Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

Charles Gounod


Muzika


Valstybė: Prancūzija
Pagrindinis stilius: Rimtoji muzika




Informacija

 

Šarlis Guno (Charles Gounod, 1818 m. birželio 17 d. – 1893 m. spalio 18 d.) – prancūzų kompozitorius, sukūręs operas „Faustas“ ir „Romeo ir Džiuljeta“.

Guno gimė 1818m. Paryžiuje, dailininko ir pianistės šeimoje. Jo motina buvo pirmoji jo muzikos mokytoja. Tada atsiskleidė pirmieji jo muzikiniai talentai. Jis įstojo į Paryžiaus konservatoriją kur jam dėstė Fromental Halévy. 1839 m. Guno laimėjo Prix de Rome už kantatą Ferdinandas. vėliau jis iškeliavo į Italiją kur studijavo Palestrinos muziką. Guno parašė pirmą savo poemą, Sappho 1851 m., bet neturėjo didelio pasisekimo kol nepasirodė „Faustas“ (1859) pagal Gėtė poemą „Faustas“.

Tai ir liko jo geriausias darbas. Romantiškos ir melodingos „Romeo ir Džiuljeta“ (pagal Šekspyro „Romeo ir Džiuljeta“) premjera buvo 1867 m.. Šis darbas taip pat buvo rodomas pakankamai dažnai. Žavinga ir labai individualia Mireille (1864 m.) žavisi mokovai.

Nuo 1870 iki 1875 Guno gyveno Anglijoje. Dauguma Guno muzikos nuo to laiko yra vokalinė arba choralinė.

Vėliau, Guno rašė daug religinės muzikos, tarp kurios Ave Marija paremta pirma preliudija iš pirmos knygos Well-Tempered Clavier parašytos Bacho. Guno mirė 1893 m. Saint-Cloud mieste (Prancūzija).

Guno Marionetės laidotuvių maršas (1873) buvo naudojamas kaip tema televizijos programai Alfred Hitchcock Presents .

Operos:

Sappho (1851)
La Nonne Sanglante (1854)
Le Medecin Malgré Lui (1858)
Faustas (1859)
Philémon et Baucis (1860)
La Colombe (1860)
La Reine de Saba (1862)
Mireille (opera) (1864)
Romeo ir Džiuljeta (1867)
Cinq-Mars (1877)
Polyeucte (1878)
Le Tribut de Zamora (1881)

Oratorijos:

Tobie (c. 1866)
Gallia (1871)
Jésus sur le lac de Tibériade (1878)
La Rédemption (18829
Christus factus est (1883)
Mors et Vita (1884)
Esamas tekstas

Šarlis Guno (Charles Gounod, 1818 m. birželio 17 d. – 1893 m. spalio 18 d.) – prancūzų kompozitorius, sukūręs operas „Faustas“ ir „Romeo ir Džiuljeta“.

Guno gimė 1818m. Paryžiuje, dailininko ir pianistės šeimoje. Jo motina buvo pirmoji jo muzikos mokytoja. Tada atsiskleidė pirmieji jo muzikiniai talentai. Jis įstojo į Paryžiaus konservatoriją kur jam dėstė Fromental Halévy. 1839 m. Guno laimėjo Prix de Rome už kantatą Ferdinandas. vėliau jis iškeliavo į Italiją kur studijavo Palestrinos muziką. Guno parašė pirmą savo poemą, Sappho 1851 m., bet neturėjo didelio pasisekimo kol nepasirodė „Faustas“ (1859) pagal Gėtė poemą „Faustas“.

Tai ir liko jo geriausias darbas. Romantiškos ir melodingos „Romeo ir Džiuljeta“ (pagal Šekspyro „Romeo ir Džiuljeta“) premjera buvo 1867 m.. Šis darbas taip pat buvo rodomas pakankamai dažnai. Žavinga ir labai individualia Mireille (1864 m.) žavisi mokovai.

Nuo 1870 iki 1875 Guno gyveno Anglijoje. Dauguma Guno muzikos nuo to laiko yra vokalinė arba choralinė.

Vėliau, Guno rašė daug religinės muzikos, tarp kurios Ave Marija paremta pirma preliudija iš pirmos knygos Well-Tempered Clavier parašytos Bacho. Guno mirė 1893 m. Saint-Cloud mieste (Prancūzija).

Guno Marionetės laidotuvių maršas (1873) buvo naudojamas kaip tema televizijos programai Alfred Hitchcock Presents .

Operos:

Sappho (1851)
La Nonne Sanglante (1854)
Le Medecin Malgré Lui (1858)
Faustas (1859)
Philémon et Baucis (1860)
La Colombe (1860)
La Reine de Saba (1862)
Mireille (opera) (1864)
Romeo ir Džiuljeta (1867)
Cinq-Mars (1877)
Polyeucte (1878)
Le Tribut de Zamora (1881)

Oratorijos:

Tobie (c. 1866)
Gallia (1871)
Jésus sur le lac de Tibériade (1878)
La Rédemption (18829
Christus factus est (1883)
Mors et Vita (1884)

Siūlomas pataisytas variantas

Pastabos

 

Komentarai (0)

Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
Komentarų nėra. Būk pirmas!
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Nuotraukos

Music.lt

Pokalbiai  Įvykiai 
12:49 - Very_crazy_enough
Pawn hearts
Least can do is wave each lover
Dar koki viena ju gera arba hammili

Rimas Lazutka
Omniva Rimi pastomatas
Vyduno 4
Vilnius
(Skriaudos 2026 bus pamirstos)
12:47 - Very_crazy_enough
(Kai hitleris susikimba su stalinu - hitleris naikina... Bet stalinas .... isbuozina €£€£€£
12:42 - Very_crazy_enough
Einaras kai bendrauja pm o ne viesai nera toks show-offy guy. Kaip as. Bet tu vakar buvai hitleris man - kam istrynei graziausiu mano temos paveikslu pasilikai savo tirada o galejai trint mano posta. Istrynei 3. Mokek tris van der graaf cd kuriu neturiu :
12:23 - Very_crazy_enough
^^^^^o jau ir bardot paskui delona i dangu iskeliavo ^^^^^^
12:05 - Very_crazy_enough
Zinau, Edzka is principo neprogramuos playlistu (atmazkes) arba labai daug is manes ims nes ten tik mano topai ir tik man. Einaras trins topus lauk delto kad skundziuos pats neprogramuoju. Edai?tu?newyearsgift?
11:47 - Very_crazy_enough
**sumokesiu i music Izda uz topu playlistus
11:46 - Very_crazy_enough
*assholish
11:46 - Very_crazy_enough
Nenoriu Keith's bet tas grojarascio topu sudarinejimas toooks astonish reikalas... ir kodel nesuprogramuojat kad ir ten isikeltu playlistai (ateis pensija -as duosiu minimum sausio10)
11:12 - Very_crazy_enough
As pakankamai turiu naglumo, kad isdrist paaiskint kitiems, kodel as toks naglas (bet cia Tema ateinanciam monolog'ui)
10:39 - Very_crazy_enough
Neimanoma laimet Sachmatu pries ji. Neimanoma pergudraut dirbtinio intelekto
prajuokint visgi galima
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 2
  Neregistruotų vartotojų: 423
  Iš viso užsiregistravę: 73711
  Naujausias narys: Juratevs
  Šiandien apsilankė: 87144