Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

FESTIVALIO APŽVALGA | Dulkėmis nusėtas, sausros iškankintas, tūkstančių nutryptas – „Open‘er 2018“

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Gorillaz. Open'er 2018. [org. nuotr.]

Gorillaz. Open'er 2018. [org. nuotr.]

Liepos 4-7 dienomis Gdynėje, pas kaimynus lenkus, praūžė muzikos festivalis „Open‘er 2018“. Šiemet festivalis įvyko jau 17-ąjį kartą. Nuo pat festivalio gimimo iki šių metų „Open‘er“ išsaugo į didelį vaiką, keturias dienas vykstančią, šimtatūkstantinę auditoriją pritraukiančią muzikos oazę. O yra dėl ko! Keturių dienų programoje galima išvysti daugybę ne tik vietinių pažibų, bet ir didelių užsienio vardų. Nors kelerius metus festivalyje vyrauja repas, tačiau netrūksta ir elektronikos, roko ir pop muzikos. Pernai „Open‘er“ ištįsai mirko lietuje, šiemet festivalio teritorijoje kepino saulė, todėl išdžiuvusi ir nutrypta žolė virto žemės ir dulkių mišiniu, kuris nuolat sklandė ore, nusėdo ant mašinų stogų, palapinių miestelyje, ant visų įmanomų paviršių. Buvo juokaujama, jog „Open‘er“ šiemet panašėjo į JAV Nevados dykumoje vykstantį „Burning Man“.

„Open‘er 2018“ I DIENA

Naktį prieš „Open‘er“ atidarymą jau atvyksta pirmieji festivaliautojai, kurių tikslas užsiimti geresnę vietą stovyklavietėje ar išvengti eilių. Kasmet į „Open‘er“ atvyksta ir būrys lietuvių, ar kitų užsienio svečių, todėl neretai jie susiduria su organizacinėmis festivalio skylėmis, kurių taip ir nepavyksta užtaisyti. Retas festivalyje užkalbintas dirbantis asmuo geba kalbėti anglų kalba, ar žino informaciją liečiančią festivalio klausimus, todėl dažniausiai būni nusiųstas pas jų kolegas, o tada dar kartą ir dar kartą pas sekančius. Šis festivalio tarpusavio nesusikalbėjimas tikrai kartais kelia nepasitenkinimą, tačiau tai galiausiai užsimiršta klausantis savo dievukų.

Pirmoji „Open‘er 2018“ diena jau turėjo pasiūlyti nemažą kiekį dėmesio vertų vardų. Žinoma, jog visada tenka kažką aukoti, arba lakstyti kilometrus tarp didžiulėje festivalio teritorijoje išsidėsčiusių scenų, norint bent akimirkai išvysti vieną ar kitą muzikos žvaigždę.

Iki festivalio „Open‘er 2018“ likus kiek mažiau nei dviems savaitėms buvo paskelbta apie „Noel Gallagher‘s High Flying Birds“ pasirodymą. Blogiuko vaidmenį nešantis Noel‘is atrodė santūriai ramus. Pagrindinėje festivalio scenoje dar pačioje koncerto pradžioje atlikti grupės hitai – „Holy Mountain“, „In the Heat of the Moment“, It‘s a Beautiful World“, vėliau sugroti ir grupės „Oasis“ kūriniai – „Wonderwall“, „Half the World Away“, „Don‘t Look Back in Anger“. Alternatyvus rokas su pop ir kantri prieskoniais skambėjo išties pozityviai, tačiau trūko didesnio entuziazmo iš paties Noel‘io. Tik niekam nesakykit, bet vis tiek visi patyliukais pasvajojam apie abiejų brolių koncertą vienoje scenoje.



Kone keisčiausios festivalio grupės titulas atitenka 2017 m. Londone susikūrusiai ir interneto platybėse išgarsėjusiems indie pop atstovams „Superorganism“. Dar šiais metais grupė išleido debiutinį albumą „Superorganism“. Japonų kilmės vokalistės Orono Noguchi vedami „Superorganism“ sukūrė labai spalvingą ir šypseną keliantį pasirodymą, kurį dar paįvairino iš „Youtube“ iškirpti ir suklijuoti įvairūs vaizdeliai.



Pastaraisiais metais ir vėl daug kalbama apie australus „Nick Cave & The Bad Seeds“, o konkrečiau apie tarsi virusą skleidžiantį Nick‘ą Cave‘ą. Grupė, kuri koncertuoja ganėtinai retai, 2016 m. išleido albumą „Skeleton Tree“ ir nuo to laiko jau spėjo surengti keletą turų. Šią vasarą šią alternatyvaus ir eksperimentinio roko grupę galima išvysti muzikos festivaliuose, įskaitant ir „Open‘er 2018“. Nick‘as per savo kuriamą muziką neabejotinai skleidžia magiją, puikiai ištransliuoja savo emocijas, gyvenimo nuoskaudas ir džiaugmus. „Open‘er 2018“ buvo galima matyti daug ašarų, Nick‘as savo siela palietė daug jaunų širdžių. Ar „Nick Cave & The Bad Seeds“ tinka festivališkai atmosferai galima ginčytis, tačiau po truputį leidžiantis saulei ir skambant tokiems kūriniams – „Into My Arms“, „Push The Sky Away“, „Rings of Saturn“, „Jubilee Street“ – buvo neapsakomai gražu.



