Aprašymas
Diskografija
Įvertinimai
Populiarumo kreivė
Paul‘as Oakenfold‘as yra didžėjus, remiksuotojas ir prodiuseris, nuveikęs daugiau nei bet kas kitas tam, kad house muzika prasimuštų Didžiojoje Britanijoje dar 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. 1987-88-aisiais metais Oakenfold‘as vedė visą seriją lemtingais tapusių vakarų klubuose, kurie ir supažindino tūkstančius britų su house muzika. Vos po kelių metų, jis pastūmėjo šokių muziką pirmyn, sudrebindamas topus tokiais šedevrais, kaip „Happy Mondays“, o taip pat įkūrė vieną iš sėkmingiausių šokių muzikos įrašų kompanijų paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje – „Perfecto Records“. Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui po jo iškilimo, Oakenfold‘as sugebėjo išlikti, paprastai tariant, populiariausiu šokių muzikos didžėjumi.
Gimęs Londone 1963-aisiais metais, miksuoti Oakenfold‘as pradėjo dar būdamas šešiolikos, o leisdamas laiką su draugu Trevor‘u Fung‘u jis gavo galimybę groti neįprastą muziką ir vietiniame pogrindyje įsikūrusiame bare Kovent Gardene. Taip pat kurį laiką, 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, jis praleido Niujorke, kur dirbo „Arista Records“ įrašų kompanijoje – būtent ten, klausydamasis Larry Levan‘o ribų neturinčių pasirodymų jis ir persisunkė meile šokių muzikai.9-ojo dešimtmečio pradžioje grįžęs į Angliją, Oakenfold‘as įsidarbino klubų reklamuotoju ir agentu, savo šalyje platinusiu žinias apie “The Beastie Boys“ bei „Run-D.M.C.“. Jis taip pat tęsė ir didžėjaus veiklą, kol galiausiai 1985-86-aisiais metais suorganizavo „The Project“ – vieną iš pirmųjų house muzikos renginių Anglijoje. Su Fung‘u ir dar vienu draugu, Ian‘u St. Paul‘u, Oakenfold‘as 1987-aisiais metais įsiliejo į kylančią Ibizos salos klubų sceną ir praturtino šį pasilinksminti mėgstančių žmonių rojų house, soul, itališko disko bei alternatyvios muzikos mišiniu, vėliau pramintu Balearų stiliumi.
Per 1988-89-uosius metus house muzika ir Balearų stilius toliau skambėjo keleto Oakenfold‘o surengtų vakarų metu („Future at the Sound Shaft“, tuomet „Spectrum“ bei „Land of Oz at Heaven“), kol galiausiai išaugo į tikrą britiško house muziką. Oakenfold‘as ir Steve‘as Osborne‘as tuo pat metu dirbo prie naujo šokių muzikos projekto „Happy Mondays“ ir 1989-ųjų jų darbas, singlas „(W.F.L.) Wrote for Luck“ žurnalo „NME“ atliktoje apklausoje buvo išrinktas geriausiu metų šokių muzikos įrašu. Dueto darbas prie „Happy Mondays“ išaugo į pilnos trukmės albumą „Pills 'n' Thrills 'n' Bellyaches“, o tai pakylėjo juos į išliaupsintą teritoriją, kurioje puikavosi kiti naujieji šokių muzikos prodiuseriai, tokie kaip Andrew Weatherall‘as (tais pačiais metais iškilęs su „Primal Scream“ darbu „Screamadelica“). Ir visai netrukus, didžiosios įrašų kompanijos jau laukė eilėje, kol Oakenfold‘as ir Osborne‘as galės remiksuoti tokių pop bei roko muzikos žvaigždžių, kaip „U2“, „Simply Red“, „New Order“, „The Cure“, „Massive Attack“, „M People“, „Arrested Development“, „The Shamen“, „The Stone Roses“ ir net pačio Snoop Doggy Dogg‘o dainas. Oakenfold‘o ir Osborne‘o komanda nuo 1990-ųjų iki 1993-ųjų būdavo nominuojami geriausiais prodiuseriais „BPI“ rinkimuose.
Iki 10-ojo dešimtmečio vidurio, šokių muzika britų radijo stotyse pateko tarp grojamų stilių, o Paul‘as Oakenfold‘as buvo neabejotinas tokios muzikos vedlys – be to, kad drebino pasaulį naujais savo hitais, jis keliavo į gastroles kartu su „U2“ bei apšildė „INXS“, „The Orb“, „Simply Red“, Boy‘aus George‘o ir „Primal Scream“ pasirodymus. Nuolat vis labiau besisukančioje D. Britanijos naktinių klubų karuselėje jis buvo vienas iš Londono superklubo „Ministry of Sound“ įkūrėjų 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, o vėliau įsidarbino kitame ne mažiau garsiame klube – Liverpulio „Cram“ – kur, beje, pinigų gaudavo daug mažiau nei būtų gavęs atlikdamas nepriklausomus pasirodymus. Jis taip pat sumažino savo miksuojamų atlikėjų skaičių iki penkių per metus, taip galėdamas susikoncentruoti ties kitais darbais – leisdavo savo paties albumus bei gerai vertintą „Journeys by DJ“ seriją. Oakenfold‘as 1999-aisiais paliko klubą „Cream“, o leidybinė kompanija „Virgin“ tuo pasinaudojusi išleido albumą „Resident: Two Years of Oakenfold at Cream“. „Perfecto Presents Another World“ pasirodė sekančiais metais. 2001-ųjų pradžioje Paul‘as pradžiugino gerbėjus šviežiu disku „Voyage Into Trance“ bei su savo gastrolėmis aplankė Jungtines Amerikos Valstijas.
