Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

Jazz, Fusion, Progressive Rock (rimtosios muzikos naujienos, įspūdžiai, diskusijos)

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
 

Puslapiai: 12
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
einaras13
2019 m. birželio 19 d. 21:31:48
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

O siaube kas per gerumo naujiena. Kažkaip nors ir seku įvairius prog'erius, tačiau arba praklausiau, arba niekas neatskleidė šios naujienos. Dėkoju už informaciją. 


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
Silentist
2019 m. birželio 19 d. 11:29:30
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

P. S. 100 kūrinių iš viso, jei imti tik studijinius KC albumus

Ir net 367 dainos jei prie jų prideti visus koncertus, kitas versijas bei retenybes


Atsakyti
Silentist
2019 m. birželio 19 d. 11:11:50
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

http://www.music.lt/lt/muzika/King-Crimson-nariai-T-Levinas-ir-P-Mastelotto-atvyksta-i-Liet/26955/

Ir dar naujiena: šiuo metu spotify ir deezer pagaliau turi visus King Crimson (geriausios roko grupes) albumus


Atsakyti
einaras13
2013 m. liepos 14 d. 01:08:14
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Jėtau, prisiminiau, kad labai didelių favoritų savo aprašyme nepaminėjau - Supertramp. Juk tai nuostabi grupė, jos Crime of the Century fantastiškas. O Paris koncertinis išvis atima žadą. Labai puiki grupė. Rekomenduoju visiems progroko gerbėjams, kurie jos nežino arba nepakankamai pažįsta, paklausyti šių albumų:


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
einaras13
2013 m. liepos 13 d. 23:42:15
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Ir čia The Who bosisto, kurio jau seniai nebėra, John "Thunderfinger" Entwistle'o boso solo. Geresnės ir techniškesnės dar negirdėjau. Talentingas muzikantas buvo. R.I.P.


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
einaras13
2013 m. liepos 13 d. 23:38:51
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

O, čia yra tokia temelė. Kaip netikėta atrasti, jog ir seniau čia būdavo mano mėgstamiausių muzikos stilių klausytojų. Būtent progrokas ir jazz fusion yra mano mėgstamiausi stiliai ir turiu ką apie juos pakalbėt. Bet ką čia prikalbėsi.

Jei kalbant apie progroką, aš labiau kabinuosi už senesnio progroko. Man patinka tokie atlikėjai, kurie eksperimentavo, kūrė puikias kompozicijas, į savo progresyvią muziką įliedavo kitokių žanrų - space, jazz, avant-garde, symphonic rock, psychedelic rock ir pan.

Manyčiau, mano pažintis su progroku prasidėjo bepradedant klausyti The Who, jos tokių albumų, kaip Quadrophenia ir Who's Next - šie du gerai atspindi grupės kūrybos sudėtingumą, dėl to jos repertuarą galima užskaityti ir progroku. Jethro Tull taip pat pamenu, Aqualung albumą klausiau. Kiek pamenu, ir Rush buvo vieni pirmųjų mano pamėgtųjų progroko kolektyvų. Debiutinis albumas kažkaip tada žavėjo. Aišku, kaip be Pink'ų, kurie mane pirmiau žavėdavo savo psichodelikos ankstesniais hitais, bet bėgant laikui pradėjau vertinti visą repertuarą, tiek keistąjį Atom Heart Mother, tiek technišką muzikaliai Animals. Deep Purple - Child in Time irgi vienas iš tų kūrinių, kurie man rodė, kad ta muzika yra įspūdinga. Galiausiai atradau ir dar grynesnius progroko perlus. Camel - Mirage ir Moonmadness albumai labai puikūs. King Crimson visi diskografija iki Red yra tiesiog įspūdinga. Taip, tai viena mėgstamiausių mano grupių, bet pačiais mėgstamiausiais laikau Van der Graaf Generator ir 5 albumus dabar galėčiau pabrėžti - itin puikiai vertinamas bei sudėtingas Pawn Hearts, kiek spalvingesnis Godbluff, aštrus World Record, psichodeliškas ir mistiškas The Least We Can Do Is Wave To Each Other ir koncertinis, bet labai originalus Vital. Peter Hammill albumai The Silent Corner and the Empty Stage bei Chameleon in the Shadow of the Night dar labiau sustiprino susižavėjimą jo kūrybą. Vertinu ir Hawkwind, ir Magma, ir Amon Duul II. Nepamirštamos Uriah Heep ir melodingos Lady in Black bei July Morning... Yes kūryba irgi įspūdinga, nors ne tiek mėgiama, kiek King Crimson ar Camel. Gentle Giant muzikalumas visada žavėjo. Visai neseniai buvau pasinėręs į dainas Plain Truth, Proclamation, Free Hand, Cogs in Cogs, River, Pantagreul's Nativity - įspūdinga kūryba. Atomic Rooster irgi mėgstu, ELP - Tarkus - epinis kūrinys. Gong nors mažai kam žinomi, bet tokie pat puikūs. Caravan - Nine Feet Underground - Kenterburio scenos numeris vienas. Wishbone Ash - Tales of the Wise ir kiti kūriniai ypatingi, ypač vertinu Argus albumą.

