Norėčiau paskaityti Peterio Townshendo knygą "Who I'm Are: A Memoir". Turėtų būti velniškai įdomi ir informatyvi.Ten daug archyvinių nuotraukų ir komentarų po jomis. Patraukė dėmesį Who susitikimo su Hendriksu atminimo nuotrauka, kur Džimis Hendriksas lyg kūdikį ant rankų laiko savo Rickenbacker'į

Reikia būtinai įkelti 2000 Lifehouse boxset'ą. Townshendui vis tiktai pavyko įgyvendinti tai, ką pradėjo 70 -ais.

Gaila, kad ši grupė taip sunyko. Entwistlo 10-osios mirties metinės už kelių dienų. Ta proga tiesiog dar pasikartosiu, kad The who buvo geriausia ir nuostabiausia tų laikų roko grupė. Niekas neturėjo tokio gero būgnininko, bosisto ir vokalisto vienoje vietoje. O Townshend'as - na, jis kūrė tekstus, kurie nebuvo jau tokie prasti. Na... tiesiog nėra ką daugiau kalbėti. Verta mėgautis jų muzika, nes tai retas perlas. Jokiu būdu negalima manyti, kad The who yra dar viena eilinė roko grupė. Ji įnešė didžiulį indėlį dviemis roko operomis į progresyvųjį roką. Jie suvaidino galutinį vaidmenį rokenrolą transformuojant į roką. Jie albumu who's next pakerėjo pasaulį ir iki šiol yra žmonių, manančių, kad tai yra pats geriausias albumas roko istorijoje. Daugiau nebeturiu žodžių. Kai rasiu ką dar apie šią grupę pasakyti, būtinai mano žodis atsiras šitoje diskusijoje.

Taip ir galvojau, kad kažkieno iš klasikų buvo sukurta Hall of the Mountain King. Ir dabar tikrai prisimenu, kaip Grygo klausiausi, tai ir šitą atradau. Apie Quadrophenia net nekalbu, jau visą recenziją parašiau. O Tommy dar labai nesigilinau ir nieko dar negaliu pasakyti apie jį. Rekomenduoju paskaityti mano naująją recenziją apie Who's Next. 

Alvydai, aš stoviu toje pačioje varpinėje, kaip tu, tik žymiai jaunesnis aš.

Kadangi aš kalbėsiu iš savo varpinės, o tai yra progresyvaus roko bokštas, tai man Tomis buvo The Who tas pačiausias albumas. Tai pirmoji roko opera, visai naujas žanras. Nuo mažens girdėjusį klasikinę muziką,  mane šis albumas šokiravo - kaip, opera, skambanti kaip roko koncertas?! Ta nuobodybė opera, kur lauki tik pagrindinių arijų, čia gali taip įtraukti, kad gaudai kiekvieną garsą ir tik keikies, kad nė velnio nesupranti apie ką čia dainuojama. Bet jei nori, gali viską - rusiškuose žurnaluose susiradau visą trokštamą informaciją (kaip dabar internete). Siužetas crazy, kaip reta, bet muzika kompensuoja viską.. Dabar labiau linkstu prie Quadrophenijos, antros The Who roko operos. Siužetas kiek prasmingesnis, apie susiketvirčiavusią asmenybę.Pažymėčiau pirmą plokštelę, ji visa ištisai nuostabi, bei baigiamąją dalį.

Einaras rašo, kad jam patinka Hall of the Mountain King.  Tai Edvardo Grygo kūrinys dramai Peras Giuntas. Ir kas tik jo negrojo, ir ELO, ir Rainbow, ir Savatage, ir Apocalyptica, net Trentas Reznoras. Manau tai ir pasako, kad kūrinys jau kažkur girdėtas.

Perklausiau albumą The Who Sell Out, jis per daug geras, kad jo nepaminėčiau šioje diskusijoje. Kadangi čia minimos tik geriausios jų dainos, tai aš parašysiu jums apie šį albumą:

Albumas patenka į tą vadinamą The Who rokenrolo erą. Jis joje paskutinis, po to seka progresyviojo roko era prasidedanti nuo Tommy. Taigi, rokenrolo netrūksta. Sunkiojo roko, kartais net metalo pasitaiko, kurio dar realiai niekas tais laikais negrojo. Pvz: Armenia City In The Sky (gal net alternatyvusis rokas) ir Melancholios gitaros solo gale. Albumas gan sunkus, bet yra labai gražių ir švelnių dainų, kad ir ta pati Melancholia ir išgarsėjęs hitas, pirmasis The Who hitas prasimušęs kelią JAV rinkoje - I can see for miles. Būtina paminėti dainą Jaguar. Mano nuomone, tai profesionaliausiai sukurta ir atlikta daina visame albume. ENTWISTLE bosas ir MOON'O būgnai skamba pasakiškai toje dainoje ir tas vaikiškas Daltrey vokalas labai keistai dera. Mane sužavėjo instrumentinė solo Hall of the Mountain King, man ji labai girdėta pasirodė.