Vakaro vinimi tapo indie rock karalių „Arctic Monkeys“ pasirodymas pagrindinėje scenoje. Britai „Open‘er“ scenoje per visą festivalio istoriją pasirodė jau trečią kartą. Prieš koncerto pradžią ekranuose pasirodė organizatorių prašymas visų atsitraukti keletą metrų, kadangi priekyje žmonės buvo beprotiškai suspausti. Ir štai, galiausiai scenoje pasirodo grupės vedlys Alex Turner su visa Arktinių Beždžionių šutve. „Arctic Monkeys“ ne taip jau ir seniai, gegužės pradžioje išleido 6-ąjį studijinį albumą „Tranquility Base Hotel & Casino“. Įvairiai gerbėjų sutiktas naujas albumas, rodos, dar nespėjo sulaukti daug ovacijų ir pripažinimo, koncerto metu buvo sugrotos jo tik 4 dainos. Visgi duoklė atiduota grupės seniesiems kūriniams – „R U Mine?“, „Arabella“, „Why‘d You Only Call Me When You‘re High?“, „I Bet You Look Good on the Dancefloor“ ir kiti. O didžiausių gerbėjų fejerverkų susilaukė AM hitas „Do I Wanna Know?“, blogiausia tik tai, jog po šio kūrinio nemažai žmonių pasuko kitomis festivalio kryptimis. Stebina tokie gerbėjai, kurie ateina grupės paklausyti dėl vienos dainos. Bet kokiu atveju AM patvirtino headliner‘iams būdingą aukštą klasę, visas pasirodymas buvo skoningai klasiškas, Alex Turner scenoje jaučiasi it žuvis vandenyje. 10/10. Tik laiko klausimas, kada sulauksime Arktinių Beždžionių Lietuvoje.





Po AM „išsitaškymo“ skubėjau į jau įpusėjusį amerikiečių indie folk grupės „Fleet Foxes“ koncertą antroje pagal dydį scenoje. Pozityvi ir svajinga muzika skamba iš „Fleet Foxes“ vyrukų, ši grupė dažnai lyginama su „Mumfords & Sons“. Tačiau po AM jau norisi atsipūsti, visgi koncertas po koncerto, lakstymas iš vienos scenos į kitą jau atsiliepia kūnui, ypač kojoms. O dar pirmąjį vakarą, konkrečiau vėlyvą naktį laukė grupė „Chvrches“. Tiesa, bent keletą kūrinių teko išgirsti ir iš repo atstovų „Migos“, tačiau tradicinė ir šabloniška reperių kultūra nesužavėjo ir lėkiau kuo toliau nuo pagrindinės scenos, kurioje ši trijulė erzinančiai blaškėsi.



Synthpop trijulė „Chvrches“ į sceną žengė apie antrą valandą nakties. „Open‘er“ festivalyje grupė koncertavo ir prieš dvejus metus. Šį kartą grupė pristatė 3-iąjį studijinį albumą „Love Is Dead“. Kaip ir tada, taip ir šiemet ypatingai laukiau grupės pasirodymo. „Chvrches“ negailėjo naujų kūrinių, pasigesta tik singlo „My Enemy“, kurį įrašė kartu su „The National“ vedliu Matt Berninger. „Chvrches“ veidas Lauren Mayberry scenoje atrodė tokia pat miela ir pasikausčiusi kaip ir prieš dvejus metus. Vienintelis minusas labiausiai kirtęs „Chvrches“ koncertui, tai pro šalį pjaunantis garsas, kuris kliudė ir vokalistės Mayberry balsui.





„Open‘er 2018“ II DIENA

Antroji festivalio „Open‘er 2018“ diena prasidėjo vietinių lenkų grupių koncertais, kurių šiemet ypatingai apstu, todėl atsirado laiko pakaupti energijos vėlesniems užsienio atlikėjų pasirodymams. Pirmieji antrosios dienos vertesni dėmesio tapo „Merkurio“ prizo laimėtojai – britai „Young Fathers“, šiemet grupė išleido trečiąjį studijinį albumą „Cocoa Sugar“. „Young Fathers“ visiškai nenuvylė, o gerokai driokstelėjo į viršų! Grupė, kuri maišo alternatyvų repą su elektronine, indie pop ar reggaeton muzika, gyvai nušvito ryškiomis spalvomis, gerąja prasme užkūrė tikrą pirtį. Pagrindinė „Young Fathers“ trijulė scenoje atlieka skirtingus vaidmenis, buvo įdomu stebėti jų kiekvieno dainavimo manieras, judesius, mimikas, puikiai susiliejančius su jų atliekama muzika. Neabejotinai „Young Fathers“ buvo viena iš geriausiai pasirodžiusių grupių šiųmetiniame „Open‘er“ festivalyje. Tikrai! Nunešė stogą!





„Open‘er 2018“ padovanojo progą pamatyti legendinės roko grupės „Talking Heads“ vokalistą David Byrne. Jis su išties įspūdinga muzikantų ir pritariančiųjų vokalų komanda sukūrė tikrą muzikinį spektaklį. Nors David Byrne šiais metais pristatė naują albumą „American Utopia“, kurių keletą dainų buvo galima išgirsti ir Gdynėje, tačiau didelę nuostabą teigiama prasme sukėlė visa krūva dainų iš „Talking Heads“ diskografijos – „I Zimbra“, „Slippery People“, „Once in a Lifetime“, „Blind“, „The Great Curve“ ir kiti. David Byrne ir visa jo palyda scenoje šoko basomis, visi iki vieno vilkėjo pilkos spalvos kostiumus, kartu judėjo ratu, sinchroniškai, pirmyn ir atgal, šis teatrališkas pasirodymas užsitarnavo išties didelės pagarbos.





