

Pazistu_Mykola, oj ka tu prirasai savaip labai daug interpretuodamas pagal save i mano du sakinukus. Man to nereikia. Pvz kaip tau kinta tas skonis muzikai, tiek literatūrai, tiek kinematografui, tiek sriubai? Man ji nekinta, nes pvz sriuba gali but skani arba neskani. Literatura ne skoniu renkuosi, o tai kas idomu ir parasyta, ir kaip. Tiek Kino tiek ir muzikos skonis negali kisti, nebent esi isitikines kad taip yra. Pvz as klausau kas klausoma, ne i skoni ziuriu, o i klausa Skoninga gali buti isvaizda, bet skonis gali buti apgaulingas, del to vistiek lieka protas pirmoj vietoj ( tas pats ir muzika ar kinas koks ). Taigi kur cia tau rizika? Siuolaikiniu atlikeju niekada nebraukiu, nes as juos palaikau. Visais laikais kazkas dziaugesi sloves spinduliuos, kiti galbut verti net daugiau uz savo darba, maziau. Teigti kad senesne muzika ( tai yra kokybiskesne, maziau popsesne ) negali buti geresne, neteisinga. As jau tai paaiskinau dviem sakiniais zemiau. Teisingai, viis kuria muzika, kazkada, tiek sia rasinejimosi zinutemis sekunde. Naturalu : )

Man irgi knietejo pakomentuoti ta Skonio pateikima, bet patingejau. Taciau taikliai Pazistu_mykolai suformulavai, ir trumpai.
Tokiem kaip Pentaxx, siulyciau susikoncentruoti ne and kvailos muzikos isskyrimo, o suvokimo jog muzika pavaizduoti geresne ir blogesne, protingesne ir kvailesne yra ... kvaila. As tiek ieskodamas tiek atrasdamas muzika, ziuriu is kur ji ateina. Ir dazniau nei reciau, ji ateina is poreikio. Ir imkite viska is eiles ir iki pat galo visoje esamoje muzikoje, ji yra tokia, kokia yra paklausa.

Nauja muzika atsiranda didziuliais/didejanciais kiekiais. Taciau kiek jos lieka ? Daugumoje, atlikejai kuriu muzika yra verta demesio ji ir gauna. Ir kuom sitoji blogesne uz 70'uju stadionus uzkimsusia muzika ? Kas norejo ir sugebejo privilioti zmones i stadionus, ta sekmingai ir daro siom dienom. Bet tikrai nevisi atlikejai kazko panasaus siekia, ir todel jie netampa blogesni uz placiau zinomus senius, nei jie blogesni, vice versa. Sita diskusija yra paprasciausias amzinas fanu menstruacinis periodas, prie kurio prisideda vis nauji ir nauji legionai veplu, kurie savu ruoztu isplaukia is tokiu vertinimu, kitaip sakant - suauga. O tada nauji pakeicia ju vieta.

Pentaxai, eilinį kartą rizikuoji. Skonis gali kisti tiek muzikai, tiek literatūrai, tiek kinematografui, tiek sriubai.
O kad senesnė muzika - geresnė, taip teigti negalima. Nemažai atlikėjų (kokia nors S. Quattro ar Slade tarkim) tik šildėsi/šildosi laikotarpio spinduliuose. Jie tiesiog grojo tuo metu, kaip ir tikrai geri atlikėjai, ir suabsoliutinti mėgstančios personos galvoja, kad tai buvo rokas iš didžiosios R. Sugrokit roko karalienės (wow) Siuzi hitus jonikomis, pamatysit kiek to roko ten liks, jau nekalbant apie lyricsus.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį kad dabar kuriančių muziką ir PASIEKIAMŲ atlikėjų gal kokį milijoną kartų daugiau (ir aš tik labai menkai perdedu) nei "auksiniais laikais". Todėl jų išbraukti iš šiuolaikinės muzikos jokiu būdu negalima. Anais laikais buvo savotiška diktatūra - ką groja per TV ar radiją, tas ir yra šiuolaikinė muzika. Tavęs negroja medija ar tu neišleidęs plokštelės - tavęs nėra. Taigi, jei to dar nepadarėt, galit seniems geriems meinstryminės muzikos diktato laikams pasakyt tiu tiu. Viskas. Tiek įvairovės kaip šiandien, mes niekada iki šiol neturėjome, ir rytoj jos turėsime dar daugiau nei šiandien. Apskritai, kol rašau šitas eilutes, kažkas uploadina internetan savo gabalus. Jie suteikia galimybę pasiklausyti ar atsiųsti savo muzikos nemokamai, už tai prašo pakrutinti pirštus, tačiau žinia, kaip senų įpročių sunku atsisakyt. Jie juk turi būti UK top 40 ir grojami per TV, kad būtų šio to verti.
Ir aš suprantu, kad gal netraukia ieškoti naujos muzikos, tuo labiau toje gigabaitų košėje. Viskas normalu. Oldskūlininkai turi savo mėgstamas grupes ir jų klauso, OK. Tik nereikia verkt ir pasakot to, ko nežinot. Visi Bieberiai ir Akonai tai tik maža dalis iš žmonių šiuo metu kuriančių muziką. O jeigu ir taip, jeigu undergroundą pradės groti per TV, tai koks jis po velnių undergroundas.
Pagarbiai,

senos dainos geresnes, bent jau man taip

Zmogaus skonis muzikai negali kisti, nes pats zmogaus smegenys kinta augant is vaiko amziaus i suaugusi. Suauges tampi tik placiau suvokiantis muzika, kas yra gera muzika ir kas kvaila.

Jei muzika senesne, ji geresne, nes tada maziau pinigai rupejo menui tokiam kaip muzikai, ir ja atliekanciam.

Skirtumas tas, kad dienos dainą renka tik registruoti vartotojai, o klausyti gali kas tik nori ir neprisijungę. Kaip galima pamatyti apačioje iš dešinės, tokių yra apie 10 kartų daugiau nei prisijungusių.