Tu - areštuotas, Aura

Silentist

---

Tipas: Memuarai Publikavimo data: 2014m. Birželio 27d. 04:39

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Prisėdau kažką parašyti. Tokia jau dalia. Kad įdomiau būtų rašyti, užsimečiau ausines su MILES DAVIS "Tu areštuotas", "Aura".

Sėdžiu sode ir labai gražūs medžiai su baltais žiedais krenta ant mano plaukų.
Žiedai, o ne medžiai, norėjau pasakyti, nes plaukai tokie pat trapūs kaip ir pakaušis, todėl jaučiu juos.

Dabar įdomi daina, kurią niūniuoju, dainuoju, kiek moku. Tai Jacksono "Žmogaus prigimtis". Žmogeliukų, kurie nuo gimimo yra būtent tokie, o ne kitokie, prigimtis. Ir niekas, net skaudžiausi gyvenimo įvykiai, negali jų pakeisti.

Kad ir tie patys plaukai, jeigu kalbam vėl apie juos. Kiek bedėtum tu į juos dažų, kiek bebandytum pakeisti jų pigmentą - plaukai liks tokie, kokiais jie turi likt (ir jie patys to nori). Ar bandė tave kas nors pakeisti. Padaryt, kad būtum pakeistas, keistas. Pavyzdžiui, tavo balsą, tavo eiseną, tavo stovėseną ir kalbėseną. Manau, jog buvo daug tokių, ypač vaikų darželio ar ankstyvosios mokyklos laikais.

Aš labai nedrąsiai, pavyzdžiui, jaučiuosi nepažįstamų žmonių kompanijoje. Ypač, jei jie yra labai nekultūringi ir mano akinius sutapatina su manimi. Aš nenoriu su akiniais tapatintis. Tai visai nėra mano stilius. Gimnazijoje net mažiau mokiausi, vengiau žiūrėti į kompiuterį, kad nenešiočiau akinių. Universitete per pertraukas leidau saulei mane švytinti, mat buvau skaitęs, jog nuo neitin skvarbios šviesos gyja akys. Vis dar nesubrendau šiuo požiūriu. O juk žinau, jog mano senelė daktarė, į kurią iš visų labiausiai buvau panašus nuo pat mažų dienų, vos neapako ir nešiojo akinius didžiąją antrosios savo gyvenimo pusės dalį.

Negaliu susitaikyti su ta mintimi, kad turėsiu nešiot akinius ir būti (dėl to) depresuotu visą savo likusį gyvenimą. Dėl šių priežasčių man sunku susipažinti, kalbėtis su naujais žmonėmis, gerai jaustis kompanijose.

Bet gerai man, kad turiu savo polinkį menui, mokslams, sugebu gerai įsisavinti informaciją, turiu gerą vaizduotę ir ilgalaikiąją atmintį. Ypač atmintį. Gebu mokytis kalbų, galėčiau perrašyti daug knygų. Gebu rimuoti ir rašyti postringavimus temomis su šiokia tokia humoro doze. Kadangi sakoma, jog ne per laimingiausi žmonės humore atsiskleidžia labiausiai.

Dabar saulės atšvaitai matosi ant namo sienos ir kamino. Saulė beveik jau nusileido, suvalgiau bandelę su pienu, o daina, grojanti dabar, yra man iki ašarų pažįstama. "Laikas nuo laiko".

Taip ją turėtų dainuoti. Tik čia gražus Miles'o instrumentinis dainos pateikimas.
Šiandien aš tiek daug tikėjausi. Galvojau, kad kaime nuo gamtos, maisto ir fizinio darbo sustiprėsiu, pagražėsiu, akys irgi sustiprės. Galėsiu nusiimti akinius ir labiau patiksiu žmonėms. Tačiau ne visoms mūsų viltims verta išsipildyti. Tai yra, ne visos mūsų viltys yra tokios vertingos, kad joms reikėtų pildytis.