Antros dienos headliner‘iais tapo britai „Depeche Mode“, kurie „Open‘er“ pasirodė pirmą kartą. Pagrindinės scenos teritorija žmonių buvo užpildyta išties beprotiškai. Kone daugiausiai marškinėlių su grupės atributika matyta viso festivalio metu. Neabejotina, jog į grupės pasirodymą suplaukė didžiulė vyresnės kartos publika ir vienadienių bilietų savininkai. DM standartiškai paruošė jau daugelį metų kone nusistovėjusį pasirodymą, sklandė neblėstanti Dave Gahan energija, nuostabos taip pat jau nekėlė dainų pasirinkimas, nors didžiausią siurprizą visgi pateikė pastaruoju metu itin retai atliekama daina „Just Can‘t Get Enough“, kuri beje vainikavo grupės koncerto pabaigą.





Visgi antrąją dieną su nekantrumu labiausiai laukta trip hop muzikos pionierių, britų „Massive Attack“ pasirodymo. Jau gerokai po vidurnakčio, pagrindinėje scenoje prasidėjo tikras elektroninės muzikos spektaklis. Grupė savo skambesiu tikrai sugeba panardinti į gylią komą. Beje, koncerto metu ekranuose anglų ir lenkų kalba ėjo titrai, kuriuose daug politikuota, įvairūs vaizdai privertę susimąstyti. Įpusėjus koncertui scenoje pasirodo grupė „Young Fathers“, jie kartu su „Massive Attack“ 2016 m. įrašė bendrą kūrinį „Voodoo In My Blood“, be šio, kartu atliko dar vieną dainą – „Way Up Here“. Nors „Massive Attack“ ir neatliko savo hitų – „Teardrop“, „Paradise Circus“, „Protection“, tačiau atliko „Angel“, Unifnished Sympathy“, „Take It There“ ir kitus, dėl kurių aplink sklandė labai svajinga euforija.





„Open‘er 2018“ III DIENA

Trečiąją dieną mintys sukosi tik apie būsimą „Gorillaz“ pasirodymą, o iki tol pasiryžta pamatyti prancūzus, psichodelinio punk‘o ir new wave atstovus „La Femme“, kurie taip, bet dainuoja prancūzų kalba. O kalba iš tikrųjų visai netrukdė, prancūzai sukūrė nostalgišką ir vasarišką psichodelinę kelionę. Nieko keista, jog grupė asocijuojama su hipnozę mėgstančiais legendiniais „Kraftwerk“.

Penktadienio programoje vyravo daug repo atstovų, bet visais įmanomais būdais bandžiau aplenkti šį stilių ir sukurti man muzikos požiūriu priimtinesnį dienos scenarijų. Pagrindinėje scenoje pasirodė islandai, blues ir indie roko atstovai „Kaleo“. Vokalisto dainavimo technika pasirodė kiek migdanti, o kūriniai skambantys kiek monotoniškai. Nors susirinkusi publika atrodė gerokai sužavėta islandų vyrukų. Grupė sugrojo savo, be abejonės, didžiausią hitą „Way Down We Go“, kuris tiek įraše, tiek gyvai skamba tikrai dramatiškai ir pakiliai.



Visos Skandinavijos šalys muzikos industrijoje pasižymi savo pop atlikėjomis. 2016 m. muzikos pasaulyje atsirado jauna (šiuo metu 21-erių) Norvegijos atlikėja Sigrid. Atlikėja scenoje atrodė vis dar kukli, ji nedėvėjo nieko vulgaraus ar prabangaus, o vilkėjo kasdienius rūbus, jautėsi jaunatviškas nuoširdumas. Sigrid muzikoje vyrauja synth-pop, atlikti jos didžiausi hitai – „Strangers“, „Plot Twist“, „High Five“, „Don‘t Kill My Vibe“. Prieš dieną „Open‘er“ pasirodė jos visiška priešingybė, danų pop atlikėja MØ. Mano širdį visgi papirko Sigrid.



Ypatingai laukti trečios dienos ir kone viso šiųmetinio festivalio dalyviai – animacinių herojų grupė „Gorillaz“. Jie tapo trečiaisiais „Open‘er 2018“ headliner‘iais. Tai buvo pirmasis grupės pasirodymas „Open‘er“. Už grupės vairo stovi Damon Albarn, kuris atsitempė visą Gorilų chebrą. Birželio pabaigoje grupė išleido albumą „The Now Now“, todėl šio festivalio publika turėjo garbės vieni iš pirmųjų išgirsti naujus kūrinius gyvai. Beje, grupė ir pernai išleido albumą „Humanz“, kuris susilaukė skirtingos kritikos, jame pasigesta „Gorillaz“ būdingo skambesio ir kuriamos svajingos nuotaikos. Į sceną grupė pasikvietė ne vieną reperį, kurie kartu įrašė kai kuriuos kūrinius iš paskutiniųjų dviejų albumų. Juokavau, jog „Open‘er 2018“ vyksta visiškas reperių saskrydis. Iš tiesų reperiai visai nemaišė, „Gorillaz“ pasirodymas buvo vienas smagiausių muzikinių nuotykių šių metų programoje. Naujo albumo kūriniai – „Magic City“, „Humility“, „Tranz“, „Lake Zurich“, „Souk Eye“ – sugrąžino tikėjimą „Gorillaz“. Visiška hipnozė! Na, ir pagaliau gyvai išgirsta fenomenalios grupės klasika – „On Melancholy Hill“, „Stylo“, „Feel Good Inc.“, „Clint Eastwood“. Tai yra ta grupė, kurios fantazijos pasaulis yra labai platus.



