Berods Alvydas jau buvo minėjęs savo nerimus dėl PoS ateities, neseniai daugiau apie šią grupę pradėjau mąstyti ir aš. Atkreipiau dėmesį, jog grupė retai koncertuoja, šiems metams nėra jokių planų. Pasirodo, tai susiję su besitęsiančiomis Daniel Gildenlow sveikatos problemomis. Šįkart – problemos su kaire ranka, kurios nulėmė, kad grojimas gitara tapo nepakeliamai sudėtinga užduotimi grupės lyderiui. Vakar Daniel'is apturėjo operaciją, bet laukia minimum keli mėnesiai reabilitacijos. Kiek galiu suprasti, Daniel'is tikrai trykšta noru grįžti prie muzikos, bet mums, gerbėjams, dar teks apsišarvot kantrybe ir to palaukti. 

Šiaip naujas PoS projektas (darbiniu pavadinimu The Deep End) jau gerai įsivažiavęs (kiek galima spręsti iš viešų pasisakymų), bet greičiausiai šios sveikatos problemos ir darbus su jau įrašyta studijine medžiaga pristabdė. 

Savo įspūdžiais Gildenlow dalijasi asmeninėje Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/danielgildenlow

Jei rasčiau laiko parašyti daugiau nei vieną recenziją per metus, tai turbūt ir rašyčiau angliškai platesnei auditorijai... dabar tiesiog stokoju laiko užsiimti "adekvačiu" recenzavimu (nes "adekvačiai" recenzijai reikia suprasti albumą nuo A iki Ž arba bent jau iki Z), apsiriboju tik pusžaliais komentarais. Bet dėkoju už įvertinimą 

Einarai, tau jau laikas reikštis progarchivuose. Ten būsi išgirstas ir įvertintas. Dabar po įspūdingos Pain of Savation Panther albumo analalizės visiems arba pofig arba "ku-kū". O šis albumas verčia aukštyn kojom tai, ką mes girdėjome iš PoS.

Toks intriguojantis naujasis albumas PANTHER, kad nesusilaikiau ir parašiau pirmąją per ilgą laiką albumo recenziją:

https://pozitr0nas.wordpress.com/2020/08/30/albumo-recenzija-pantera-sunu-pasaulyje-pain-of-salvation-interpretacija/

PoS išleidžia naują singlą liepos 3 d. ir albumą rugpjūčio 28 d. (jei nenusikels, kaip šiuo momentu vyksta su nemažai grupių). Panašu, kad man tai bus metų albumas. Vien šitas 20 sekundžių teaser'is žada labiau simfonišką ir pompastišką, a la Remedy Lane stiliaus skambesį, bet su modernesniu dvelksmeliu. Man patiko ir grubokas, gitariškesnis The Passing Light of Day skambesys, tačiau daugiau sintezatoriaus ir atmosferiško skambesio visada tikiuos iš PoS, man jų Remedy Lane buvo maždaug apogėjus skambesio malonumo prasme.