Na, o aš konkrečiai:

1. Kada bus perleistas albumas ''Tremtyje''?

2. Kaip dėl koncertinio dvd - dar geriau blu-ray?

3. Ar ruošiate ką nors ypatinga savo grupės 30-mečiui?

4. Ar nemanote kad lietuvos atlikėjų kompaktai kainuoja per brangiai, lyginant su minimaliu atlyginimu Lietuvoje?

5. Kodėl vis dar turime tiek nedaug roko Lietuvoje?

6. Utenoje buvau labai seniai. Ką verta ten aplankyti be Utenos alaus fabriko?

7. Kas geriau - Joy Division ar The Sisters of Mercy?

Labai mėgstu šią grupę nuo pat jos įsikūrimo ir muzikavimo pradžios. Seniausias dainas moku mintinai, o greitai jau ir šias išmoksiu - labai tam padėtumėte, jeigu laimėčiau šį albumą :). Buvau šio albumo pristatymo koncerte, kur pirmą kartą išgirdau daugelį jo dainų, ir turiu pasakyti, kad įspūdis buvo dar geresnis, negu tikėjausi, nes mažiau to prieš keletą metų pasireiškusio triukšmavimo, truputį nuosekesnė ir todėl, mano galva, kokybiškesnė muzika. Geras balansas tarp rock ir lyrikos. Aurelijaus Sirgedo poetinis talentas yra nenuginčijamas, tačiau ir muzika gera - mano vyras, nesuprantantis lietuviškai, tą irgi pripažino :).

O jeigu konkrečiau apie dainas, tai "1968" ir "Paukštelis" iškart krito į širdį, pirmoji ypač savo muzika, antroji tiek muzika, tiek žodžiais, na, o kitų dar nespėjau pakankamai kartų išgirsti (nors iš koncerto pamenu, kad iškart užkabino "Ilguma. Platuma", "Malda" ir "Karma"), labai tikiuosi laimėti albumą ir tai padaryti :).

Noriu albumo :) bet ne tik todėl pakomentuosiu.

Klausau Sielos jau 10 metų ir iš esmės galima teigti, kad su jų muzika užaugau. Sakoma, kad seni "gabalai" visada geriau už naujus, bet perklausęs paskutinį jų albumą supratau, kad tai, kas nauja, visiškai nekonkuruoja su tuo, kas sena. Su laiku Siela prarado didžiąją dalį savo "undergroundiškumo", bet nepalyginamai patobulėjo muzikoje ir vokale, tuo pačiu neprarasdami savito stiliaus. Nė kiek nenusivyliau naujais jų kūriniais, bene kasdien jie sukasi pas mane mašinoj. Sėkmės kūryboje!

Visos dainos šaunios. O laimėti albumą, žinoma, kad visada norisi ;)

Jei jau pasitaiko tokia puiki proga - gauti vienos mėgstamiausių lietuviškų grupių albumą nemokamai, ir dar su grupės narių parašais – kvaila būtų ja nepasinaudoti :)

Nusprendžiau plačiau aptarti kiekvieną iš dainų, remiantis savo subjektyvia nuomone ir simpatijomis:

1. „Ilguma. Platuma“  – tai viena mėgstamiausių albumo dainų. Labai svajinga. Ji nuneša į kažkokią kitą plotmę, priverčia žiūrėti kažkur į tolį, nes norisi nusikelti kažkur į svajonių šalį, kuo toliau nuo žiaurios realybės. Autorius tą tikriausiai ir norėjo pasakyti – kaip ankšta realybėje, kaip norisi dingti kažkur kitur, kur daugiau laisvės. „Taip noriu atsidurti Oskaro paveiksle, apakti ir apkursti, ir viską sau atleisti“.

2. „1968“  – čia tikriausiai yra tęsinys pirmosios dainos. Iš pradžių dainuojama apie troškimą išsilaisvinti, o čia apie pačią laisvę. Užvedantis priedainis turbūt stipriausia dalis. O 1968 m. – data, kuri asocijuojasi su hipiais. Nors čia hipių niekaip neįžvelgiu, nebent toje neįpareigojančioje laisvėje, kuria spinduliuoja daina.