Toliau gilinausi į dar mažiau žinomas grupes - Gnidrolog. Jų Lady Lake ypatingas. Omega - vengrų progrokas tiesiog kerintis. 1000 lepes albumą labai gerai prisimenu, epinį Szvit... Instrumentalistai Focus turi puikių improvizacijų, ypač Moving waves ir Focus 3 albumuose. Kingdom Come - Journey tiesiog neapsakomo meistriškumo pavyzdys. The Crazy World of Arthur Brown progrokeriais nors ir nelaikomi, tačiau jų kūriniai iš debiutinio albumo tiesiog įkvėpiantys, nors ir dvelkiantys psichodelika ir poproku.

Iš naujesnių grupių kažkaip labiau tik mėgstu Porcupine Tree, Dream Theater, Wolfmother, The Tangent ir atrodo viskas.

Yra daugiau tų grupių, kurias mėgstu, bet kol kas neprisimenu. Va, dar Kansas prisiminiau. Ir Boston.


Džiazo srityje nelabai nusimanau. Va, rytoj per LRT kultūrą 22:00 lietuvių džiazo grupės In Search koncertas. Žadu žiūrėti, ką lietuviai sugeba.

Iš grupių žinau tiek: vietomis eksperimentavo King Crimson su džiazo trupinėliais, bet iš grynaveislių mėgstu tik dvi - Mahavishnu Orchestra ir Weather Report. Pastaroji labiau mane žavi, jų puikios improvizacijos, Live in Tokyo albumas puikus. Tai vat tiek kol kas aš galiu pakalbėti glaustai.


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
DemonTongue
2008 m. vasario 1 d. 22:13:33
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
neseniai uzkliuvo Bela Fleck and the Flecktones.Faina grupe labai, techniskai groja, be to pas juos Wootenas bosuoja, dar jie talentingu muzikantu pasikviecia pas save is ivairiu saliu, o groja tai Jazz fusiona man rodos.

Atsakyti
miglele
2007 m. rugpjūčio 15 d. 23:05:54
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
Neseniai teko per TV žiūrėti keleto Jazz kūrinių atlikimą. Kas juos atliko ir kas per kūriniai nežinau, bet likau sužavėta muzikantų meistriškumu (žinant, kad didžioji jazz'o dalis yra improvizacija).
Jazz'ą groti gali tikrai ne kiekvienas lankęs muzikos (meno) mokyklą ar baigęs koncervatoriją ar net akademiją. Jam reikia pašaukimo iš kažkur giliau, turi neįtikėtinai jausti muziką, turėti "superinę" klausą.

____________________
Sometimes there is so much beauty in the world... i feel like i can't take it
Atsakyti
kickass
2007 m. rugpjūčio 15 d. 21:50:20
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
http://i210.photobucket.com/albums/bb97/missy_mod/jazz.jpg

____________________
''Yeah, rock n roll is fast, y'know. If all goes according to plan, I could be in rehab next Thursday! Tuesday week, I'll be living on an island with a small Indian boy.''
Atsakyti
kickass
2007 m. rugpjūčio 15 d. 21:49:20
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
as bijau jazz'o!

http://i210.photobucket.com/albums/bb97/missy_mod/wayorbowie.jpg

____________________
''Yeah, rock n roll is fast, y'know. If all goes according to plan, I could be in rehab next Thursday! Tuesday week, I'll be living on an island with a small Indian boy.''
Atsakyti
Silentist
2007 m. birželio 30 d. 03:39:06
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
aidz, supratau, kad nesi linkęs diskutuoti.

Atsakyti
aidz
2007 m. kovo 20 d. 23:10:37
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
Ryt (Kovo 21) po nemazos pertraukeles, vienas is siuolaikiniu klavisininku-virtuozu, Derek Sherinian su savo grupe "Planet X" isleidzia nauja studijini albuma "Quantum". Pati grupe grojanti Metal Fusion buvo sukurta po asmeninio Derek Sherinian albumo-projekto, pavadinto tuo paciu pavadinimu Planet X, isleidimo 1999m.

Trumpu istraukeliu galite pasiklausyti Planet X oficialiame interneto puslapyje: www.xplanetx.com/multimedia-sounds.html

Atsakyti
Silentist
2007 m. kovo 9 d. 02:47:01
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
aidz rašė:
Fusion (2 dalis)
Šiai atmainai galėtų atstovauti ankstyvieji "Weather Report" bei žymioji Mileso Daviso grupė, kurioje septintojo ir aštuntojo dešimtmečių sandūroje grojo daug būsimų fusion lyderių.

sakyčiau kertinis albumas įsukęs visą tą fusion "makalynę" buvo Miles Davis su "Bitch'es Brew", bet aš mėgstu jo Agharta ir In A Silent Way albumų ištraukas šiais laikais rekonstruotas Billo Laswello. Ar mano minėti albumai - taip pat iš dalies "fusion" dalis?

keturių ar penkių atlikėjų grupė palieka ištiso orkestro įspūdį. Itin didelę reikšmę čia turi kompozicinis pradas bei atlikėjų virtuaziškumas, kuris stulbina tiek klausant jų improvizacijų, tiek natomis išrašytų ansamblinių pasažų (kartais net sunku patikėti, kad visa tai groja gyvi žmonės, o ne kompiuteriai). Šiai atmainai atstovautų tokios grupės, kaip "Mahavishnu Orchestra" ir "Return To Forever" (ypač antroji jų sudėtis).

