Vienas iš karingiausių afrocentriškojo Hip-Hop'o radikalų, Paris, per visą savo karjeros, kuri viršija 10 metų, laiką, nerado platesnio visuomenės pripažinimo dėl savo nuožmios politinės kūrybos, kurią didžiąja dalimi įtakojo provokatoriškasis Public Enemy intelektas ir "ankstyvojo" Ice Cube drąsi įniršio išraiška. Paris kūrinių socialiniai ir politiniai komentarai buvo paremti “Black Panther Party“ organizacijos (politinė juodaodžių organizacija, kovojusi prieš savo bendruomenės žmonių išnaudojimą ir užsitraukusi net FTB nemalonę) ir “Nation of Islam“ religinės bendruomenės idėjomis. Šios dvi organizacijos jį skatino vis labiau gilintis į savo bendruomenės istoriją ir nauji jos faktai vis didino jo įniršį. Tai, ką Paris išsakė savo kūryboje, buvo tos neteisybės ir išnaudojimo, kurį matė afroamerikiečiai žmonės, padarinys. Metams bėgant jo patirtis didėjo, keitėsi supratingumas ir pasaulio vaizdas, jis tapo brandesnis, bet turbūt tai buvo per daug rimta dideliam pripažinimui.

Paris (Oscar Jackson Jr.), gimęs 1967-ųjų spalio 29d. Ilinojuje, San Francisco, baigė studijuoti ekonomiką "California-Davis" universitete, esančiame Bay Arena mieste, netoli San Francisco. Tačiau jo artima ateitis nebuvo susijusi su ekonomika, nes Hip-Hop'o filosofija užėmė didesniąją jo gyvenimo dalį. Pirmąjį savo singlą „Scarface Groove“ jis išleido 1989-aisiais, tačiau labiau jį išgarsino kitas singlas, “Break The Grip Of Shame“, kuris buvo garsus reperio šauksmas apie juodaodžių bendruomenės degradavimą, apie tai, kad jai reikia keistis. Paris įkūrė nuosavą leiblą, "Scarface Records" (Paris pats prodiusuodavo savo kūrinius, jam dar padėdavo DJ Mad Mike. Vėliau su Paris pagalba čia savo karjerą pradėjo Conscious Daughters), dar 1987-aisiais, tačiau neturėjo tinkamų salygų platinti savo įrašus, todėl jam teko pereiti į komerciškąjį "Tommy Boy Records" leiblą. Debiutinis Paris albumas "The Devil Made Me Do It" pasirodė 1990-aisiais ir pritraukė nemažą dėmesį bei sulaukė šiokio tokio pripažinimo už singlus "The Hate That Hate Made" ir "The Devil Made Me Do It". Beje, pastarojo singlo vaizdo klipas buvo pašalintas iš MTV televizijos. Tuo metu tai nebuvo taip svarbu. Public Enemy pasiėmė reperį į savo koncertinį turą ir tai buvo didžiausias jo darbo įvertinimas. Paris baigė įrašinėti antrąjį albumą "Sleeping With the Enemy" 1992-aisiais, tačiau "Tommy Boy Records" nesutiko jo išleisti dėl didelio ir nepalankaus triukšmo, kurį sukėlė kitas kompanijos narys, Ice-T, su savo albumu "Cop Killer". Kompanija nesirįžo rizikuoti ir paleisti į prekybą albumą, kuriame buvo prieš tuometinį JAV prezidentą George'ą Bush'ą nukreiptas kūrinys, "Bush Killa". Dar daugiau, kompanijos vadovai manė, kad naujasis Paris albumas buvo pernelyg aštrus ir skandalingas, todėl nutraukė su juo sutartį ir pašalino iš savo atlikėjų sąrašų. Po nesėkmingų bandymų susitarti dėl albumo išleidimo su "Polygram" ir "Def American" dėl tų pačių priežasčių, Paris vėl atgaivino "Scarface Records" veiklą (dėka iš "Tommy Boy" gautų pinigų) ir savo jėgomis išleido savo albumą. Darbas sulaukė didelio pripažinimo kai kuriuose visuomenės sluoksniuose, bet visgi netapo suprantamu produktu didžiajai visuomenės daliai tuo metu, kai gangsta repas vykdė tikrą repo revoliuciją. Reperiui visgi pavyko 1993-aisiais pasirašyti leidybinę sutartį su „Priority Records“ ir 1994-aisiais pasirodė trečias jo darbas "Guerilla Funk", kuris atsimušė į tą pačią sieną, nerasdamas didelio palaikymo. 1995-aisiais leidybinė kompanija nutraukė su Paris sutartį, aiškindama tokį sprendimą tuo, kad kompanijos ir Paris kūrybiniai tikslai buvo visiškai skirtingi, todėl Paris keturių metų laikotarpiui paliko įrašų studiją. 1997-aisiais jam pavyko susitarti su „Whirling Records“ ir 1998-aisiais išleisti "Unleashed" - albumą, kuris apleido politinio įniršio pozicijas, buvo pagražintas populiariuoju G-funk skambesiu ir atskiestas gangsta repo tekstais. Diskas liko beveik nepastebėtas, kadangi jam trūko nuoseklumo (keli kūriniai kompanijos sprendimu buvo pašalinti) ir piniginio finansavimo. Netrukus Paris pasitraukė iš Hip-Hop'o veiklos ir panaudojo įgytas ekonomikos žinias naujajam darbui. Jis tapo biržos makleriu. Tačiau tai nebuvo pabaiga. Paris netrukus grįžo prie savo idėjų ir įkūrė „Guerilla Funk Recordings“ – tam tikrą muzikinę bendruomenę, kurioje leidžiami tik tie repo atlikėjų įrašai, kurie netinka žymiausioms komercinėms įrašų kompanijoms, neleidžiančioms panašiems žmonėms, kaip Paris, prabilti ir parodyti kad repas nėra vien apie neapykantą moterims, beprasmį smurtą ir narkotikų pasaulį. Taigi Paris tęsia savo darbą. 2002-aisiais, naujame technologijų amžiuje, su seno savo bičiulio, Hip-Hop‘o pionieriaus Davey D., pagalba, Paris išleido internetinį singlą “What Would You Do?“, kaip protestą prieš JAV vyriausybės dabartinė nešvarią politiką. Naujausias reperio darbas „Sonic Jihad“ – sugrįžimas į vėžes. Viską pasako albumo viršelis, kuriame pavaizduotas lėktuvas, skrendantis į Baltuosius Rūmus (kažkas panašaus į 2001-ųjų rugsėjo 11-osios įvykius). Paris ir toliau tarnauja ištikimiems savo gerbėjams, stengdamasis atskleisti daug didesnes repo galimybes, nei daugelis gali įsivaizduoti.