Žinomi už tokius savo galingus hitus, kaip „Two Minutes to Midnight“ bei „The Trooper“, „Iron Maiden“ buvo ir yra viena iš įtakingiausių sunkiojo metalo grupių. Dažnai mėgdžiojama grupė egzistavo daugiau nei 20 metų, pumpuodama laukinį roką, artimą „Judas Priest“. „Iron Maiden“ visuomet buvo didžiulis susižavėjimo objektas pogrindyje, nors Jungtinėse Amerikos Valstijose taip ir nesulaukė tikrai pakankamo žiniasklaidos dėmesio. Kritikai tikino, kad jie yra satanistai dėl savo tamsių muzikinių temų bei nuožmaus talismano „Eddie“ naudojimo. Visgi, nepaisant to, jie tapo gerai žinomi visame pasaulyje ir išliko pastoviai populiarūs visos savo karjeros metu. „Iron Maiden“ buvo viena iš pirmųjų grupių, patekusių į „Britiško metalo“ kategoriją, o kartu su tokiomis grupėmis, kaip „Black Sabbath“ bei „Led Zeppelin“, šie vyrukai padarė 9-ojo dešimtmečio roko sceną tokią, kokia ji buvo. 1976-aisiais metais „Iron Maiden“ įkūrė bosistas Steve‘as Harris‘as, kuris netrukus susidėjo su ritmo gitaristu Tony Parsons‘u, būgnininku Doug‘u Sampson‘u ir vokalistu Paul‘u Di'Anno. Iki tol, kol pasirašė savo pirmą leidybinę sutartį, grupė 8-ąjį dešimtmetį koncertavo vietinėse salėse bei susilaukė šiokios tokios vietos Londono radijo stotyse. Parsons‘ą grupėje pakeitė Dennis‘as Stratton‘as, o 1980-aisiais „Iron Maiden“ debiutavo su pirmuoju savo įrašu, pavadintu grupės vardu, „Iron Maiden“. Nors šis studijinis albumas buvo įrašinėjamas skubant, tai nesutrukdė jam tapti dideliu hitu Didžiojoje Britanijoje, daugiausiai singlo „Running Free“ dėka. 1981-aisiais sekęs „Iron Maiden“ albumas „Killers“ parodė, kad jų muzikos vertinimas tampa vis stipresniu, o taip pat jame vėl buvo pasikeitęs gitaristas – šįkart Stratton‘ą pakeitė Adrian‘as Smith‘as. 1982-ieji metai grupei buvo ne ką ramesni – dėl savo nevaldomos priklausomybės alkoholiui, pasitraukti iš kolektyvo buvo priverstas vokalistas Di'Anno, o jį netrukus pakeitė Bruce‘as Dickinson‘as. Būtent su juo „Iron Maiden“ įrašė ir išleido savo novatoriškąjį 1982-ųjų metų albumą „Number of the Beast“. Šis darbas, kuriame buvo galima rasti tokius hitus, kaip titulinė albumo daina bei kūrinys „Hallowed By thy Name“, vėliau, kaip parodė laikas, tapo vienu sėkmingiausiu visų laikų roko įrašų. Po to, kai netikėta pasaulinė albumo „Number Of The Beast“ sėkmė padarė juos tarptautinėmis roko superžvaigždėmis, savo naujojo albumo, „Piece of Mind“, stiliaus jie itin keisti nesivargino. Prieš įrašinėjant 1983-iųjų albumą „Powerslave“, tapusį dar vienu kultiniu gitu, grupė atliko du milžiniškus koncertinius turus. 11 mėnesių trukusių „Powerslave“ gastrolių produktu tapo 1985-aisiais pasirodęs dvigubas ‚gyvas‘ albumas „Live After Death“, kuriame grupės gerbėjai galėjo rasti visus didžiausius „Iron Maiden“ hitus. Dar iki pasirodant „Live After Death“, „Iron Maiden“ įtvirtino save, kaip galingą ir unikalią metalo grupę. Jų ilgai lauktas 1986-ųjų albumas „Somewhere in Time“ parodė, kad grupė kiek pasikeitė nuo praėjusių savo įrašų – buvo naudojamos sintezatorinės gitaros, o dainos – labiau susijusios su tomis pačiomis temomis. 