O aš dar pridėčiau "Oregon", su pirmaisiais albumais, 73-75m. ar pataikiau nei į tvorą nei į mietą (visgi apibūdinimus šiuos to kvarteto muzika atitinka?

- arba atvirkščiai: britų progresyvaus roko grupėms "Cream", "Colosseum" ar "Soft Machine".
Ar galima šias grupes surašyti taip į vieną eilę? Aš gal jungčiau: Colosseum+Focus, Cream+Jimi Hendrix Experience (pirmi trys pastarųjų albumai), Soft Machine+Renaissance (Annie Haslam)


Atsakyti
Silentist
2007 m. kovo 9 d. 02:35:46
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
Aidzai, noriu kai ko paklausti ar pakomentuoti iš to aprašymo

aidz rašė:
Straipsniukas apie Fusion is www.jazzfm.lt
tai gali būti panašu į šiandieninį acid jazz.


Acid jazz kiek žinau - electronica, techno ir jazz, o fusion - rokas plius jazz, ar aš kažką maišau?


Įkvėpimo jie taip pat ieškodavo senųjų ir naujųjų kompozitorių kūryboje (Chickas Corea visada dievino Belą Bartoką

tai čia turėtų būti symphonic jazz fusion ar kaip?


Ja būdavo nusakomas bet kurios rūšies džiazo lydinys su bet kuo - roko, pop, new age, folk ir world muzika

Ar teko girdėti Jan Garbareko - norvegų saksofonisto muzikos. Gal galima ją vadinti jazz'o samplaika su world, o vėlesnėje kūryboje - su mano mėgiama - new age??

pragarišką free jazz ir death metal mišinį Johno Zorno grupės "Naked City" repertuare.

ar toks avangardas daromas vardan avangardo - patiems muzikantams ir kritikams malonumas? ar kažkaip galima surasti ir klausytojui draugiškų sąskambių toje death muzikoje?


smooth jazz produkcijos (Groveris Washingtonas, Kenny G., Davidas Sanbornas ir pan.).

IMHO, tokia muzika puikiausiai tinkama filmams, kaip didžiojo Miles Daviso "Siesta" ar "TuTu" bei kokteilių vakarėlių fonui, jos nereikia nuniekinti, ją niekintų tik snobai, nes savo paskirtimi ji atitarnauja šimtaprocentinai kaip nuotaikos sukūrėjas, fonas, intymios aplinkos "detalė"

antai Sun Ra dar nuo 1956 metų ėmė groti elektriniu fortepijonu bei elektriniais vargonais, vėliau sintezatoriais, o Donas Ellis eksperimentavo elektroniškai transformuodamas akustinius instrumentus: trimitą, saksafonus, smuiką, altą, violončelę ir kt.)

Ar tai jau galima būtų pavadinti elektro-akustika? Man su šiuo terminu siejasi visai kitokios kategorijos muzika skirta visai kitokio muzikinio pasirengimo žmonėms - "plačioms masėms" electro-acoustic, bet Sun Ra
Toliau iš čia minėtų, manyčiau, lengviausiai įkandami K.Emersonas ir F.Zappa
Aš dar galiu pridėti apie country-jazz fenomeną, kurį "plačiosioms masėms" dabar "tiekia" solistė Norah Jones, o anksčiau "tiekdavo" siauresniems žmonių ratams Tomas Waitsas




Atsakyti
Silentist
2007 m. kovo 5 d. 06:42:22
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
Kad mums būtų įdomiau kalbėti, o ne minėtume vien iš savo pusės labiausiai pažįstamas pavardes (man tai būtų Suzanne Ciani, David Lanz, Jonn Serrie, Patrick O'Hearn, Steve Roach, Robert Rich), o pakalbėtume apie plačiau žinomą ir daugiau ausų pasiekiamą kūrybą, tai aš pasakysiu, ką aš iš labiau žinomų dar mėgstu ir labiausiai vertinu.
Esu grupių Moody Blues, Camel, Japan (David Sylvian), Cocteau Twins, The Cure bei Roxy Music mėgėjas. Fanu nesivadinsiu nes jų koncertuose nebuvau ir jų kolekcijų ar biografijų nerenku Gerai susipažinęs su Pat Metheny, Al DiMeola, Miles Davis muzika. Labai gerai gaudausi 70-ųjų bei 80-ųjų muzikoje: tiek mainstream, tiek underground.
Mano geriausiai išnagrinėtas ir pažįstamas muzikos stilius - AMBIENT. Taip pat esu išanalizavęs art-rock/progressive-rock, new age, glam rock, jazz bei avant-garde stilių svarbiausius pasiekimus.
Buvau įsigilinęs į Tangerine Dream/Edgar Froese/Klaus Schulze kūrybą, kadangi buvau jų mėgėjas-fanas, kai mokiausi vidurinėje.
Galiu puikiai susigaudyti tiek senojoje, tiek šiandieninėje pop/rock muzikoje. Klausydamas albumus ar garso takelius, labiausiai vertinu geras aranžuotes, pirmenybę teikiu melodingai muzikai...

