Arba Palanga 

Pamatyti Varsuva

Primine viena scena is filmo Dogma, kai pries tariama pasaulio pabaiga Dzejus ( Tylenio Bobo draugelis ) pradejo mautis kelnes ir norejo -pasidulkinti- su "paskutine" moterim ...

... gal pasileisciau koki Johny Cash - Hurt, ar ka nors panasaus ir kaip Brisius, varyciau i miska. Is tiko - nzn.

Paskutinę savo gyvenimo dieną (atleiskit, jei vulgariai išsireikšiu), tenorėčiau tik iš visos širdies su kuom nors pasidulkint, nes mano manymu tądien aš daugiau nieko ir nebespėčiau.

Nežinau kodėl, bet nesinori man tikėt.
O aš manau, kad galima dabar čia svajot, kurt, mąstyt, ką veikčiau ir pan., o iš tikro gal pulčiau į neviltį ir tas laikas praeitų pasislėpus kokiam kampe, įsikniaubus į šlapią nuo ašarų pagalvę.

visu pirma tai uzsirasyciau y visokiu donoru sarasus..aukociau ka nors kad dar kiti turetu vilty gyvent.

jei sužinočiau,kad rytoj mirsiu,atsisėsčiau po obelim...surukyčiau cigaretę.. pasimylėčiau... ir bandyčiau perklausyt visą muziką,kokia yra mano favoritų sąraše... tikiuosi,tai spėčiau padaryti....

Padaryčiau šią dieną tokią po kurios nesigailėčiau, kad mirštu.

išbandyčiau, išragaučiau viską, ko neteko ragaut. Tiesiog daryčiau tai, kas buvo suplanuota ateičiai ir neskubama daryt. klausyčiausi savo muzikos ir eičiau gatvės viduriu. paskambionciau JAM ir eilinį kartą pasakyčiau, koks jis man svarbus. Parašyčiau laiškus toli gyvenantiems žmonėms.. Užsikabinčiau kokią lentą ant nugaros: "Mylėkit mane kol nevėlu" ir eičiau namo o šiaip, kaip sakoma: "Nori prajuokinti DIevą? pasakyk jam apie rytojaus planus..". Taip kad ..

Kol kas apie šitai negalvojau. Iš vis negalvoju, "jei žinočiau, kada aš mirsiu". Visa tai ir lieka tik jei. Ateis man kada nors skirtas laikas. Na, o atsakant į klausimą tai nežinau ką daryčiau, ko gero, tai ko gyvenime niekada neesu dariusi. Norėčiau ką nors išbandyti ir naujo patirti. O gal ir daryčiau ką dariusi, ir bandyčiau taikytis su tuo, jei jau taip lemta.

paskutine gyvenimo diena prarasciau nekaltybe...

Jei sužinočiau, kad jau paskutinė gyvenimo diena - nusižudyčiau.

Susitvarkyčiau kambarį, kad niekas nerastų to, ko neturėtų perskaityt. Gražiai apsirengčiau, pasipuoščiau ir eičiau gert. Pirmą kartą negalvodama apie pasekmes.

daryciau ta pati ka ir dabar

Man labiau patiktų nežinot ir nesuprast, kad tai paskutinė gyvenimo diena...

Kogero prieš mėnesį būčiau visai ką kitą sakius... Aišku, nieko stebėtino ir keisto.

Jei sužinočiau, jog rytoj mirsiu, [labai priklausytų nuo paros meto, kada sužinočiau] tai tikrai žinau, jog nuvažiuočiau pas brangiausią žmogų, nuvežčiau išankstinę dovaną, pamatyčiau jo akis ir tęsčiau kelionę toliau. Tada susitikčiau dar su vienu žmogumi ir pasakyčiau, jog jis yra tikriausias draugas, kokį teko sutikti iki šiol ir išgerčiau su juo tirštų slyvų sulčių. Tada dar užsukčiau pas vieną brangų žmogų, grąžinčiau jam knygas, kurias iš jo pasiskolinau, stipriai apsikabinčiau ir įbrukčiau į rankas bilietus. Tada grįžčiau namo, pasikviesčiau vieną žmogų kartu pasivaikščioti. Jį irgi smarkiai apkabinčiau.Tada, grįžus namo, pasėdėčiau su mama ir pažiūrėčiau tv, dar parašyčiau tėčiui, jog jo pasiilgau. O vėlai vakare galiausiai parašyčiau laiškelį...

Mirties tikrai nesistengčiau išvengti, nes jei jau būtų apskręsta, jog mirsiu ryt, tai ir mirčiau.

Įvykių buvo ir ne vienas. Baisių ir kvailų, žudančių ir iki galo nepribaigiančių... Bet jie noro gyvent nepadidino.

nezinau ka daryciau.. matyt jau busiu sena ir ligota tai tex lovoj praguleti

Na, jei sužinočiau, manau, mąstyčiau viūstiek kitaip nei dabar galvodamas "Ką daryčiau".
Turbūt vienintelis dalykas, kurį išties padaryčiau - kažką, kas parodytų kaip aš myliu savo artimus žmones. Na, jų nedaug, vos keli, tačiau.

Buvo keletas tokių įvykių. Po jų supranti, kaip brangini gyvenimą ir dar kartą įsisąmonini, jog nieku gyvu pats negalėtum pasitraukti "ten". Nes tai beprotiška ir kvaila.

Manau paskutine savo gyvenimo diena padaryciau viska del ko kartais abejoju...

Hm... niekad apie tai negalvojau... tikriausiai parasyciau laiska tevams del laidotuviu ir draugams kaip jie turetu elgtis ir daryti ju metu, jokiu budu neliudeti, o tiesog gerdami asimintu tai kas buvo geriausia, nors jiems jau ta esu sakes, bet zinoma pakartociau. Su artimiausiais sau zmonemis pasikalbeciau atvirai ir atsisveikinciau, tevams isklociau visa tiesa ka galvoju apie juos ir paprasyciau paskutiniu pinigu svajonei tiksliau kelionei toli, nuskrides TEN, atsisesciau ant juros kranto, rukyciau paskutine cigaerete ir stebeciau paskutini saulelydi, turbut taip. Buciau laimingas manau.