Albumas yra įvairiaspalvis ir įvairiastilis, taigi labai rekomenduoju jį pabandyti. Aš jam duodu 10 balų ir pamėgau visas jo dainas.

Nu va,o as is siu laiku-praktiskai nieko neklausau...

Mano mėgstamos muzikos laikotarpį pataikei, o jei dar tiksliau tai 1964-1969 m.

O tas š... tai neklausau, na dar iš alternatyviojo roko keletą grupių mėgstu, bet vis tiek man jos ne taip patinka, kaip oldies muzika.

Ai geriau nesigincikim Einarai... Tau kaip suprantu oldies is 60s labiau patinka... O man oldies is 70s ,80s ir early 90s ... Svarbiausia,kad megstam pacia geriausia muzika oldies...O ne siu laiku S.... :)

Bon Jovi daug dainų yra gerų ir retkarčiais klausau jų. Apie kitas nekalbėsiu, nes nežinau kokios jos.

O dėl The Doors, jau seniau užsitraukei mano nemalonę, jie man lygus The Who, na gal atsilieka per sausainio trupinėlį 

Na uz Doors'us The Who,tikrai daug geresni... :DDDD Na ka padarysi...nesu tai nesu... :) Tikiuosi,kad ir tu neturi nieko blogo pries Bon Jovi ir dar pries 2vi grupes,nes tada uzsitrauktum diiiidele mano nemalone... :DDDDD

Maniau, kad ir tu esi viena iš grupės gerbėjų. Truputį nusivyliau. Bent gerai, kad nieko blogo neturi prieš juos  Nes tada sukapočiau į gabalus tave 

Einarai,kodel gaila? :)

kalipse, nepykstu, bet gaila šiek tiek. 

Neturiu nieko blogo pries juos...Grupe,tikrai palikusi rysku pedsaka muzikos istorijoje...Nesupykit ju gerbejai ir fanai,taciau man jie nelabai...Vieinintele daina,kuri dar galetu buti klausoma man yra : I can't explan...

Išties ją laikau geriausia ir mėgstamiausia roko grupe. Mirtinas tandemas ta ketveriukė. Keith Moon'o partijos nenormalios yra nuostabu klausyt ir Entwistlo boso partijos nuostabios. Daltrey vokalas vienas geriausių roko pasaulyje (mano nuomone), prilygsta tenorui. O ką gi The Who be Townshend'o darytų, juk viską kuria jis, groja jis, ir vokalas jis. My Generation, Who's Next, Quadrophenia, Who are you ir net neseniai išleistas Endless Wire yra nuostabūs albumai. Geriausios dainos: Won't Get Fooled Again, Baba O'Riley, My Generation, Who are you, Real me, Pinball Wizard, Eminence front ir t.t

as asmeniskai juos laikau geriausia visu laiku roko grupe, rimtai.
Visi 4 jie buvo nenormalus muzikantai: Entwistlo boso partijos tiesiog veza, tiesiog klausais ir linguoji galva ir kaifuoji, Townshendas gal nebuvo super duper gitaros genijus bet jo gitara ir stilius puikiai isilieja i Who muzika, jis buvo ir puikus tiesiog nuostabus dainu rasytojas, Moonas - ka cia bepasakysi, dainos tokios kaip Wont Get Fooled Again parodo viska, aistringesnio grojimo bugnais nesu mates, nebent Neil Peart, tuo tarpu Daltrey tiesiog grazu ziureti kaip jis juda po scena, jo charizma
Dainos tokios kaip Wont Get Fooled Again, Who Are You, I Can See For Miles, Magic Bus, Pinball Wizard, Behind Blue Eyes yra sedevrai su didziule paliekamaja verte, tikri sedevrai, tuo tarpu Baba O'Riley - isskyrus Hendrixa, niekas manes dar nera taip nustelbes kaip sita daina
Gyvi pasirodymai - hands down

Šiaip man geriausias Baba O'Riley. Vienas labiausiai vežančių gabalų kokius tik esu girdėjęs. Ir tiems kas nežino CSI: NY teminis. O jų live pasirodymai tai kažkas pamišėliško gerąja prasme

Kol kas dar nelabai juos atradau man patinka ju daina Substitute gal veliau atrasiu daugiau geru dainu

Jau maciau, praktiškai pusę video tas daužymas vyko