Atsakyti
Silentist
2007 m. kovo 5 d. 06:27:15
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
aidz rašė:
Arba kaimynas is naugarduko 91 .

ooo, jei neklystu, ten gyvavo radijo stotis Laisvoji Banga, o pries tai pirma stotis grojusi tokia muzika berods buvo Vilniaus Varpas.
Ambient stilius pagristas aidu sugriztancia, daugiasluoksne ir daugiau tvyrancia nei besirutuliojancia garsu migla. Sio stiliaus krikstatevis - garsus prodiuseris Brianas Eno.
New Age stiliaus muzika senais laikais naudojo masazu kabinetuose, stomatologu, kitur - visur, kur tik reikia nuimti stresa. Sio stiliaus muzika pasizymi garsu bei melodiju koloritu, o kartais minimalistiniais ritmais, be melodiju. Taciau ji yra arciau zemes, kaip ambientas - arciau kosmoso, Stephenas Hillas is Hearts Of Space irasu kompanijos ir radijo stoties ambienta pramine "kosmine muzika". New Age'a, nepaisant visokiu galimu ar tariamu sasaju su religijomis, as vadinu gamtos muzika. Naudojamas sintezatorius, akustiniai instrumentai, reciau - vokalas. Kaip turbut supratai, New Age'as skatina svajoti ar tiesiog skirtas atsipalaidavimui. Kazkas ja pavadino postimpresionistine muzika ar net neo-classical.
Progressive electronic nuo electronic skiriasi tuo, kad ja siekiama eksperimentuoti, ieskoti nauju erdviu, elektronikos pagalba imituoti kazkokius iprastinius garsus ar muzika.
Elektronine muzika buna ritmiska, maziau melodinga, ne tokia gili kaip ambientine, esama elektroninio minimalizmo, ypac grupiu, atsiradusiu po desimto desimtmecio, kuryboje. Elektronine muzika pradejo dar Pink Floydu pacioj karaliavimo pradzioj grupes, norejusios suteikti muzikai dar daugiau saltumo, hedonizmo, izoliuotumo atspalviu. Tokia muzika atsirado Vokietijoje ir vadinama Kraut rock. Elektroninei muzikai dave pradzia vokieciu atlikejai: Can, Kluster, Kraftwerk, Klaus Schulze, Tangerine Dream, bishki veliau - ir Neuronium, Radio Massacre International ar Nightcrawlers. Vokietija, Olandija, Prancuzija, Kanada - salys, kuriose tirsta buvo elekronines muzikos sroves grupiu. Ambientas ir New Age stilius daugiau vyravo JAV. Didziojoje Britanijoje tiesa sakant beveik nera ne vieno bent kiek labiau mano megstamo atlikejo, kuris grotu mano minetu stiliu muzika.

Atsakyti
aidz
2007 m. kovo 1 d. 23:31:15
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
Fusion (2 dalis)

aidz rašė:
Fusion klestėjimo laikas - pirmojo aštuntojo dešimtmečio pusė. Jau tuo metu galima išskirti bent tris fusion atmainas - žinoma, ribos tarp jų tėra labai sąlygiškos. (Čia reikėtų dar patikslinti, kad dabar kalbame apie siauriau suprantamą fusion ir neminime brass rock grupių bei panašių dalykų). Pirmąją iš jų galima bandyti apibūdinti kaip modelinio bei free džiazo ir psichodelinio roko mišinį; čia nemažai improvizacijos, pasitaiko, kad per visą kompoziciją keli melodiniai instrumentai improvizuoja kartu hipnotizuojančių boso rifų fone, ir visa tai kuria kažin kokio atkaklaus šamaniško ritualo įspūdį. Šiai atmainai galėtų atstovauti ankstyvieji "Weather Report" bei žymioji Mileso Daviso grupė, kurioje septintojo ir aštuntojo dešimtmečių sandūroje grojo daug būsimų fusion lyderių. Kita tuometinė fusion atmaina - polistilistinė įvairių ankstesniųjų džiazo stilių, roko bei kitokių muzikinių tradicijų samplaika. Ši muzika pasižymi labai spalvingu, turtingu skambesiu - keturių ar penkių atlikėjų grupė palieka ištiso orkestro įspūdį. Itin didelę reikšmę čia turi kompozicinis pradas bei atlikėjų virtuaziškumas, kuris stulbina tiek klausant jų improvizacijų, tiek natomis išrašytų ansamblinių pasažų (kartais net sunku patikėti, kad visa tai groja gyvi žmonės, o ne kompiuteriai). Šiai atmainai atstovautų tokios grupės, kaip "Mahavishnu Orchestra" ir "Return To Forever" (ypač antroji jų sudėtis). Ir trečioji atmaina - energinga, uždeganti, "kojas kilnojanti", funk ir rhythm and blues paremta muzika (Billy Cobhamas, "The Brecker Brothers"), kurios link žymia dalimi krypo vėlesnė fusion evoliucija.