Visai anksti turėję groti britai „Marmozets“ dėl vėlavusio skrydžio buvo perkelti į dienos programos pabaigą. Tai viena sunkiausių šių metų programos grupių. „Marmozets“ atlieka alternatyvų ir punk roką. Vėlai koncertavusios grupės atėjo paklausyti visai nedidelė auditorija, matomai susirinko tie, kurie vis dar tryško energija ir vokalistės Becca‘os užvesti sugebėjo poginti ir taip sukelti dulkių kamuolius. Deja, ar dėl vėlavimo, ar dėl kitų priežasčių, tačiau iš „Marmozets“ skambėjęs garsas buvo labai prastas, kas galbūt atbaidė dalį susirinkusiųjų pasukti kitais festivalio keliais.

Teko šiek tiek apsilankyti ir Beat stage palapinėje, kurioje house ir techno garsus suko Dj prodiuseriai. Nuo Anna iki Joris Voorn. Ši elektroninės šokių muzikos palapinė buvo nuolat sausakimša. Tai yra ta vieta, kur po visų koncertų tęsiasi festivalio šokiai iki pat 4 valandų ryto.

„Open‘er 2018“ IV DIENA

Šeštadienis, paskutinė festivalio diena, kuri suteikė daugiau poilsio prieš vakaro grupių ir atlikėjų pasirodymus. Ketvirtosios dienos programa asmeniškai buvo mažiausiai verta dėmesio. Bet žinoma, tai yra muzikos festivalis, kuriame nesi įpareigotas išklausyti visą grupės ar atlikėjo koncertą, vyrauja visiška pasirinkimo laisvė, migracija po festivalio teritoriją ir joje esančias scenas.

Šeštadienį turėję koncertuoti „Glass Animals“ savo pasirodymą „Open‘er“ atšaukė, įskaitant ir dar keletą festivalių. Kaip dabar paaiškėjo visas turas yra atšauktas dėl grupės būgnininko patekimo į avariją. Todėl pirmuoju vakaro pasirodymu pasirinkta Irane gimusi ir Danijoje augusi trip-hop atlikėja Sevdaliza. Dėl jos vaizdo klipuose rodomų erotinių šokių, ypatingo moteriškumo pabrėžimo, jai yra uždrausta atvykti į Iraną ir kitas arabų šalis. Atlikėja scenoje stebino ne tik savo erotiškais judesiais, bet ir tuo faktu, jog Sevdaliza yra labai aukšta, paauglystėje ji žaidė krepšinį. Kalbant apie muziką ji yra ganėtinai melancholiška ir eksperimentinė, jos balsas hipnotizuojantis, Sevdaliza savo stiliumi primena FKA Twigs.





Festivalio paskutiniu headliner‘iu tapo Havajuose gimęs funk pop chuliganas Bruno Mars. Šiuo metu tai yra viena didžiausių pop muzikos žvaigždžių pasaulyje. Net neabejoju, jog „Open‘er“ organizatoriai už jo pasirodymą paklojo didžiausią sumą per visą festivalio istoriją. Jo pasiklausyti susirinko taip pat kone didžiausia publika. Atlikėjas iš tiesų parodė aukštos klasės šou. Netrūko fejerverkų, iki smulkmenų surežisuoto koncerto detalių, scenoje Bruno Mars stipriai primena pop karalių Michael Jackson, eina jo pėdomis. Ir nieko čia blogo. Bruno Mars tai daro išties puikiai. Atlikti, nori nenori, iki skausmo pažįstami kūriniai – „24K Magic“, „That‘s What I Like“, „When I Was Your Man“, „Locked Out Of Heaven“, „Grenade“, „Finesse“. Bruno Mars koncertą užbaigė solidžiai atlikdamas „Uptown Funk“, taip visiškai nunešdamas gerbėjų stogą.



Po Bruno Mars dalis publikos patraukė į antrąją pagal dydį sceną, kurioje synth-pop ir šokių ritmais susirinkusiuosius svaigino britai „Years & Years“. Kadangi palapinė jau buvo visiškai žmonių užkimšta, lauke stebėti per ekraną iš ganėtinai didelio atstumo pasirodė neverta. Apskritai „Years & Years“ muzika sukuria ganėtinai mergaitišką ir lengvai skystą pop skambesį, kurio klausytis labai saldu. Tačiau net neabejoju, jog grupė turi solidžią armiją jaunų gerbėjų. Grupė pagrindinėje scenoje būtų atrodžiusi ne kiek prasčiau, nei kai kurie joje jau groję atlikėjai.



Vienintelio tikro repo atstovo šiųmetinėje „Open‘er“ programoje, kurio knietėjo paklausyti labiausiai, tai augusio Teksase ir dar tik 23-ejų – Post Malone. Galima pradėti nuo to, jog jo pasirodymas buvo labai nuviliantis, vienas scenoje atrodė išties skurdžiai. Kol kas jo įmanoma klausytis tik įrašuose, gyvai skamba labai pro šalį, norėčiau sakyti neišdainuoja, bet šiuo atveju neišrepuoja. Viena didžiausių šiuolaikinių repo žvaigždžių, tačiau gyvas pasirodymas to nepateisina, gal tam dar trukdo jaunas amžius ir patirties stygius.





Festivalį užbaigiau su elektroninės muzikos duetu iš Sietlo – „Odesza“. Labai energingas dviejų vyrukų pasirodymas, kuriems dar kartais talkindavo du trimitininkai. „Odesza“ muzika skambėjo labai vasariškai ir pozityviai, todėl ore tvyravo tikrai linksma nuotaika.

Kiti festivalio „Open‘er 2018“ reikalai. Festivalyje be muzikos netrūko ir kitų užsiėmimų, čia vyko drabužių madų pristatymai, stovėjo kino filmų palapinė, modernaus meno muziejus, buvo galima sudalyvauti sporto zonoje ar užsiimti joga ir t.t. Festivalio teritorijoje apstu maisto furgonėlių, buvo galima rasti daug vegetariško ir veganiško pasirinkimo. Šiemet festivalyje maisto ir alaus kainos buvo šiek tiek pakilusios, bet tikrai nesikandžiojančios. Dienos metu su specialiu festivalio autobusu buvo galima aplankyti Gdynios senamiestį arba nuvažiuoti prie jūros.