Būk, sakau sau ramiai, toks koks esi. Užsidėk vėl savo akinukus, atsilaisvink diržus, savo kūne jauskis kaip namuose. Būk ir tu savimi, nevaikščiok į soliariumus. Būk kategoriškos pozicijos, ginčykis, daugink ir plėsk savo nuomonę, populiarink širdžiai mielus dalykus žmonių tarpe. Nesikeisk. Ir tu tokiu būdu vis tiek patiksi. Nesijausi atstumtai, vienišai. Neįsivaizduoju, kas būtų, jei pakeistum savo būdą.

Guli atversta Marko Haddono "Tas keistas nutikimas šuniui naktį". Iš grotuvo išimtas Miles Davis "You're Under Arrest". 2002-ieji metai. Praktiškai niekas nepasikeitė
BALTA: dūmai. Daug, daug, daug baltų dūmų arba juodas katilas, pilnas baltų plunksnų. Tuštuma. Lengvumas. Tačiau tik fizinis lengvumas, o ne lengvumas širdyje, kurio tokio visiškai čia ant žemės neįmanoma pajusti. Tuštuma nėra lengvumas. Kai kalbi apie širdies reikalus. Kai sakai: aš jaučiuosi tuščias; tai tikrai nereiškia, kad jautiesi labai lengvai. Tačiau visą tuštumą reikia pilnai pajusti. Visą jį pajusti kad galėtum paskui mėgautis kaip tas tuštumas užsipildo.


ORANŽINĖ: žaidimo ir greičio spalva. (pvz.: oranžinis kamuolys:) Jaučiu vis nerimstantį baksėjimą į pašonę, raginimą. Tai jaudina. Kartais nepaprastai jaudina, kai yra pirmas kartas. Tai sukelia visokias asocijacijas. Norisi paimti, įsidėti, lėkti, mėgautis. Paskui norisi apglėbti ir eiti kartu, žaisti akimis ir lūpomis. Spausti pirštais ir keliais............Kol neatsibosta.


ŽALIA: bandau iš tolo palyginti kadugio žalumą ir žalsvą tulpės lapą. Tai pastovumo spalva. Gero pastovumo. Prieglobstis. Švelnus dūzgesys ir paslaptingas gaudesys. Apsikabinimo spalva. Gilaus, amžino įkritimo į glėbį pavaizdavimas. Panašiai jautiesi ir nuosavam kape turbūt...


MĖLYNA: dangus, mašina, valytuvai, tekantis vanduo. Drėgmė. Laisvė ir pastogės ieškojimas. Nuotakumas ir liūdesys. “Liūdesio gėlės”. Kas taip parašė? Atsiprašau, nebeprisimenu. Bet tai būtent ir tinka šičia. Kaip ir lopšinė.

RAUDONA: (o tiksliau - elektriškai raudona). Artėjimo spalva. "Mylėk greičiau arba aš tave nušausiu!!!" spalva. Iššūkio spalva. Kaitrios azartiškos aistros ir viso ko geidžiamiausio. Radybų, kurios šokiruoja ir duoda į galvą savo aštriu kvapu, spalva.: aš su tavim niekada nesiskirsiu. Man reikia tos tavo kaitriosios savybės. Tave vesiu. Ateik, raudona, tu būsi man už žmoną

SLYVŲ MĖLYNUMO: tai indigo spalva kitais žodžiais tariant. Minkštumo spalva. Pagalvė. Grimzdimas. Švelnus, malonus glostymas. Lengva spalva. Daug nereikalaujanti iš tavęs kaip mąstančios būtybės. Taigi gan buka spalva.


VIOLETINĖ: ji per daug skambi žodžiams aprašyti. Saldžių sapnų (sweet dreams) spalva. Miglos ir spalvotų košmarų pradžios spalva. Violetinės spalvos gėlės visada susijusios su tarstelėjimu pakreipta galva ir margančiom akim. Žodžiu, flirto spalva.

2014m. Birželio 27d. 04:39

Silentist / Vasario 14 melagiu diena?  2024 m. vasario 14 d.  Silentist / prieš mirtį reikia dirbti  2023 m. rugsėjo 3 d.  Silentist / Tvarus ir dėmesingas isisamoninimas  2023 m. gegužės 27 d.