Kaip jau buvo minėta, nėra sutarimo, kas pirmasis išrado fusion. Jo "išradėjo" laurai būna priskiriami gitaristui Larry Coryellui, vibrafonininkui Gary Burtonui, saksofonininkui Charlesui Lloydui, fleitininkui Jeremy Steigui ir kitiems Amerikos muzikantams - arba atvirkščiai: britų progresyvaus roko grupėms "Cream", "Colosseum" ar "Soft Machine".


Atsakyti
aidz
2007 m. kovo 1 d. 23:29:24
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
Straipsniukas apie Fusion is www.jazzfm.lt

aidz rašė:
Sąvoka fusion - vienas neaiškiausių dalykų visoje džiazo istorijoje. Džiazo žinovai neretai kaltindavo vieni kitus taikant šį terminą visai ne tiems džiazo reiškiniams apibūdinti ir iškraipant jo prasmę - šiuo atžvilgiu fusion primena tokią sąvoką, kaip mainstream jazz; savo turinio neapibrėžtumu, "išskydusiomis ribomis" tai gali būti panašu į šiandieninį acid jazz. Antra vertus, bandant tikslinti šio reiškinio esmę, išskirti pagrindines jo sudedamąsias dalis, atsiradimo datą imta nukelti vis ankščiau: iš pradžių manyta, kad fusion yra aštuntojo dešimtmečio pradžioje atsiradęs džiazo "nukrypimas", vėliau jo bruožus imta pastebėti septintojo dešimtmečio vidurio ir net šeštojo pabaigos įrašuose. Savaime išplaukia playginimas su tokia kultūrologine sąvoka, kaip postmodernizmas. Iš pradžių manyta, kad tai architektūros stilius - irgi, beje, atsiradęs aštuntąjį dešimtmetį; vėliau postmodernizmu imta vadinti daugelį pokarinio meno, literatūros reiškinių bei filosofinės minties tendencijų, o jų prielaidas įsigudrinta įžvelgti ne tik XX a. pradžioje, bet ir romantizmo, rokoko, vėlivųjų viduramžių epochose - ir taip iki Homero.

Galbūt painiava "užkoduota" jau paties žodžio reikšmėje - tai, ką šis terminas reiškia įprastinėje kalboje: fusion, išvertus iš anglų kalbos - "lydinys". Ko su kuo? (Juk ir pačios džiazo ištakos yra Afrikos ir Europos muzikos lydinys amerikietiškame tautų lydimosi katile.) Vienas iš klasikinių fusion apibrėžimų skelbia, kad tai - "džiazo improvizacijos ir roko skambesio, ritmikos bei energijos lydinys". Tačiau šios krypties lyderiai, maišydami savuosius "kokteilius", dažnai nesitenkindavo šiais dviem komponentais. Įkvėpimo jie taip pat ieškodavo senųjų ir naujųjų kompozitorių kūryboje (Chickas Corea visada dievino Belą Bartoką, Jeanas Lucas Ponty mėgo Amerikos minimalistus), įvairių tautų liaudies muzikoje bei neeuropinių kultūrų muzikinėse tradicijose (ryškus indiškas koloritas Johno McLaughlino vadovaujamo "Shakti", afrikietiškas - Mileso Daviso, Joe Zawinulo kūryboje). Bėgant laikui fusion sąvoka susidrumstė, apaugo papildomomis reikšmėmis. Ja būdavo nusakomas bet kurios rūšies džiazo lydinys su bet kuo - roko, pop, new age, folk ir world muzika: po šiuo skėčiu galėdavo sutilpti kas tik nori: "Shakti" džiazinės ragos, Jameso Bloodo Ulmerio bei Ornette'o Colemano free funk, Stingo turas su Gilo Evanso orkestru. Eikime dar toliau ir šiuo žodžiu pavadinkime Jano Garbareko saksofono vinguriavimų ir "Hilliard-Ensemble" giedamų senųjų sakralinių giesmių dangišką dermę - arba pragarišką free jazz ir death metal mišinį Johno Zorno grupės "Naked City" repertuare. Kodėl ne? Kitas, dar daugiau nesutarimųkeliantis fusion termino reikšmės pasikeitimas (daugelio nuomone, tiesiog jo subanalinimas), yra tai, kad juo imta vadinti gausybę "lengvai klausomos" džiazroko, funk ar smooth jazz produkcijos (Groveris Washingtonas, Kenny G., Davidas Sanbornas ir pan.). Vis dėlto čia sunku nubrėžti aiškias ribas - vien todėl, kad ne vienas fusion atstovas, aštuntąjį dešimtmetį prisidėjęs prie šios krypties suklestėjimo, vėliau komercinės sėkmės sumetimais gerokai "palengvino" savo grojamą muziką (pvz., George'as Bensonas ar tas pats Kenny G.).