Kitąmet „Open‘er“ įvyks liepos 3-6 dienomis. Šiemet festivalis buvo pirmą kartą visiškai sold out‘intas. Jau dabar knieti sužinoti, o kas gi taps „Open‘er 2019“ headliner‘iais. Iki kitų metų!

Festivalyje lankėsi ir vertino Eligijus Zaburas.









Susijusi informacija


  • Naudojant music.lt informaciją internete aktyvi nuoroda į www.music.lt yra būtina.
  • Naudojant music.lt informaciją radijo/televizijos eteryje, būtina paminėti, jog informaciją pateikia www.music.lt.
  • Užfiksavus pažeidimus bus kreipiamasi į atitinkamus teisėsaugos organus.

Gairės


 muzikos festivaliai

Šaltinis: Music.lt   Peržiūrėta kartų: 1734   Data: 2018-07-16
Esamas tekstas

Gorillaz. Open'er 2018. [org. nuotr.]Liepos 4-7 dienomis Gdynėje, pas kaimynus lenkus, praūžė muzikos festivalis „Open‘er 2018“. Šiemet festivalis įvyko jau 17-ąjį kartą. Nuo pat festivalio gimimo iki šių metų „Open‘er“ išsaugo į didelį vaiką, keturias dienas vykstančią, šimtatūkstantinę auditoriją pritraukiančią muzikos oazę. O yra dėl ko! Keturių dienų programoje galima išvysti daugybę ne tik vietinių pažibų, bet ir didelių užsienio vardų. Nors kelerius metus festivalyje vyrauja repas, tačiau netrūksta ir elektronikos, roko ir pop muzikos. Pernai „Open‘er“ ištįsai mirko lietuje, šiemet festivalio teritorijoje kepino saulė, todėl išdžiuvusi ir nutrypta žolė virto žemės ir dulkių mišiniu, kuris nuolat sklandė ore, nusėdo ant mašinų stogų, palapinių miestelyje, ant visų įmanomų paviršių. Buvo juokaujama, jog „Open‘er“ šiemet panašėjo į JAV Nevados dykumoje vykstantį „Burning Man“.

„Open‘er 2018“ I DIENA

Naktį prieš „Open‘er“ atidarymą jau atvyksta pirmieji festivaliautojai, kurių tikslas užsiimti geresnę vietą stovyklavietėje ar išvengti eilių. Kasmet į „Open‘er“ atvyksta ir būrys lietuvių, ar kitų užsienio svečių, todėl neretai jie susiduria su organizacinėmis festivalio skylėmis, kurių taip ir nepavyksta užtaisyti. Retas festivalyje užkalbintas dirbantis asmuo geba kalbėti anglų kalba, ar žino informaciją liečiančią festivalio klausimus, todėl dažniausiai būni nusiųstas pas jų kolegas, o tada dar kartą ir dar kartą pas sekančius. Šis festivalio tarpusavio nesusikalbėjimas tikrai kartais kelia nepasitenkinimą, tačiau tai galiausiai užsimiršta klausantis savo dievukų.

Pirmoji „Open‘er 2018“ diena jau turėjo pasiūlyti nemažą kiekį dėmesio vertų vardų. Žinoma, jog visada tenka kažką aukoti, arba lakstyti kilometrus tarp didžiulėje festivalio teritorijoje išsidėsčiusių scenų, norint bent akimirkai išvysti vieną ar kitą muzikos žvaigždę.

Iki festivalio „Open‘er 2018“ likus kiek mažiau nei dviems savaitėms buvo paskelbta apie „Noel Gallagher‘s High Flying Birds“ pasirodymą. Blogiuko vaidmenį nešantis Noel‘is atrodė santūriai ramus. Pagrindinėje festivalio scenoje dar pačioje koncerto pradžioje atlikti grupės hitai – „Holy Mountain“, „In the Heat of the Moment“, It‘s a Beautiful World“, vėliau sugroti ir grupės „Oasis“ kūriniai – „Wonderwall“, „Half the World Away“, „Don‘t Look Back in Anger“. Alternatyvus rokas su pop ir kantri prieskoniais skambėjo išties pozityviai, tačiau trūko didesnio entuziazmo iš paties Noel‘io. Tik niekam nesakykit, bet vis tiek visi patyliukais pasvajojam apie abiejų brolių koncertą vienoje scenoje.



Kone keisčiausios festivalio grupės titulas atitenka 2017 m. Londone susikūrusiai ir interneto platybėse išgarsėjusiems indie pop atstovams „Superorganism“. Dar šiais metais grupė išleido debiutinį albumą „Superorganism“. Japonų kilmės vokalistės Orono Noguchi vedami „Superorganism“ sukūrė labai spalvingą ir šypseną keliantį pasirodymą, kurį dar paįvairino iš „Youtube“ iškirpti ir suklijuoti įvairūs vaizdeliai.