3. „Karma“  – turbūt įvairiapusiškai stipriausia albumo daina. Nuo čia prasideda egzistencinių klausimų kėlimas. Elektrinė gitara gerai pavaro priedainyje, ir ne tik. Patiko tekstas, atspindintis kiekvieno iš mūsų nuotaikas, kurias bent kelis kartus gyvenime visi patiriame. Daug nuotaikos permainų. Daina yra ašis, aplink kurią sukasi albumo esmė.

4. „Protas. Širdis“  – man ši daina simbolizuoja kovą tarp proto iš širdies. Kada nežinai, ko klausyti – ar širdies, ar proto balso. Daina apie jaunystę – kvailystę, apie pasimetimą, neapsisprendimą, ko nori.

5. „Kam?Kam?Kam?“  – štai čia daugiausia egzistiancialistinių problemų nagrinėjimo. Daug retorinių klausimų. Jaučiasi kažkoks beviltiškumas, nusivylimas gyvenimu. Bendri filosofiniai pasvarstymai maišyti su pačio teksto autoriaus išgyvenimais ir emocinėmis būsenomis. Lėta, liūdna, minorinė daina, nors priedainis kiek greitesnio ritmo.

6. „Malda“  – po prieš tai buvusios dainos, ši daina vėl nuteikia pozityviai savo linksmu, pakiliu tonu. Man labai patinka, kaip linksmu balsu dainuojama apie liūdnus dalykus - „tegul iš manęs atima dabar ką nori, tegul paliksiu aš be rankų ir be kojų“ ir t.t. Žodžiu, daina man yra kaip moralas, kad reikia negatyviuose dalykuose išvelgti pozityvą.

7. „Paukštelis“  – vėl minorinė daina. Daina kelia emocijas dėl širdį drąskančio, raudą primenančio A. Sirgedo balso priedainyje ir dainavimo pirmu asmeniu. Tai tarsi išpažintis apie savo nuodėmes, kurias leidžiama kiekvienam interpretuoti savaip, pritaikyti sau. Daina apie netikrus dalykus gyvenime, kurie skaudina jautrios sielos melancholikus.

8. „Skvotas“  – patiko pavadinimas. Daina, mano supratimu, yra apie tai, kad žmogus neturi nieko, kas iš tikrųjų priklausytų jam. Ir apie vienatvę, apie tai, kad gali gyventi po nuosavu stogu, bet kas iš to, jei tuose namuose anksčiau ar vėliau pasiliksi vienas? Galiausiai, kai tavęs nebeliks, namas pataps skvotu.

9. „Meteoras“  – ir užbaigimas, žinoma, lyriškai liūdnas, primenantis, kad jau paskutinė daina ir daugiau nieko nebus. Labai gerai pasiklausyti šios dainos vietoj lopšinės, kai kamuoja nemiga, labai liūliuojantis ritmas.

Mėgstamiausiomis dainomis išlieka „Ilguma. Platuma“, „Karma“ ir „Skvotas“. Šiaip tikrai nuostabus tas faktas, kad per 25 metus grupės sudėtis išliko ta pati. Nuostabu ir tai, kad „Siela“ nei kiek nenukrypo nuo savo pagrindinės, gotikinės srovės. O to pankavimo kaip „Euforijoje“ beveik nebeliko (tik dainoje „Protas. Širdis“ jo dar kiek jaučiasi).

Pabaigai noriu palinkėti grupei toliau kurti, ir sukurti dar ne vieną tokį šaunų darbą, kuriuo galėtų pradžiuginti ne tik senus, ištikimus gerbėjus, bet ir naujosios kartos (mano kartos) naujokus, užsikabinusius už jūsų skambesio. Ačiū.

Na man didesnis įspūdis, kad sudėtis per ketvirtį amžiaus nepakito, tikrai reta tokių grupių. Ištikimi ne tik savo stiliui, bet ir vieni kitiems :)

Šio albumo dainos - lyg naujas, gaivus vėjo gūsis kiek grėsmingoje Lietuvos roko kultūroje. Jau gan nemažą laiką žaviuosi šia grupe ir manau, kad šis albumas tik įrodo, kad jie neužmigo ant laurų ir dar turi kuo nustebinti. Dainos nėra banalios, turi kažką išskirtinio, pritraukiančio. Norėčiau turėti šį albumą savo CD kolekcijoje :)