Dar vienas painiavos šaltinis - kelių "konkuruojančių" terminų vartojimas: šie terminai gali apimti platesnę ar siauresnę stilių įvairovės sritį palyginti su tuo, kas suprantama kaip fusion, arba nusakyti vieną ar kitą fusion aspektą. Pavyzdžiui, electric jazz - suprantame, kad tai turi reikšti džiazą, atliekamą elektroniniais instrumentais ir (arba) elektroniškai sustiprintais bei transformuotais akustiniais instrumentais. Nors tai yra vienas iš svarbių fusion estetikos komponentų, vis dėlto tokių ekspermentų būta, jau ankščiau avangardinio ir free džiazo kūryboje (antai Sun Ra dar nuo 1956 metų ėmė groti elektriniu fortepijonu bei elektriniais vargonais, vėliau sintezatoriais, o Donas Ellis eksperimentavo elektroniškai transformuodamas akustinius instrumentus: trimitą, saksafonus, smuiką, altą, violončelę ir kt.) Antra vertus, ne taip jau mažai yra ir grynai akustinės fusion muzikos. Kitas terminas - rock jazz - arčiausiai konservatyviai suprantamos fusion reikšmės: tai septintojo dešimtmečio pabaigos - aštuntojo pradžios džiazo muzikantų polinkis į roko ritmiką, instrumentarijų bei skambesį, kuriuos jie pasitelkdavo norėdami sustiprinti savo muzikos energiją bei komunikatyvumą. Subtilus skirtumas tarp retokai vartojamos rock jazz ir plačiai paplitusios jazz rock sąvokų galbūt nėra tai, kad (kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio) pirmoji iš jų pažymi, jog džiazo muzikantai pasitelkia tam tikras roko muzikos priemones, o antroji - kai rokeriai praturtina savo muziką džiazo spalvomis bei džiazine improvizacija. Atrodo, kad džiazrokas - labai plati, "skėtinė" sąvoka, apimanti ir rock jazz ar siauriau suprantamą fusion, ir septintojo dešimtmečio pabaigos bei vėlesnes roko grupes, kurios į savo instrumentarijų įtraukė džiazo pučiamųjų sekciją (tai brass rock, kurio žinomiausi atstovai - "Blood, Sweet&Tears", "Chicago", "Earth, Wind&Fire") bei modernųjį rhythm and blues ir visą tą komercinį funk bei pop džiazo srautą, kuris, kaip jau sakyta, lengva ranka pavadinamas fusion. Kita vertus, ne visada lengva nustatyti vienos ar kitos muzikos "platformą" - "stovyklą", iš kurios atėjo tiek džiazo, tiek roko priemonėmis besinaudojantys muzikantai. Antai minėtoji "Blood, Sweet&Tears" daugelio yra laikomi roko grupe, bet kai prisimeni gausias džiazines pučiamųjų, klavišinių ar gitaros improvizacijas, kitąkart užpildančias daugiau negu puse dainos laiko, kyla klausimas, ar ištikrųjų taip. O ir pačios jų kompozicijos neretai išvengia baltojo rhythm and blues - bene svarbiausiojo roko muzikos šaltinio - įtakos ir būna paremtos ankstesniojo (ikirokinio) komercinio džiazo modeliais.

Čia verta prisiminti bendrą antrosios septintojo dešimtmečio pusės Vakarų pasaulio "dvasinį klimatą": ir įvairios ideologinės bei pasaulėžiūros revoliucijos (tiesa, neretai gan abejotinos), ir stiprus kūrybinės energijos proveržis. Muzikos srityje tai tiesiog kažkokssprogimas: ir avangardinio džiazo suklestėjimas, ir progresyviojo roko atsiradimas, ir netikėtos akademinės muzikos permainos - tokios, kaip Amerikos minimalizmas ar vokiečių kompozitoriaus Karlheinzo Stockhauseno "globalinės muzikos" paieškos. Natūralu, kad veikiami bendro "dvasinio pakilimo", skirtingų muzikos pasaulių atstovai spontaniškai ieškojo tarpusavio kontaktų: prancūzų evangardistas Piere'as Henri įrašė albumą kartu su roko grupe "Spooky Tooth", kiek vėliau amerikietis minimalistas Terry Riley - kartu su Johnu Cale'u iš "Velvet Undergriung". Dar daugiau bendrumų būta "progresyviai mąstančių" džiazo ir roko muzikantų ieškojimuose, tad nenuostabu, kad kai kurie tradiciškai roko muzikos pasauliui priskiriami kūrėjai (tarkim, klavišininkas Keithas Emersonas ar multiinstrumentalistas Frankas Zappa) gali būti ir būna laikomi "teisėtais" ir reikšmingais fusion atstovais. Taigi mūsų aptariamas fusion irgi yra tos karštos septintojo dešimtmečio pabaigos atmosferos produktas. Viena iš jo atsiradimo versijų skelbia, kad tai buvo natūrali reakcija į perdėm intelektualius ir ezoterinius free bei avangardinio džiazo ekspermentus, naujojo kontakto su klausytojais paieškos. Įsivaizduokite: pagaliau džiazo muzikantai sugeba įkaitinti publiką nė kiek nemenkiau už rokerius! O gal net dar labiau: juk virtuoziška džiazinė improvizacija - dar vienas puikus šou komponentas. Gyvas tokių grupių, kaip "Weather Report", "Return To Forever" ar "Mahavishnu Orchestra", koncertavimas būdavo neužmirštamas reginys - tikra emocijų, harmonijų, melodijų, tembrų ir ritmų audra! Priblokštiems klausytojams atrodė, kad džiazas įžengia į naują neregėtų galimybių epochą. Tačiau kitiems elektrinės gitaros, sintezatoriai, rokiniai mušamųjų ritmai ir bosų rifai atrodė visiška džiazo katastrofa - tarsi jie būtų atspėję visą tą vėlesnį komercinio pop džiazo (teisėtai ar ne tebevadinamo fusion) konvėjerį.