Pastaraisiais metais ir vėl daug kalbama apie australus „Nick Cave & The Bad Seeds“, o konkrečiau apie tarsi virusą skleidžiantį Nick‘ą Cave‘ą. Grupė, kuri koncertuoja ganėtinai retai, 2016 m. išleido albumą „Skeleton Tree“ ir nuo to laiko jau spėjo surengti keletą turų. Šią vasarą šią alternatyvaus ir eksperimentinio roko grupę galima išvysti muzikos festivaliuose, įskaitant ir „Open‘er 2018“. Nick‘as per savo kuriamą muziką neabejotinai skleidžia magiją, puikiai ištransliuoja savo emocijas, gyvenimo nuoskaudas ir džiaugmus. „Open‘er 2018“ buvo galima matyti daug ašarų, Nick‘as savo siela palietė daug jaunų širdžių. Ar „Nick Cave & The Bad Seeds“ tinka festivališkai atmosferai galima ginčytis, tačiau po truputį leidžiantis saulei ir skambant tokiems kūriniams – „Into My Arms“, „Push The Sky Away“, „Rings of Saturn“, „Jubilee Street“ – buvo neapsakomai gražu.



Vakaro vinimi tapo indie rock karalių „Arctic Monkeys“ pasirodymas pagrindinėje scenoje. Britai „Open‘er“ scenoje per visą festivalio istoriją pasirodė jau trečią kartą. Prieš koncerto pradžią ekranuose pasirodė organizatorių prašymas visų atsitraukti keletą metrų, kadangi priekyje žmonės buvo beprotiškai suspausti. Ir štai, galiausiai scenoje pasirodo grupės vedlys Alex Turner su visa Arktinių Beždžionių šutve. „Arctic Monkeys“ ne taip jau ir seniai, gegužės pradžioje išleido 6-ąjį studijinį albumą „Tranquility Base Hotel & Casino“. Įvairiai gerbėjų sutiktas naujas albumas, rodos, dar nespėjo sulaukti daug ovacijų ir pripažinimo, koncerto metu buvo sugrotos jo tik 4 dainos. Visgi duoklė atiduota grupės seniesiems kūriniams – „R U Mine?“, „Arabella“, „Why‘d You Only Call Me When You‘re High?“, „I Bet You Look Good on the Dancefloor“ ir kiti. O didžiausių gerbėjų fejerverkų susilaukė AM hitas „Do I Wanna Know?“, blogiausia tik tai, jog po šio kūrinio nemažai žmonių pasuko kitomis festivalio kryptimis. Stebina tokie gerbėjai, kurie ateina grupės paklausyti dėl vienos dainos. Bet kokiu atveju AM patvirtino headliner‘iams būdingą aukštą klasę, visas pasirodymas buvo skoningai klasiškas, Alex Turner scenoje jaučiasi it žuvis vandenyje. 10/10. Tik laiko klausimas, kada sulauksime Arktinių Beždžionių Lietuvoje.





Po AM „išsitaškymo“ skubėjau į jau įpusėjusį amerikiečių indie folk grupės „Fleet Foxes“ koncertą antroje pagal dydį scenoje. Pozityvi ir svajinga muzika skamba iš „Fleet Foxes“ vyrukų, ši grupė dažnai lyginama su „Mumfords & Sons“. Tačiau po AM jau norisi atsipūsti, visgi koncertas po koncerto, lakstymas iš vienos scenos į kitą jau atsiliepia kūnui, ypač kojoms. O dar pirmąjį vakarą, konkrečiau vėlyvą naktį laukė grupė „Chvrches“. Tiesa, bent keletą kūrinių teko išgirsti ir iš repo atstovų „Migos“, tačiau tradicinė ir šabloniška reperių kultūra nesužavėjo ir lėkiau kuo toliau nuo pagrindinės scenos, kurioje ši trijulė erzinančiai blaškėsi.



Synthpop trijulė „Chvrches“ į sceną žengė apie antrą valandą nakties. „Open‘er“ festivalyje grupė koncertavo ir prieš dvejus metus. Šį kartą grupė pristatė 3-iąjį studijinį albumą „Love Is Dead“. Kaip ir tada, taip ir šiemet ypatingai laukiau grupės pasirodymo. „Chvrches“ negailėjo naujų kūrinių, pasigesta tik singlo „My Enemy“, kurį įrašė kartu su „The National“ vedliu Matt Berninger. „Chvrches“ veidas Lauren Mayberry scenoje atrodė tokia pat miela ir pasikausčiusi kaip ir prieš dvejus metus. Vienintelis minusas labiausiai kirtęs „Chvrches“ koncertui, tai pro šalį pjaunantis garsas, kuris kliudė ir vokalistės Mayberry balsui.





„Open‘er 2018“ II DIENA

Antroji festivalio „Open‘er 2018“ diena prasidėjo vietinių lenkų grupių koncertais, kurių šiemet ypatingai apstu, todėl atsirado laiko pakaupti energijos vėlesniems užsienio atlikėjų pasirodymams. Pirmieji antrosios dienos vertesni dėmesio tapo „Merkurio“ prizo laimėtojai – britai „Young Fathers“, šiemet grupė išleido trečiąjį studijinį albumą „Cocoa Sugar“. „Young Fathers“ visiškai nenuvylė, o gerokai driokstelėjo į viršų! Grupė, kuri maišo alternatyvų repą su elektronine, indie pop ar reggaeton muzika, gyvai nušvito ryškiomis spalvomis, gerąja prasme užkūrė tikrą pirtį. Pagrindinė „Young Fathers“ trijulė scenoje atlieka skirtingus vaidmenis, buvo įdomu stebėti jų kiekvieno dainavimo manieras, judesius, mimikas, puikiai susiliejančius su jų atliekama muzika. Neabejotinai „Young Fathers“ buvo viena iš geriausiai pasirodžiusių grupių šiųmetiniame „Open‘er“ festivalyje. Tikrai! Nunešė stogą!





