Papasakota istorija 2 dalis

Sahja

---

Tipas: Memuarai Publikavimo data: 2021m. Vasario 9d. 15:41

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Aš gyvenu netoli pajūrio ir čia labai dažnai atvažiuoja turistai. Dabar vėlus pavasaris, čia labai šilta, bet dar mokslo metai nesibaigė. Vieną eilinę dieną, pirmadienį, aš važiavau į muzikos mokyklą, kuri yra Palangoje. Kai lėtai žingsniavau link jos, staiga pamačiau vaikiną, kuris atrodė pasimetęs. Pagalvojau, kad greičiausiai turistas ir nutariau padėti.
-Labas. Gal galiu padėti?-paklausiau.
-Sveika. Aš nerandu kelio. Gal galėtum pasakyti kur yra Jūratės gatvė?-atsakė ir vis žvilgčiojo į dulkėtas kelkraščio plyteles.
-Žinoma. Galėčiau net palydėti jei reikia. Aš laiko turiu.
-Ačiū, bet netrukdysiu tavęs, užteks tik pasakyti kelią, bet jei jau nori...
-Aišku, kad noriu. Pakeliui galėsime susipažinti. Jei tik sutinki...-supratau, kad elgiuosi per drąsiai, stumiu jį į padėtį be išeities.
-Na jei jau taip sakai... Tiesiog nenorėjau tavęs trukdyti.
Tik kai pradėjome eiti, įsižiūrėjau į jo veidą. Mane begalo traukė jo akys, žvilgsnis. Jos buvo rudos, o žvilgsnis gilus, nesuprantamas. Jo akys buvo visiška mano akių priešingybė.
-Tai kuo tu vardu?
-Tomas, o tu?
Hmm... Greta.-pradėjau plačiai šypsotis, nes per susižavėjimą juo, net užmiršau kuo aš vardu ir jis pradėjo juoktis.-Ką?
-Nieko.-vis dar besijuokdamas atsakė.-Tiesiog man pasirodė, kad tu užmiršai savo vardą. Beje, tu labai raudona, ar tau viskas gerai?
-Atleisk, taip, viskas gerai.
-Tu atsiprašinėjo dėl to, kad tu rausti?-jis vėl nusijuokė.
-Turbūt.-ir abu pradėjome juoktis.- Beje, aš neužmiršau savo vardo, kaip aš jį galėčiau užmiršti, tiesiog užsigalvojau.
-Atsiprašau. Man tiesiog pasirodė.-tai pasakęs jis mielai nusišypsojo.-tu čia vietinė?
-Na, kaip čia pasakius...beveik... na aš gyvenu netoli Palangos, tai galima sakyti, kad vietinė. Iš kur tu esi?
-Aš iš Vilniaus.
-Ooo... tolokai.-šiek tiek nusiminiau, nes jau ketinau pasiūlyti susitikti dar kada nors.
-Na, taip. Bet su savo mama ir sesute ketinu atsikraustyti į Šventąją.-su šiais žodžiais mano širdis pradėjo ,,dainuoti“.
-Tada gal kada nors susitiksim.-nudžiugau.
-Aha. Gal galėtum duoti savo numerį?-staiga paklausė Tomas.
-Žinoma. Štai, nusirašyk.-ir parodžiau savo numerį telefono ekrane.
Po minutės jis vėl paklausė:
-O dar toli ,,Jūratės“ gatvė?
-Dar tolokai. Gal nori prisėsti?-pasiūliau.
-Gerai. Man pabosta ištisai eiti.
-Na tada eime ieškoti suoliuko.-nusišypsojau ir paspartinau žingsnį.
-Na kur taip skubi?-nusijuokė Tomas.
-Ieškoti suoliuko.-besišypsodama tariau ir šiek tiek sulėtėjau.
-Gi jis niekur nedings.
-Ką gali žinoti. Štai ir suoliukas.
-Taip. Galėčiau pasakyti, kad šitoj gatvėj jų gan mažai.
-Tiesa...-švelniai nusišypsojau.
-Ėė, o ten tas gatvės užrašas ant prieš mus stovinčio namo ne Jūratės gatvės?
-Gali būti.-sutrikusi tariau.-Aš nelabai gerai matau.-apsidairiau ir pasakiau.-taip, tai Jūratės gatvė, nė nepastebėjau kaip mes taip greitai ją priėjome.
-Na tada aš jau eisiu... ačiū tau, iki.-vos įskaitomose jo akyse pamačiau liūdesį.
-Nėra už ką. Taip, iki...-ištariau ir nuleidau galvą.
-Ate!-dar riktelėjo tolumoje.
-Nepamiršk parašyti...-sau po nosimi sumurmėjau.
Dar minutė išstovėjau prie suoliuko po kaitinančia saule lydėdama jį ryžtingomis, pilnomis vilties akimis, kol jis nuėjo į pušyną, kuris yra šalia gatvės ir Tomas dingo tolumoje.
Nežinau, ar jis išgirdo mano paskutinius žodžius, bet tikiuosi kad taip. Manau, kad kad ir neišgirdo, jis vis tiek parašys.

2021m. Vasario 9d. 15:41

Sahja / Nusipirk Mane 0 Rinka  2022 m. rugpjūčio 11 d.  Sahja / Ar Galiu Pasidžiaugti Tavim?  2022 m. liepos 7 d.  Sahja / Ate ant Visada Маріуполь  2022 m. birželio 13 d.