Štai keletas citatų. Jimmy Heathas: "Fusion muziką primetė muzikos verslo sferos veikėjai. Tai pinigų reikalas." Betty Carter: "Hancockas ir Byrdas žino, kad jie gamina muziką idiotams. Jie turi tai žinoti! VIsa tai jie daro dėl pinigų." Lesteris Bowie: "Visiškas šlamštas. Jie daro pinigus iš muzikos, tai aiškiai girdėti." Muzikantai, grojantys fusion, pernelyg ir nesigindavo. Gitaristas Larry Coryellis: "Aš tai darau ne todėl, kad sulaukčiau gero kritikų įvertinimo, o todėl, kad užsidirbčiau pinigų - kad ir kaip baisiai tai skambėtų." Chickas Corea: "80 procentų mūsų auditorijos niekas nežino apie džiazą, apie Coltrane'a ir Davisą. Jie atpažįsta elektrifikuotų instrumentų garsą, jie girdi - yra ritmas, yra bytas. O tada mes jų klausą pratiname prie "sudetingesnės" muzikos. Jaučiu, kad mes to pasieksime. Aš daugiau nenoriu būti izoliuotas, nenoriu būti ezoterinis ir elitinis menininkas. Airto Moreira: "Norėčiau, kad žmonės, klausydamiesi mūsų, džiaugtųsi. Aplink mus per daug sunkios ir liūdnos muzikos.

Taigi galima pamanyti, kad muzikantai, pradėję groti fusion, išsižadėjo iki tol sukauptos džiazo patirties. Bet tai būtų ne visa tiesa. Tarkime, jie išsižadėjo niuansuotos svingo ritmikos. Tačiau jų muzikos ritminė struktūra toli gražu neapsiribojo pastovia rokinių rifų pulsacija; jie naudodavo Afrikos ar Lotynų Amerikos perkusinius ritmus ir instrumentus, sudėtinius bei kintamus metrus ir kitokias egzotiškas ritmines konstrukcijas. Jie išsižadėjo sudėtingų bop harmoninių schemų, užtat perėmė modalinės džiazo improvizacijos derminio organizavimo principus arba išrasdavo įvairias kitas harmonijos įmantrybes, kurios galėdavo priminti kartais renesanso ar baroko laikų Europos muziką, kartais XX a. pradžios kompozitorių kūrybą. Jie iškeitė tradicinį džiazo instrumentarijų į elektrinius, elektroninius bei elektrifikuotus instrumentus, tačiau ir čia surasdavo naujų, netikėtų garso spalvų (bene būdingiausias pavyzdys - distortion, wah-wah ir kitokiais efektais nuspalvintas Mileso Daviso trimito skambesys, kitąkart labiau primenantis elektrinę gitarą); be to jie niekad iki galo ir neišsižadėjo akustinių instrumentų, netgi galima pasakyti - suteikė jų skambėjimui naują prasmę (kaip šviežiai, gaiviai, tarsi iš naujo atrastas skamba Chicko Corea'os fortepijonas tarp elektroninių garsų masyvų jo aštuntojo dešimtmečio vidurio albumuose, kokia netikėta spalva toje skambesių drobėje sužiba ten pat pasirodantis styginių kvartetas). Jie atsisakė džiazo standartų naudojimo ir tradicinio džiazo kompozicijų formato (tema-solo-tema), užtai suaktyvino savo kūrybinę fantaziją išrasdami vis naujus kompozicinius modelius. Nors fusion muzika daugeliu atvejų yra labiau kompozicinė negu improvizacinė (antai nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios daug kas priekaištavo Milesui Davisui, kad jis "per mažai" soluoja), vis dėlto ir čia nepritrūkdavo ilgos, išplėtotos - retkarčiais kone "maratoninių distancijų" improvizacijos.


Atsakyti
aidz
2007 m. kovo 1 d. 23:26:44
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
>>>Silentist>>>

Taip, tu teisus. Yra daug rimtos muzikos ir del jos rimtumo skirtingi zmones dar ilgai pasigincytu. Ir tikriausiai vistiek nesusitartu . Tik as pasmalsausiu apie tavo amziu. Kazkodel man sviecia kad gimei bent jau apie 60-70 metus? o gal ir dar anksciau?

Gyvendamas Vilniuje turejau kolega, Lina, kuris man "atvere duris" i senaji progresyvu roka. Buvo ir keista, ir idomu. Arba kaimynas is naugarduko 91 . Kas ten zino, pasaulis mazas...

Logiska, zmogiska ir normalu kad zmogaus skonis auga, vystosi o kartais ir degraduoja. As gal ir labai nesigailiu, bet mano augimas prasidejo jau 80aisiai, kai Progresyvus rokas buvo palaidotas pankroko ir pop muzikos (gal net pats teisingiausias issireiskimas). Juk 60-70 progresyvios grupes grojo didziausiuose stadionuose, talpinanciuose 50 000 klausytoju ir ten tikrai buvo "prikimsta".