„Open‘er 2018“ padovanojo progą pamatyti legendinės roko grupės „Talking Heads“ vokalistą David Byrne. Jis su išties įspūdinga muzikantų ir pritariančiųjų vokalų komanda sukūrė tikrą muzikinį spektaklį. Nors David Byrne šiais metais pristatė naują albumą „American Utopia“, kurių keletą dainų buvo galima išgirsti ir Gdynėje, tačiau didelę nuostabą teigiama prasme sukėlė visa krūva dainų iš „Talking Heads“ diskografijos – „I Zimbra“, „Slippery People“, „Once in a Lifetime“, „Blind“, „The Great Curve“ ir kiti. David Byrne ir visa jo palyda scenoje šoko basomis, visi iki vieno vilkėjo pilkos spalvos kostiumus, kartu judėjo ratu, sinchroniškai, pirmyn ir atgal, šis teatrališkas pasirodymas užsitarnavo išties didelės pagarbos.





Antros dienos headliner‘iais tapo britai „Depeche Mode“, kurie „Open‘er“ pasirodė pirmą kartą. Pagrindinės scenos teritorija žmonių buvo užpildyta išties beprotiškai. Kone daugiausiai marškinėlių su grupės atributika matyta viso festivalio metu. Neabejotina, jog į grupės pasirodymą suplaukė didžiulė vyresnės kartos publika ir vienadienių bilietų savininkai. DM standartiškai paruošė jau daugelį metų kone nusistovėjusį pasirodymą, sklandė neblėstanti Dave Gahan energija, nuostabos taip pat jau nekėlė dainų pasirinkimas, nors didžiausią siurprizą visgi pateikė pastaruoju metu itin retai atliekama daina „Just Can‘t Get Enough“, kuri beje vainikavo grupės koncerto pabaigą.





Visgi antrąją dieną su nekantrumu labiausiai laukta trip hop muzikos pionierių, britų „Massive Attack“ pasirodymo. Jau gerokai po vidurnakčio, pagrindinėje scenoje prasidėjo tikras elektroninės muzikos spektaklis. Grupė savo skambesiu tikrai sugeba panardinti į gylią komą. Beje, koncerto metu ekranuose anglų ir lenkų kalba ėjo titrai, kuriuose daug politikuota, įvairūs vaizdai privertę susimąstyti. Įpusėjus koncertui scenoje pasirodo grupė „Young Fathers“, jie kartu su „Massive Attack“ 2016 m. įrašė bendrą kūrinį „Voodoo In My Blood“, be šio, kartu atliko dar vieną dainą – „Way Up Here“. Nors „Massive Attack“ ir neatliko savo hitų – „Teardrop“, „Paradise Circus“, „Protection“, tačiau atliko „Angel“, Unifnished Sympathy“, „Take It There“ ir kitus, dėl kurių aplink sklandė labai svajinga euforija.





„Open‘er 2018“ III DIENA

Trečiąją dieną mintys sukosi tik apie būsimą „Gorillaz“ pasirodymą, o iki tol pasiryžta pamatyti prancūzus, psichodelinio punk‘o ir new wave atstovus „La Femme“, kurie taip, bet dainuoja prancūzų kalba. O kalba iš tikrųjų visai netrukdė, prancūzai sukūrė nostalgišką ir vasarišką psichodelinę kelionę. Nieko keista, jog grupė asocijuojama su hipnozę mėgstančiais legendiniais „Kraftwerk“.

Penktadienio programoje vyravo daug repo atstovų, bet visais įmanomais būdais bandžiau aplenkti šį stilių ir sukurti man muzikos požiūriu priimtinesnį dienos scenarijų. Pagrindinėje scenoje pasirodė islandai, blues ir indie roko atstovai „Kaleo“. Vokalisto dainavimo technika pasirodė kiek migdanti, o kūriniai skambantys kiek monotoniškai. Nors susirinkusi publika atrodė gerokai sužavėta islandų vyrukų. Grupė sugrojo savo, be abejonės, didžiausią hitą „Way Down We Go“, kuris tiek įraše, tiek gyvai skamba tikrai dramatiškai ir pakiliai.



Visos Skandinavijos šalys muzikos industrijoje pasižymi savo pop atlikėjomis. 2016 m. muzikos pasaulyje atsirado jauna (šiuo metu 21-erių) Norvegijos atlikėja Sigrid. Atlikėja scenoje atrodė vis dar kukli, ji nedėvėjo nieko vulgaraus ar prabangaus, o vilkėjo kasdienius rūbus, jautėsi jaunatviškas nuoširdumas. Sigrid muzikoje vyrauja synth-pop, atlikti jos didžiausi hitai – „Strangers“, „Plot Twist“, „High Five“, „Don‘t Kill My Vibe“. Prieš dieną „Open‘er“ pasirodė jos visiška priešingybė, danų pop atlikėja MØ. Mano širdį visgi papirko Sigrid.



Ypatingai laukti trečios dienos ir kone viso šiųmetinio festivalio dalyviai – animacinių herojų grupė „Gorillaz“. Jie tapo trečiaisiais „Open‘er 2018“ headliner‘iais. Tai buvo pirmasis grupės pasirodymas „Open‘er“. Už grupės vairo stovi Damon Albarn, kuris atsitempė visą Gorilų chebrą. Birželio pabaigoje grupė išleido albumą „The Now Now“, todėl šio festivalio publika turėjo garbės vieni iš pirmųjų išgirsti naujus kūrinius gyvai. Beje, grupė ir pernai išleido albumą „Humanz“, kuris susilaukė skirtingos kritikos, jame pasigesta „Gorillaz“ būdingo skambesio ir kuriamos svajingos nuotaikos. Į sceną grupė pasikvietė ne vieną reperį, kurie kartu įrašė kai kuriuos kūrinius iš paskutiniųjų dviejų albumų. Juokavau, jog „Open‘er 2018“ vyksta visiškas reperių saskrydis. Iš tiesų reperiai visai nemaišė, „Gorillaz“ pasirodymas buvo vienas smagiausių muzikinių nuotykių šių metų programoje. Naujo albumo kūriniai – „Magic City“, „Humility“, „Tranz“, „Lake Zurich“, „Souk Eye“ – sugrąžino tikėjimą „Gorillaz“. Visiška hipnozė! Na, ir pagaliau gyvai išgirsta fenomenalios grupės klasika – „On Melancholy Hill“, „Stylo“, „Feel Good Inc.“, „Clint Eastwood“. Tai yra ta grupė, kurios fantazijos pasaulis yra labai platus.



