Kuriant sintezatorinį popsą, nebuvo galvojama, kaip jam suteikti „sielą“. Vedama Vokietijos techno muzikos burtininkų „Kraftwerk“, 8-ajame dešimtmetyje elektroninė pop muzika tapo prieglobsčiu įvairiems muzikiniams atsiskyrėliams. Be duslaus vokalisto David‘o Gahan‘o baritono sintetiniuose „Depeche Mode“ garsuose taip pat nebūtų buvę tiek ugnies.
Kai Gahan‘as 1980-aisiais prisijungė prie grupės, jis tapo ta trūkstama dėlionės dalimi – charizmatišku, stilingu dainininku. Iš pradžių Gahan‘as dainavo ledine beakcente maniera, stengdamasis išgauti viską iš pirmųjų „Depeche Mode“ hitų - tokių kaip „Just Can't Get Enough“ ar „Dreaming of Me“ priedainių, o jo balse vis dar buvo jundamas berniukiškas laisvumas. Visgi kai klavišininko Martin‘o L. Gore‘o dainos gerokai patamsėjo su 1986-ųjų albumu „Black Celebration“, Gahan‘as prie to prisitaikė dainuodamas niūresniu ir nuožmesniu tonu, kuris tapo ne vienos ateities gotiškojo roko bei sintetinio popso grupės įkvėpimo šaltiniu. 1993-iaisiais pasirodžius diskui „Songs of Faith and Devotion“, Gahan‘as gyveno Los Andžele ir įkvėptas to, kaip skambėjo ir atrodė „grunge“ stiliaus grupės, užsiaugino ilgus plaukus ir pradėjo demonstruoti savo barzdą.
Toks dramatiškas įvaizdžio pokytis šokiravo daugelį senųjų „Depeche Mode“ gerbėjų – jie pradėjo ne juokais nerimauti, kad kolektyvas ketina tapti į masinę auditoriją orientuota populiariojo roko grupe. Prie „grunge“ įvaizdžio dar labiau prisidėjo ir tai, kad Gahan‘as neatsispyrė ne vieną to dešimtmečio roko muzikantą suviliojusiam narkotikui: heroinui. Dešimtojo dešimtmečio viduryje po nesėkmingo bandymo nusižudyti, Gahan‘as savo priklausomybę heroinui sustabdė, atlikęs kursą reabilitacijos klinikoje.
1997-aisiais atsigavęs Gahan‘as kartu su „Depeche Mode“ įrašė albumą „Ultra“, o 2001-aisiais sekė „Exciter“. 2003-aisiais Gahan‘as pradėjo solinę karjerą po 22-ejų metų, skirtų tik „Depeche Mode“.
Debiutavo jis ne tik kaip solistas, tačiau ir kaip visų savo dainų autorius – birželio mėnesį pasirodė pirmasis jo diskas „Paper Monsters“. Tuomet jis išsirengė į koncertines gastroles po Šiaurės Ameriką ir Europą, kuomet pristatė savo geidulingą roko įrašą. 2007-ųjų rudenį pasirodęs singlas „Kingdom“ tapo pirmuoju kūriniu, pristatančiu antrąjį solinį atlikėjo albumą „Hourglass“.
Kai Gahan‘as 1980-aisiais prisijungė prie grupės, jis tapo ta trūkstama dėlionės dalimi – charizmatišku, stilingu dainininku. Iš pradžių Gahan‘as dainavo ledine beakcente maniera, stengdamasis išgauti viską iš pirmųjų „Depeche Mode“ hitų - tokių kaip „Just Can't Get Enough“ ar „Dreaming of Me“ priedainių, o jo balse vis dar buvo jundamas berniukiškas laisvumas. Visgi kai klavišininko Martin‘o L. Gore‘o dainos gerokai patamsėjo su 1986-ųjų albumu „Black Celebration“, Gahan‘as prie to prisitaikė dainuodamas niūresniu ir nuožmesniu tonu, kuris tapo ne vienos ateities gotiškojo roko bei sintetinio popso grupės įkvėpimo šaltiniu. 1993-iaisiais pasirodžius diskui „Songs of Faith and Devotion“, Gahan‘as gyveno Los Andžele ir įkvėptas to, kaip skambėjo ir atrodė „grunge“ stiliaus grupės, užsiaugino ilgus plaukus ir pradėjo demonstruoti savo barzdą.
Toks dramatiškas įvaizdžio pokytis šokiravo daugelį senųjų „Depeche Mode“ gerbėjų – jie pradėjo ne juokais nerimauti, kad kolektyvas ketina tapti į masinę auditoriją orientuota populiariojo roko grupe. Prie „grunge“ įvaizdžio dar labiau prisidėjo ir tai, kad Gahan‘as neatsispyrė ne vieną to dešimtmečio roko muzikantą suviliojusiam narkotikui: heroinui. Dešimtojo dešimtmečio viduryje po nesėkmingo bandymo nusižudyti, Gahan‘as savo priklausomybę heroinui sustabdė, atlikęs kursą reabilitacijos klinikoje.
1997-aisiais atsigavęs Gahan‘as kartu su „Depeche Mode“ įrašė albumą „Ultra“, o 2001-aisiais sekė „Exciter“. 2003-aisiais Gahan‘as pradėjo solinę karjerą po 22-ejų metų, skirtų tik „Depeche Mode“.
Debiutavo jis ne tik kaip solistas, tačiau ir kaip visų savo dainų autorius – birželio mėnesį pasirodė pirmasis jo diskas „Paper Monsters“. Tuomet jis išsirengė į koncertines gastroles po Šiaurės Ameriką ir Europą, kuomet pristatė savo geidulingą roko įrašą. 2007-ųjų rudenį pasirodęs singlas „Kingdom“ tapo pirmuoju kūriniu, pristatančiu antrąjį solinį atlikėjo albumą „Hourglass“.