Algimantas Raudonikis. [alytausgidas.lt nuotr.] Algimantas Raudonikis (g. 1934 m. sausio 30 d. Kaune) – kompozitorius, kultūros ir meno veikėjas.

Besimokydamas Joniškio 1-ojoje vidurinėje mokykloje, dainavo moksleivių chore, lankė dramos būrelį, akomponavo šokėjams. 1953-1957 m. mokėsi J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje muzikos teorijos ir kompozicijos (A. Račiūno ir J. Gaižausko klasėse). 1957-1963 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje studijavo kompoziciją (prof. E. Balsio klasėje).

1961-1962 m. buvo Respublikinių liaudies meno rūmų Muzikos skyriaus vyr. metodininkas, 1962-1965 m. meno vadovas, 1965-1967 m. Muzikos skyriaus vedėjas. 1971-1978 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų choreografijos katedros dėstytojas, 1992-1998 m. Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Motorizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” garbės sargybos pučiamųjų orkestro darbuotojas. 1970 m. respublikinės dainų šventės, 1978 m. „Gaudeamus-VII” ir 1988 m. „Gaudeamus-X” Baltijos studentų dainų švenčių Vilniuje, 1969, 1977 m., 1987 m.ir 1997 m. respublikinių moksleivių dainų švenčių šokių dienų vyr. muzikos vadovas, 1978 m. Lietuvos VII vasaros spartakiados iškilmingo atidarymo vyr. muzikos vadovas. Buvo įvairių meno tarybų ir komisijų narys, konkursų bei festivalių žiuri pirmininkas arba narys. Nuo 1967 m. - Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, ne kartą rinktas į valdybą, daug metų buvo karių šefavimo komisijos pirmininkas.

A. Raudonikis yra parašęs daugiau kaip 700 įvairių žanrų kūrinių, iš jų apie 500 dainų ir per 100 šokių. Taigi pagrindinė jo kūrybos sritis - vokalinė ir šokių muzika. Tai solo ir choro dainos, vokaliniai ansambliai, muzika vokaliniams choreografiniams paveikslams. Itin populiarios kompozitoriaus dainos, mėgstamos atlikėjų profesionalų ir mėgėjų. Be dainų ir šokių, yra parašęs kūrinių simfoniniam, pučiamųjų ir estradiniam orkestrams, liaudies instrumentams bei jų ansambliams, kantatų ir kitokių stambesnių kompozicijų chorams, muzikos vaikams, teatrui, radijui ir televizijai. Sukūrė muziką televizijos serialui „Čia - mūsų namai” (1984) ir R. Kašausko pjesei-pasakai „Kai vėl atskris drugelis” (1977), Sonatą smuikui ir fortepijonui (1960).