Gal gali apibendrinti kuo ir kodel tau patinka tavo isvardinti stiliai? Gal galetum placiau apie juos papasakoti?
Na jeigu taip paprastai tai dazniausiai jazz'as vadinamas improvizacine muzika, progresyvus rokas, virtuoziska-instrumentine muzika...

Iki

Atsakyti
Silentist
2007 m. vasario 19 d. 06:48:28
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
Na, aš jau daug laiko, ne vienus metus, klausausi čia minėtos radijo stoties www.live365.com įvairių kanalų.
Mano interesai daugiau nukreipti link Ambient, Progressive Electronic, Adult Alternative, Contemprary Instrumental, New Age, Celtic/Pagan, World Music... Ir aš tai irgi užskaitau kaip rimtąją muziką.
O jei dėl fusion, jazz, progressive...

Man patiko senas art-rockas, grupės Yes, Rush. Bet dėl vokalistų nemalonių ausiai balsų aš atsisakiau mėgti šių grupių vokalinius kūrinius. Symphonic rock, kaip Procol Harum, Moody Blues, ELO, ankstesnius Pink Floyd ir dabar mėgstu. O progressive dinozaurus: King Crimson, Nice, ELP, Eloy, Genesis su išimtimis paklausau ištisai žiemos vakarais.
Iš jazz patinka soft-jazz su Latin sąskambiais: Acoustic Alchemy, Al Dimeola, Paul Winter, Pat Metheny Group. Iš fusion - Miles Davis, gitaristai Ralph Towner (grupė Oregon) ir John McLaughlin (Return To Forever), bet jazz ir fusion man patinka mažiau už jau minėtus stilius.

Atsakyti
Puslapiai: 12
Į viršų
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Copyright 2001-2019 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
Pasiūlė Daina Mėgsta
Sahja Mylene Farmer Ainsi Soit Je...
 Mylene Farmer
 
Silentist Fleetwood Mac Isn't It Midnight
 Fleetwood Mac
 

Šiuo metu vertiname


Debbie Harry Debbie Harry
8,7

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Užsiregistruok ir vertink!

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

einaras13 balsavo LT TOP 30
einaras13 įvertino Lolita Zero dainą Borderline Queen - 6 balais
DjVaids mėgsta Ainsi Soit Je...
sanitex2 pakomentavo Banks albumą III
sanitex2 įvertino Banks dainą What About Love - 7 balais
sanitex2 įvertino Banks dainą If We Were Made Of Water - 7 balais
sanitex2 įvertino Banks dainą The Fall - 7 balais
sanitex2 įvertino Banks dainą Propaganda - 7 balais
sanitex2 įvertino Banks dainą Alaska - 7 balais
sanitex2 įvertino Banks dainą Hawaiian Mazes - 7 balais
  Daugiau

Pokalbių dėžutė

23:11 - einaras13
Gerai, viskas, tema tikrai pakankamai išsemta, sutinku. Baigiam.
22:44 - Pazistu_Mykola
bijau, kad kaip skambėjo kvailai, taip ir skamba, bet tema jau tiek išsemta su baksnojimais į "reklamos nekenčia" skaičių, VZ ir delfio mokamo turinio pavyzdžius ir Rūtonės pavaituliojimus dėl 5 eurų, kad berdgžiai fantazuotumėm
21:20 - einaras13
... diskusijai.
21:20 - einaras13
Nu ir tamsta, žinoma, turite labai keistą įsivaizdavimą apie verksmus. Verksmai yra tada, kai žmogus akivaizdžiai neadekvačiai klejoja kažką. Aš čia su tam tikru dejonės žiupsneliu samprotauju. Ir tą žadu daryti toliau, jei tik kas pasiūlys šią temą ...
21:17 - einaras13
... kvailai skambėjęs sprendimas daryti mokamą narystę nebuvo toks kvailas.
21:17 - einaras13
Sprendimas pats iš savęs buvo labai logiškas, tačiau retrospektyviai mąstant, po to sprendimo turėjo sekti aktyvūs veiksniai tobulinant portalo vaizdą, turinį, technines problemas. Viso to praktiškai nebuvo. Tokiu atveju susimąstai, gal net tuo metu ...
07:43 - Pazistu_Mykola
good ol' music.lt – muzika nutilo, bet verksmai vis dar girdisi. Gal jau pabaikim, penkmetis visgi. Padarė pamatuotą sprendimą, internetui ir rinkai keičiantis ir tiek.
17:17 - einaras13
Tai primintukas dėl situacijos yra čia: http://www.music.lt/Del-muziko s-perklausu-blog-40878.html
11:28 - Plikas[LT]
Žiūrėkigalbus SKELBIU.LT į "FF" ;-)
08:57 - DeLaLiutishkuz
gal kas atliekama franz ferdinand bilieta turit ?
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 0
  Neregistruotų vartotojų: 59
  Iš viso užsiregistravę: 72689
  Naujausias narys: ciukcialtu
  Šiandien apsilankė: 29069
Reklamos nekenčia: 8


My status  Music.lt Skype
Muzika per facebook  Music.lt Facebook