Tom'as Jones'as tapo vienu populiariausių dainininkų, kuris iškilo iš britų atlikėjų anplūdžio jo karjeros pradžios laikotarpiu. Nuo 6-ojo dešimtmečio vidurio Jones'as dainavo beveik visomis populiariosios muzikos formomis - pop, rock, kantri, šokių bei techno... Stiprus Tom'o Jones'o baritonas nesikeitė visą jo karjerą, tačiau jis dainavo vis kitokias dainas, retai kada galima buvo atrasti esminių panašumų tarp jo dainų. Scenoje, Jones'as ypač išsiskyrė tuo, jog atvirai demonstravo savo seksualumą ir tuo naudojosi - neilgai trukus jis turėjo daugybę gerbėjų tarp ištikimų namų šeimininkių, o kelnaičių mėtymas jam į sceną tapo įprastu dalyku. Jones'o slenkant dešimtmečiams nemažėjo - jis visada sugebėdavo išnaudoti atsirandančias naujas populiarias muzikos kryptis ir pritraukti vis daugiau gerbėjų. Pilnas atlikėjo vardas - Thomas Jones Woodward, profesionaliai dainuoti jis pradėjo 1963-aisiais: pasivadinęs "Tommy Scott" jis koncertavo kartu su "The Senators", velsiečių grupe. 1964-aisiais, kartu su įrašų prodiuseriu Joe Meek'u dainininkas įrašė keletą savo kūrinių ir pardavė kelioms įrašų kompanijoms, siekdamas bent mažos sėkmės. Vėliau tais metais "Decca" įrašų kompanijos prodiuseris Peter'is Sullivan'as atrado Tommy Scott'ą atliekantį savo pasirodymą viename klube ir nukreipė jaunajį dainininką pas Phil'ą Solomon'ą. Tai buvo trumpai trukusi partnerystė ir netrukus Tom'as Jones'as sugrįžo į Velsą, kur ir toliau dainavo vietiniuose klubuose. Viename iš tų pasirodymų jis sugebėjo atkreipti į save buvusio grupės "Viscounts" dainininko Gordon'o Mills'o, kuris tuo metų jau dirbo atlikėjų vadybininku, dėmėsį. Mills'as nusambė Tommy Scott'ą, pervadino į Tom'ą Jones'ą ir padėjo šiam įrašyti pirmą singlą "Decca" įrašų kompanijai - dainą "Chills and Fever", kuri buvo išleista 1964-ųjų pabaigoje. "Chills and Fever" nesugebėjo pakilti į topus, tačiau "It's Not Unusual", pasirodžiusi 1965-ųjų pradžioje, tapo hitu numeris vienas Didžiojoje Britanijoje ir Top 10-uko hitu JAV. Pop muzikos standartus puikiai atitinkančios dainos puikiai tiko prie seksualaus Tom'o Jones'o įvaizdžio, garantavusio jam spaudos dėmesį - visa tai peraugo į hitų seriją, tarp kurių - "Once Upon a Time", "Little Lonely One" bei "With These Hands". 1965-aisiais Mills'as taip pat parūpino Jones'ui įrašyti du kūrinius kino filmams - 1965-ųjų birželį pasirodžiusiam "What's New Pussycat?" bei gruodį - "Thunderball". Jones'o populiarumas pradėjo blėsti 1966-aisiais po to, kai Mills'as nusprendė pakeisti dainininko įvaizdį į labiau patikimą, subrendusį smokingu vilkintį sentimentalių dainų atlikėją. Jones'as taip pat pradejo kurti tai, kas tiktų platesnei auditorijai, pavyzdžiui kantri muzikos dainas "Green, Green Grass of Home" bei "Detroit City". Geros strategijos dėka jis sugrįžo į britų topų viršūnes bei pasiekė JAV Top 40-uką. Prisimenant 6-ąjį dešimtmetį, negalima pamiršti visos virtinės Tom'o Jones'o hitų ir D.Britanijoje, ir JAV. Dešimtmečio pabaigoje dainininkas persikėlė į Ameriką, kur pradėjo vesti televizijos įveirenybių programą "This Is Tom Jones". Rodyta nuo 1969-ųjų iki 1971-ųjų, laida sulaukė nemažo pasisekimo ir nutiesė dainininkui kelią į Las Vegasą 7-ojo dešimtmečio pradžioje. Persikėlęs į azartinių lošimų sostinę, Jones'as mažiau laiko skyrė naujiems dainų įrašams, o susikoncentravo ties pasirodymais klubuose ir jų kokybe. Po to, kai 7-ojo dešimtmečio pabaigoje mirė Gordon'as Mills'as, Jones'o sūnus, Mark'as Woodward'as, tapo dainininko vadybininku. Vadybininko pasikeitimas vėl grąžino Jones'ą prie įrašų. Šį kartą, atlikėjas daugiausiai dėmesio skyrė kantri rinkai, išleisdamas visą eilę Nešvilio stiliaus kantri-pop albumų 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, iš kurių atsirado keletas hitų. Kitas Jones'o įvaizdžio pasikeitimas įvyko 1988-aisiais, kai jis kartu su roko grupe "Art Of Noise" perdainavo Prince'o dainą "Kiss", apsirengęs elektroninės šokių muzikos atlikėjo rūbais. Singlas tapo Top 10-uko hitu D.Britanijoje bei pasiekė JAV Top 40-uką. Dėka šios sėkmės T.Jones'as pradėjo sėkmingas koncertines gastroles bei padėjo Dylan'ui Thomas'ui įrašyti dainą "Under Milk Wood". Taigi, dainininkas pasinėrė į klubinės muzikos pasaulį, kur išbuvo keletą metus. 1993-aisiais Jones'as atliko savo koncertą Glastonbury festivalyje Anglijoje, kur sulaukė entuziastingo jaunųjų žiūrovų palaikymo. Netrukus jis vėl pakeitė savo stilių - išleido alternatyvaus pop-rok albumą "The Lead and How to Swing It" 1994-ųjų rudenį. Įrašas tapo nemažu hitu, sulaukęs šiokios tokios sėkmės muzikos klubuose. Šiuolaikinei jaunajai kartai Tom'as Jones'as tapo dievaičiu su Mousse-T atlikęs hitu tapusį kūrinį "Sex Momb". 2003-aisiais pasirodė Tom'o Jones'o geriausių dainų rinkinys "Greatest hits".