Gimęs Londone 1963-aisiais metais, miksuoti Oakenfold‘as pradėjo dar būdamas šešiolikos, o leisdamas laiką su draugu Trevor‘u Fung‘u jis gavo galimybę groti neįprastą muziką ir vietiniame pogrindyje įsikūrusiame bare Kovent Gardene. Taip pat kurį laiką, 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, jis praleido Niujorke, kur dirbo „Arista Records“ įrašų kompanijoje – būtent ten, klausydamasis Larry Levan‘o ribų neturinčių pasirodymų jis ir persisunkė meile šokių muzikai.9-ojo dešimtmečio pradžioje grįžęs į Angliją, Oakenfold‘as įsidarbino klubų reklamuotoju ir agentu, savo šalyje platinusiu žinias apie “The Beastie Boys“ bei „Run-D.M.C.“. Jis taip pat tęsė ir didžėjaus veiklą, kol galiausiai 1985-86-aisiais metais suorganizavo „The Project“ – vieną iš pirmųjų house muzikos renginių Anglijoje. Su Fung‘u ir dar vienu draugu, Ian‘u St. Paul‘u, Oakenfold‘as 1987-aisiais metais įsiliejo į kylančią Ibizos salos klubų sceną ir praturtino šį pasilinksminti mėgstančių žmonių rojų house, soul, itališko disko bei alternatyvios muzikos mišiniu, vėliau pramintu Balearų stiliumi.
Per 1988-89-uosius metus house muzika ir Balearų stilius toliau skambėjo keleto Oakenfold‘o surengtų vakarų metu („Future at the Sound Shaft“, tuomet „Spectrum“ bei „Land of Oz at Heaven“), kol galiausiai išaugo į tikrą britiško house muziką. Oakenfold‘as ir Steve‘as Osborne‘as tuo pat metu dirbo prie naujo šokių muzikos projekto „Happy Mondays“ ir 1989-ųjų jų darbas, singlas „(W.F.L.) Wrote for Luck“ žurnalo „NME“ atliktoje apklausoje buvo išrinktas geriausiu metų šokių muzikos įrašu. Dueto darbas prie „Happy Mondays“ išaugo į pilnos trukmės albumą „Pills 'n' Thrills 'n' Bellyaches“, o tai pakylėjo juos į išliaupsintą teritoriją, kurioje puikavosi kiti naujieji šokių muzikos prodiuseriai, tokie kaip Andrew Weatherall‘as (tais pačiais metais iškilęs su „Primal Scream“ darbu „Screamadelica“). Ir visai netrukus, didžiosios įrašų kompanijos jau laukė eilėje, kol Oakenfold‘as ir Osborne‘as galės remiksuoti tokių pop bei roko muzikos žvaigždžių, kaip „U2“, „Simply Red“, „New Order“, „The Cure“, „Massive Attack“, „M People“, „Arrested Development“, „The Shamen“, „The Stone Roses“ ir net pačio Snoop Doggy Dogg‘o dainas. Oakenfold‘o ir Osborne‘o komanda nuo 1990-ųjų iki 1993-ųjų būdavo nominuojami geriausiais prodiuseriais „BPI“ rinkimuose.
Iki 10-ojo dešimtmečio vidurio, šokių muzika britų radijo stotyse pateko tarp grojamų stilių, o Paul‘as Oakenfold‘as buvo neabejotinas tokios muzikos vedlys – be to, kad drebino pasaulį naujais savo hitais, jis keliavo į gastroles kartu su „U2“ bei apšildė „INXS“, „The Orb“, „Simply Red“, Boy‘aus George‘o ir „Primal Scream“ pasirodymus. Nuolat vis labiau besisukančioje D. Britanijos naktinių klubų karuselėje jis buvo vienas iš Londono superklubo „Ministry of Sound“ įkūrėjų 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, o vėliau įsidarbino kitame ne mažiau garsiame klube – Liverpulio „Cram“ – kur, beje, pinigų gaudavo daug mažiau nei būtų gavęs atlikdamas nepriklausomus pasirodymus. Jis taip pat sumažino savo miksuojamų atlikėjų skaičių iki penkių per metus, taip galėdamas susikoncentruoti ties kitais darbais – leisdavo savo paties albumus bei gerai vertintą „Journeys by DJ“ seriją. Oakenfold‘as 1999-aisiais paliko klubą „Cream“, o leidybinė kompanija „Virgin“ tuo pasinaudojusi išleido albumą „Resident: Two Years of Oakenfold at Cream“. „Perfecto Presents Another World“ pasirodė sekančiais metais. 2001-ųjų pradžioje Paul‘as pradžiugino gerbėjus šviežiu disku „Voyage Into Trance“ bei su savo gastrolėmis aplankė Jungtines Amerikos Valstijas.
Dainos
Albumai
Šiuo metu naršo narių: 
Neregistruotų vartotojų: 208
Iš viso užsiregistravę: 73324
Naujausias narys: 
Šiandien apsilankė: 214966