1988-ųjų „Seventh Son of a Seventh Son“, koncepciniame albume, kaip ir jo pirmtake, buvo singlai „The Evil That Men Do“ bei „The Clairvoyant“. Netrukus šis darbas tapo geriausiai kritikų įvertintu „Iron Maiden“ albumu nuo „Number of the Beast“ laikų. Po dar vienų varginančių gastrolių, Smith‘as paliko grupę, o likę nariai nusprendė padaryti metų pertrauką savo veikloje. Su nauju gitaristu, Janick‘u Gers‘u, jie sugrįžo 1990-aisiais, išleisdami albumą „No Prayer For the Dying“ – su šiuo įrašu jie vėl prisiminė savo klasikinius garsus, kurie skambėjo ankstesniuosiuose jų albumuose. Vienas iš albumo singlų, „Bring Your Daughter to the Slaughter“, buvo apdovanotas „Auksinės avietės“ prizu už blogiausią metų dainą, tačiau, nepaisant to, jis tapo hitu numeris vienas Didžiojoje Britanijoje. Kai „Iron Maiden“ baigė savo 1991-ųjų metų gastroles, Dickinson‘as pareiškė norįs pasitraukti iš kolektyvo ir darbuotis reklamuojant naują savo sukurtą grupę „The Skunkworks“. „Fear of the Dark“, paskutinysis su Dickinson‘u įrašytas grupės albumas, debiutavo ant pirmojo Didžiosios Britanijos albumų topo laiptelio ir tapo vienu iš geriausiai iki šiol parduotų grupės albumų. Po to, kai „Iron Maiden“ atliko albumą pristatantį turnė, 1993-aisiais pasirodė dar du ‚gyvai‘ įrašyti albumai: „A Real Live One“, kuriame buvo galima rasti ‚gyvas‘ naujesnių jų hitų versijas ir „A Real Dead One“, kuriame – klasika jau tapusių „Iron Maiden“ dainų ‚gyvai‘ įrašyti variantai. Dickinson‘ą pakeitęs Blayze‘as Bayley pažymėjo savo debiutą 1995-aisiais, kai pasirodė albumas „The X Factor“. Šis įrašas, kaip ir kai kurie jo pirmtakai, į topus prasimušti nesugebėjo, tačiau nedidelės sėkmės Anglijoje sulaukė. „Iron Maiden“ 1996-ųjų pabaigą pažymėjo dvigubos kompiliacijos, „Best of the Beast“, išleidimu. 1998-aisiais, kai albumas „Virtual XI“ nesulaukė pakankamo dėmesio, veiklą grupėje baigė Bayley. Į „Iron Maiden“ sugrįžo Dickinson‘as ir Smith‘as, kurie 1999-aisiais su kitais grupės nariais iškeliavo į koncertines gastroles, sekančiais metais sekė ir naujas albumas „Brave New World“.
Ankstesni grupės nariai: Paul Day - vokalistas (1975-76) Dennis Wilcox - vokalistas (1975-77) Dave Sullivan - gitaristas (1975-76) Terry Rance - gitaristas (1975-76) Ron Matthews - būgnininkas (1975-77) Bob Sawyer - gitaristas (1976) Terry Wapram - gitaristas (1977) Barry Graham - būgnininkas (1977) Tony Moore - klavišininkas (1977) Doug Sampson - būgnininkas (1977-79) Paul Cairns - gitaristas (1977) Paul Tod - gitaristas (1977) Tony Parsons - gitaristas (1977) Paul Di'Anno - vokalistas (1977-81) Tony Parsons - gitaristas (1979) Dennis Stratton - gitaristas (1980) Clive Burr - būgnininkas (1980-82) Blaze Bayley - vokalistas (1993-99)
Ankstesni grupės nariai: Paul Day - vokalistas (1975-76) Dennis Wilcox - vokalistas (1975-77) Dave Sullivan - gitaristas (1975-76) Terry Rance - gitaristas (1975-76) Ron Matthews - būgnininkas (1975-77) Bob Sawyer - gitaristas (1976) Terry Wapram - gitaristas (1977) Barry Graham - būgnininkas (1977) Tony Moore - klavišininkas (1977) Doug Sampson - būgnininkas (1977-79) Paul Cairns - gitaristas (1977) Paul Tod - gitaristas (1977) Tony Parsons - gitaristas (1977) Paul Di'Anno - vokalistas (1977-81) Tony Parsons - gitaristas (1979) Dennis Stratton - gitaristas (1980) Clive Burr - būgnininkas (1980-82) Blaze Bayley - vokalistas (1993-99)
2013 m. liepos 1 d. 09:36:31
Mano pažintis su Iron Maiden prasidėjo nuo albumo Dance of Death, ir kai visa diskografiją perklausiau, tai man mėgstamiausias ir yra Dance of Death, tad pažintis gera, šiaip ir iš senu gabalu yra ką paklausit, bet šitam CD vistiek daug geru gabalu, o šiaip kas be ko jie legendos.
2013 m. vasario 7 d. 23:15:20
Super grupė,nors man jie ne idealai,bet klausau jų ir visada kaifuoju.
