Aistringa vokalistė ir pianistė Norah Jones dėl savo tikrai neeilinio auklėjimo ir brendimo, išvystė unikalų džiazo, tradicinės vokalinės pop ir šiuolaikinės liaudies muzikos junginį. Gimusi 1979-ųjų kovo mėnesį Niujorke, Ravi Shankar duktė tyliai ir ramiai augo Teksase, kartu su savo mama. Nors visuomet Billie Holiday ir Bill‘o Evans‘o muziką laikė intriguojančia ir raminančia, ji niekada iš tikrųjų nesigilino į džiazą, kol neįstojo į Dalase esančią Booker‘io T. Washington‘o vidurinę atliekamųjų ir vizualinių menų mokyklą. Ten besimokydama Jones laimėjo Studentų Muzikos apdovanojimų prizus, kaip geriausia džiazo vokalistė bei geriausios originalios kompozicijos autorė 1996-aisiais. 1997-aisiais ją, kaip geriausią džiazo vokalistę, apdovanojo antrą kartą. Palikdama savo vokalinius talentus nuošalyje, Norah toliau du metus darbavosi, siekdama džiazo pianistės laipsnio Šiaurės Teksaso universitete, o po jų, 1999-ųjų vasaros atostogų metu sutiko su draugo pasiūlymu pagyventi Grinvičo gyvenvietėje. Nors ji net neabejojo, kad rudenį sugrįš į koledžą, liaudiškų kavinių ir džiazo klubų trauka pasirodė esanti stipresnė ir netrukus ji pajuto norą bei įkvėpimą rašyti savo pačios dainas. Jones reguliariai pasirodydavo su elektronine trip-hop‘o grupe „Wax Poetic“, o vėliau subūrė ir savo pačios kolektyvą, kuriame buvo gitaristas Jesse‘as Harris‘as, bosistas Lee Alexander‘is, taip pat rašę tekstus, bei būgnininkas Dan‘as Rieser‘is.

2000-ųjų spalį grupė įrašė keletą bandomųjų įrašų leidybinei firmai „Blue Note Records“ ir būtent jų dėka Jones 2001-ųjų pradžioje pasirašė sutartį su džiazo įrašų kompanija. Po pasirodymo Charlie Hunter‘io albume „Songs From the Analog Playground“, Norah didžiąją 2001-ųjų dalį praleido gyvai koncertuodama su Hunter‘io grupe ir dirbdama prie debiutinio savo studijinio darbo. Padedama prodiuserių Craig‘o Street‘o (dirbęs su Cassandra Wilson, „Manhattan Transfer“) bei legendinio Arif‘o Mardin‘o (dirbęs su Aretha Franklin, Dusty Springfield‘u, „The Bee Gees“), jaunoji dainininkė įrašė albumą „Come Away With Me“, kuris buvo išleistas 2002-ųjų pradžioje ir sulaukė daug klausytojų dėmesio. Kombinacija to, kad ji – už akies kliūnanti gražuolė ir – tarptautiniu mastu pagarsėjusios dainininkės duktė, pastatė Jones į labai keblią padėtį, kai jai teko ginti savo muziką nuo tu, kurie vadino ją dar vienu gražiu veideliu ar dar viena iš po tėvelių sparnelio išlindusia ir tuo bandančia pasinaudoti mergaite. Albumą, kurio atitikimą „džiazo“ etiketę buvo nemažai diskutuota, padėjo įrašyti džiazo gitaristas Bill‘as Frisell‘as ir būgnininkas Brian‘as Blade‘as. Jame puikiai susijungė džiazo estetiškumas ir pop muzikos jausmingumas. „Come Away With Me“ galiausiai tapo daugiamilijoniniais tiražais parduotu albumu, kurį pasaulyje įsigijo daugiau nei 18 milijonų žmonių. Jis taip pat atnešė Jones aštuonis „Grammy“ apdovanojimus.

2004-aisiais Norah Jones išleido savo itin lauktą antrąjį albumą „Feels Like Home“. Ir vėl pagrindiniu pagalbininku pasirinkusi prodiuserį Arif‘ą Mardin‘ą, Jones ir toliau tęsė panašiu ritmu, kaip ir diske „Come Away With Me“ – jos kūryboje jungėsi 8-ojo dešimtmečio dainų rašymo stilius, bliuzas, kantri muzika bei jos pačios subrandintas unikalus grojimas pianinu.