Maldur Atai – priešbudistinėje eroje Nepalo mistikų šventyklose naudotas mėnulio formos mechaninis galvosūkis, skirtas padėti vienuoliams pasiekti kitus išmatavimus. Tuose vienuolynuose žynys savo mokiniams duodavo keistą žaislą dėlionę. Mokiniai turėdavo įminti jos mįslę. Įminę paslaptį mokiniai atverdavo paslėptus vartus ir pasitraukdavo iš materialaus labirinto į vizijų erdvę. Atspėjusio mįslę mistiko kambaryje likdavo tik vėl užsišifravusi dėlionė. Mokinių mažėdavo, kol likdavo paskutinis neišsprendęs mįslės mokinys. Pastarasis užimdavo žynio vietą ir turėdavo mokyti naują vienuolių kartą, duodamas spręsti mechaninius galvosūkius įšventintiems. Budistinėje eroje Maldur Atai sąvoka buvo apibrėžiama kaip esmės vieta. Šventų budistinių raštų paskutinis puslapis visada likdavo tuščias (vėliau šios praktikos buvo atsisakyta). Šį puslapį budistai taip pat vadino Maldur Atai.