Monstras

djnamelis

---

Tipas: Proza Publikavimo data: 2010m. Gruodžio 7d. 21:43

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Atrodė, kad diena bus eilinė ir niekuo neišsiskirianti, bet klydau.
Atsikėliau anksti, buvo berots puse septynių ryto. Nuėjau į vonią, nusiprausiau. Už sienos girdėjau kaip budinasi brolis.
Pagalvojau keista, paprastai jis taip anksti nesikelia.

Kadangi abu atsikėlėme anksti, nutarėm išgerti kavos. Šnekučiavomės, kol staiga pro duris įžengė girtas tėvas.

- Tai ką, suskiai! ,- suriko alkoholiu dvokiantis tėvas. - Ko nemiegat?!
Pamaniau geriau netylėsiu, nes dar nežinia kas jam šaus į galvą.
- Tiesiog atsikėlėm anksti. Pratariau.
Tėvas raudonomis akimis kreivai nužvelgė mane ir tarė.
- Tu ką, gal mane kvailu laikai?! Tu čia man neišstatinėk akių snarglį,- Išrėžė vos nevirsdamas.

Ir nuėjo į savo kambarį.
Po to kai jį atleido iš darbo jis stipriai pasikeitė. Deja jis ir anksčiau nebuvo šventasis, motinai nekartą suduodavo, tekdavo mums nakvoti kur nors, tai pas kaimynus, tai dar kur.

Netrukus grįžo mama iš naktinės pamainos.
- Tai tėvas vėl girtas?,- pasiteiravo mama.
- Taip,- atsakiau jai.
- Tai laukim vėl nesąmonių tirados. Klausimas ar šiandien dar nesusimąstys kur išdumti,- paniurusiu balsu šnekėjo motina.
- Nežinau, manęs tai nebestebina,- tariau.

Pasigirsta skambutis į mano brolio telefoną.
- Tuoj grįšiu. Pratarė brolis.

Po nepilnos minutės pareina brolis į virtuvę nešinas telefonu.
- Kas skambino?,- pasiteiravau.
- Draugas, sako, kad šiandien mokykloje vyks vakarėlis,- atsakė jis.
- Eisi?- smalsiu balsu paklausiau.
- Jo,- atsakė.

Tą vakarą nėjau miegoti, kažkas manęs viduje vis klausė: kodėl tu tai kenti?!
Atsakymo nežinojau. Bet niekaip negalėjau sudėti akių.

Staiga už sienos pasigirsta tėvo balsas.
- Aš užmušiu tą parazitą!!!,- rėkė jis.
Mat susiruošė jis į vakarėlį, aš jam parodysiu, tam suknistam kalės vaikui,- tėvas staugė, nerimąstingai vaikštinėjo po kambarį.
Baiminausi, kad ko neiškrėstų. Mama stengėsi nutildyti jį, bet nesėkmingai.
- Tylėk šavalka tu. Suriko jis ant mamos.
-Dar pažiūrėsim, kiek prilakstysi tu man į tuos vakarėlius,- nenustojo rėkęs.

Girdėjau, kaip jis lėkte nulėkė laiptais į apačią. Pasigirdo variklio gausmas, išvažiavo. Puoliau prie lango, nežinojau ką daryti. Galvojau, kad tik nieko neužmuštų jis.
Nusigavęs iki mokyklos tėvas lipdamas laiptais kriokė ir šaukė mano brolio vardą.
Radęs brolį salėje, griebė jį už pakarpos, tempė taip, kad suplyšo maikė, kurią buvo apsivilkęs.
Visi buvo apkraupę, kažkas iš mokinių iškvietė policiją.

Kitą rytą tėvą paleido iš komisariato. Grįžęs namo, jis neketino sustoti.
Įlėkė į brolio kambarį, prieš tai išspyrė duris, pradėjo kriokti, griebė brolį iš lovos.-Tai kur, kur tu išgama bastais, kas leido eiti į kažkokį suknistą vakarėlį, sakyk tu snarglį,- rėkė tėvas tąsydamas sūnų po grindis.
Nebegalėjau tverti ir klausytis viso šito, įbėgau į kambarį ir pradėjau rėkti ant tėvo, puoliau ant jo. Jis mane tėškė į sieną, bet aš nekitau pasiduodi.
Netikėtai jis sviedė brolį pro langą. Atrodė, kad viskas sustojo tą minutę, aš pribėgau prie lango.
- O dieve, tu kvailį, debile suknistas, ką tu padarei?!
Šaukiau ant jo, bet žodžiai jau nieko nebepakeis.

Po šio įvykio išvykau iš tų namų, tėvą uždarė į kalėjimą, mama pasiliko ten gyventi tuose namuose. Bet aš niekad negalėsiu grįžti ten, niekaip negalėsiu pamiršti to įvykio.


Artimiausi tau žmonės gali virsti monstrais, tau net nepastebint.

Sukūriau šią istoriją, norint parodyti, kokie gali būti žiaurūs žmonės. Ką padaro alkoholis ir sveiko proto praradimas.
Neleiskit, kad jums taip nutiktų su jūsų artimaisiais. Gal jūsų pažystamų tėvas toks, netylėkit, praneškit policijai, kol nenutiko kas nors baisaus.

2010m. Gruodžio 7d. 21:43

djnamelis / Bjaurumas  2011 m. liepos 9 d.  djnamelis / Gyvenimas  2011 m. kovo 8 d.  djnamelis / Tamsa ir šviesa  2010 m. gruodžio 2 d.