Britų pianistas bei vokalistas Jamie Cullum‘as savo muzikoje maišo džiazą ir melodingąjį popsą bei roką, taip sukurdamas dainas, primenančias tokius atlikėjus kaip Harry Connick‘as jaunesnysis ar Norah Jones. Tuo pačiu Cullum‘as taip pat dažnai kuria tiek ritmiško džiazo standartų, tiek moderniojo roko dainų koverius, o tarp originalių kompozicijų galima rasti ir baladžių, ir pašaipaus sąmojo.

Gitara ir pianinu pradėjęs groti dar būdamas aštuonerių metų, Cullum‘as iš savo vyresniojo brolio Ben‘o perėmė susidomėjimą džiazo muzika. Įkvėptas tokių pianino virtuozų kaip Oscar‘as Peterson‘as ir Dave‘as Brubeck‘as, Cullum‘as savo brendimo laikotarpį praleido gyvendamas Paryžiuje, kur savo sugebėjimus ugdė grojamas vietos džiazo klubuose.

Galiausiai Cullum‘as gavo Reading‘o universiteto laipsnį, o mokymosi metu įrašė ir pirmąjį savo albumą, pavadintą „Heard It All Before“. Tuometinio 19-mečio albumo sėkmė „suvedė“ jaunuolį su džiazo bosistu Geoff‘u Gascoyne‘u, kuris pasiūlė Cullum‘ui galimybę pagroti jo albume „Songs of the Summer“. Gascoyne‘o paskatintas, Cullum‘as galiausiai įrašė ir antrąjį savo albumą „Pointless Nostalgic“, išleistą 2002-aisiais metais.

Albumui pasisekė sulaukti gerokai daugiau televizijos eterio bei radijo stočių susidomėjimo, kur jį pristatinėjo gerai žinomas „BBC 2“ laidų vedėjas Michael‘as Parkinson‘as. Galų gale Cullum‘as pasirašė sutartį su „Universal Records“ ir 2003-aisiais metais išleido trečiąjį savo albumą „Twentysomething“. „Catching Tales“ ir rinktinis diskas „In the Mind of Jamie Cullum“ sekė atitinkamai 2005-aisiais ir 2007-aisiais metais.