Aa

---

Tipas: Daina Publikavimo data: 2004m. Vasario 28d. 10:22

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Laikau aš savo rankose medinį dalgį, skinuosi pro visas būtybes
Jas plėšau ir metu nuo realybės.
Man padeda ilgai jau tampoma kantrybė
Ir nėr teisybės mano protėvių landynei
Kai naktį eidama per pievas, matau kaip ryškiai žydi ievos
Aš stabteliu ir pagalvoju - juk aš ne veltui tiek kovojau
Ir nesikiškite į mano rojų, ką aš darau ir ko aš noriu
Neturėtų jums užkliūti, einu per vėtras, liūtį
Matau kaip tavo namas ima griūti...Norėčiau tau padėti bet uždarei
Anąkart prieš akis duris. Palauk kol viskas mano širdyje nurims
Dabar keliauju aš pirmyn prie kalno,
žinau kelionė pavojinga
Tas pats kaip jot žirgu – kuris be balno
Bet va.. kai rankose laikau medinį dalgį, ir kai širdy toks begalinis ryžtas
Einu neatsigręždama į praeitį ..nuėjus tiek toli, net nesinori grįžti
Pasidarau vilties laivelį ir įmetu jį į upelį
Tegul jis nesustoja, tegul jis plaukia ir padeda man kopt į priekį
Vartoju aš nemažą – adrenalino kiekį..
Ir va atrodo viskas sekasi, atrodo niekad nepalūšiu.
Atrodo siela, matydavo tiek dieną mielą
Bet sugadino visą dielą, tas krioklys – kuris pražudė ta laivelį
Kurį aš saugojau ir taip už jį kovojau
Prastumdama visus pavojus. Bet būna pamokų - skaudžių, pamokančių
Ir atrodo išvis nereikalingų..dabar atsigavau - matau gyvenime spalvų prasmingų
radau žmonių didingų
Kurie verti šaunaus rytojaus, aš jiems dėkoju už tai kad nugaros jie neatkišo
Dėkoju už tą meilę už tą supratimą.. Jaučiu kaip viskas čia užkniso
Kaip viskas atsibodo.. Ir mirties rodyklė rodo
Kad nors ir gyvenu aš be taisyklių, galiu vistiek čia pasiklysti
Jūs supraskit kas belieka doro, kai nebėra noro pamatyt draugus
Išvėpsiu oro, nes aš be jų kaip sausumoj undinė..
Giesmė šita turbūt ne paskutinė..

2004m. Vasario 28d. 10:22

/ Įsigilinkit į saulę  2004 m. vasario 16 d.   / Mm  2004 m. vasario 7 d.