2013 m. sausio 23 d. 15:24:59
Pirmas albumas kuri turejau proga isgirst buvo "The X factor" ir man jis patiko. Veliau isigijau dviguba CD "Best of the beast" ir likau salyginai patenkintas tik keliais kuriniais is "The X factor" :D , o siaip pamenu gerokai nuvyle mane Iron Maidenai tasyk. Kazkokie komerciski pasirode... Nezinau ar vertetu kazka is naujo ten klausyt, aisku nesu as koksnors expertas, bet kad pvz tokie power metalistai kaip"Symphony X" dėtu Iron Maidenus i pavesi - tai be kalbu.
2013 m. sausio 22 d. 09:25:15
"Iron Maiden kūrė kaip tik per saldžią muziką, jeigu lyginsime su Judas Priest arba Black Sabbath"
Leiskite nesutikti.Saldumo Iron Maidenuose niekaip neįžvelgiu. NWOBM grupės saldžių baladžių nekūrė. Saldžios baladės yra Scorpions ar Axel Rudi Pell zona. Iron Maiden heavy metalas yra su power metalo priemaiša. Štai ta dedamoji dalis stokoja jausmingumo, kas grupę visumoj partraukia šiokiu tokiu šaltuku. Briuso Dikenso vokalas galingas, aukštas registras , kaip ir Robo Halfordo nepriekaištingas. Skiriasi dainavimo technika - Briusas forsuoja (bet nedūsta jam net beprotiškai besiblaškant po sceną), Robo naturaliai (gal gėjiškai) aukštas balsas. Mėgstu abu šiuos vokalistus ir neįsivaizduoju abiejų grupių be jų. Vis gi, Judas Priest man kaip ir Dovilly arčiau širdies, nors Priestus klausyti pradėjau vėliau už Iron Maiden. Periodas su DiAno irgi geras ir abi heavy metal vėliavnešes arčiausiai sieja. Styvas Haris visad norėjo ant savo bosinės linijos turėti dvi solines gitaras, grojančias unisonu ir atsiskiriančias per terciją, kas duodavo grupei jėgos ir ekspresijos. Tokiam pagrindui atitinkamai reikėjo ypač galingo vokalo. Iron Maiden kompozicijos gan sudėtingos techniškai ne vien tik dėl didelio tempo, tačiau melodijos įvairumas mano ausiai tenka Judas Priest sąskaiton. Aplamai, abi grupės liuks. Ir jų koncertai nepakartojami.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2012 m. lapkričio 12 d. 17:40:46
antra mano megiamiausia grupe. Turinti puikiu hitu: fear of the dark, the trooper, run to the hills, wasted years, 2 minutes to midnight :) klasikine metalo grupe. man Iron Maiden ir Metallica yra dievai
____________________
metallica, iron maiden, acdc, scorpions ir deep purple yra roko/metalo legendos. tokiu grupiu kaip sios nebebus niekados
2012 m. liepos 20 d. 17:25:00
Nesu stiprus sunkiosios muzikos mėgėjas, kaip Dovilly, bet heavy metal tikrai labai mėgstu ir pirmą kartą girdžiu, kad Iron Maiden muzika "šalta". Niekada to nepasakyčiau, nes Iron Maiden kūrė kaip tik per saldžią muziką, jeigu lyginsime su Judas Priest arba Black Sabbath. Jei tektų išrinkti, kuri daugiausia sukelia jausmų, arba yra šilčiausia - iš tų trijų tikrai Iron Maiden. Judas Priest yra nemažą atsiliekantys, bet vis tiek sakyčiau, kad būtent ne Maidenuose, o JP kažko trūksta.
Na, nežinau, čia aš vertinu kaip roko muzikos mėgėjas ir sunkiojoje tikrai su niekuo negaliu lyginti. Gal net nesuprantu, ką jūs, metalistai, vadinate šilta arba sunkia muzika. Bet Iron Maiden neturiu pasakyti jokio blogo žodžio. Jie puikūs.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2011 m. spalio 22 d. 22:04:31
____________________
man trūksta nežinia ko, kas sudarytas iš kažko, kas neturi vardo.
2011 m. spalio 22 d. 20:29:09
Atsiprašau, jei nuskambėjo kaip nors užgauliai, tikrai nekaltinu tavęs niekuo, galbūt tiesiog esi pripratęs nuolat klausyt kažko ekstremalesnio, bet juk ne vienas muzikos stilius ir pakraipa yra ir nereiktų jų gerumo matuoti vien 'sunkumu'. O stipriai pasunkinus heavy metal tai jau būtų nebe heavy metal, o kita metalo pakraipa.
Kažkaip man atrodo, kad jei Iron Maiden grotų 'sunkiau', tai būtų užgožtas jų melodingumas, epiškumas, jėgos pojūtis muzikoje, viskas, kas iš tiesų ir veža klausant Maidenų.
Aišku, jei nesutinki su manim arba manai, kad neteisingai tave supratau, niekas tau nedraudžia mėginti man įrodyti, kad yra kitaip
____________________
when you've measured out your life with coffee spoons, take bottles.