Visai anksti turėję groti britai „Marmozets“ dėl vėlavusio skrydžio buvo perkelti į dienos programos pabaigą. Tai viena sunkiausių šių metų programos grupių. „Marmozets“ atlieka alternatyvų ir punk roką. Vėlai koncertavusios grupės atėjo paklausyti visai nedidelė auditorija, matomai susirinko tie, kurie vis dar tryško energija ir vokalistės Becca‘os užvesti sugebėjo poginti ir taip sukelti dulkių kamuolius. Deja, ar dėl vėlavimo, ar dėl kitų priežasčių, tačiau iš „Marmozets“ skambėjęs garsas buvo labai prastas, kas galbūt atbaidė dalį susirinkusiųjų pasukti kitais festivalio keliais.

Teko šiek tiek apsilankyti ir Beat stage palapinėje, kurioje house ir techno garsus suko Dj prodiuseriai. Nuo Anna iki Joris Voorn. Ši elektroninės šokių muzikos palapinė buvo nuolat sausakimša. Tai yra ta vieta, kur po visų koncertų tęsiasi festivalio šokiai iki pat 4 valandų ryto.

„Open‘er 2018“ IV DIENA

Šeštadienis, paskutinė festivalio diena, kuri suteikė daugiau poilsio prieš vakaro grupių ir atlikėjų pasirodymus. Ketvirtosios dienos programa asmeniškai buvo mažiausiai verta dėmesio. Bet žinoma, tai yra muzikos festivalis, kuriame nesi įpareigotas išklausyti visą grupės ar atlikėjo koncertą, vyrauja visiška pasirinkimo laisvė, migracija po festivalio teritoriją ir joje esančias scenas.

Šeštadienį turėję koncertuoti „Glass Animals“ savo pasirodymą „Open‘er“ atšaukė, įskaitant ir dar keletą festivalių. Kaip dabar paaiškėjo visas turas yra atšauktas dėl grupės būgnininko patekimo į avariją. Todėl pirmuoju vakaro pasirodymu pasirinkta Irane gimusi ir Danijoje augusi trip-hop atlikėja Sevdaliza. Dėl jos vaizdo klipuose rodomų erotinių šokių, ypatingo moteriškumo pabrėžimo, jai yra uždrausta atvykti į Iraną ir kitas arabų šalis. Atlikėja scenoje stebino ne tik savo erotiškais judesiais, bet ir tuo faktu, jog Sevdaliza yra labai aukšta, paauglystėje ji žaidė krepšinį. Kalbant apie muziką ji yra ganėtinai melancholiška ir eksperimentinė, jos balsas hipnotizuojantis, Sevdaliza savo stiliumi primena FKA Twigs.





Festivalio paskutiniu headliner‘iu tapo Havajuose gimęs funk pop chuliganas Bruno Mars. Šiuo metu tai yra viena didžiausių pop muzikos žvaigždžių pasaulyje. Net neabejoju, jog „Open‘er“ organizatoriai už jo pasirodymą paklojo didžiausią sumą per visą festivalio istoriją. Jo pasiklausyti susirinko taip pat kone didžiausia publika. Atlikėjas iš tiesų parodė aukštos klasės šou. Netrūko fejerverkų, iki smulkmenų surežisuoto koncerto detalių, scenoje Bruno Mars stipriai primena pop karalių Michael Jackson, eina jo pėdomis. Ir nieko čia blogo. Bruno Mars tai daro išties puikiai. Atlikti, nori nenori, iki skausmo pažįstami kūriniai – „24K Magic“, „That‘s What I Like“, „When I Was Your Man“, „Locked Out Of Heaven“, „Grenade“, „Finesse“. Bruno Mars koncertą užbaigė solidžiai atlikdamas „Uptown Funk“, taip visiškai nunešdamas gerbėjų stogą.



Po Bruno Mars dalis publikos patraukė į antrąją pagal dydį sceną, kurioje synth-pop ir šokių ritmais susirinkusiuosius svaigino britai „Years & Years“. Kadangi palapinė jau buvo visiškai žmonių užkimšta, lauke stebėti per ekraną iš ganėtinai didelio atstumo pasirodė neverta. Apskritai „Years & Years“ muzika sukuria ganėtinai mergaitišką ir lengvai skystą pop skambesį, kurio klausytis labai saldu. Tačiau net neabejoju, jog grupė turi solidžią armiją jaunų gerbėjų. Grupė pagrindinėje scenoje būtų atrodžiusi ne kiek prasčiau, nei kai kurie joje jau groję atlikėjai.



Vienintelio tikro repo atstovo šiųmetinėje „Open‘er“ programoje, kurio knietėjo paklausyti labiausiai, tai augusio Teksase ir dar tik 23-ejų – Post Malone. Galima pradėti nuo to, jog jo pasirodymas buvo labai nuviliantis, vienas scenoje atrodė išties skurdžiai. Kol kas jo įmanoma klausytis tik įrašuose, gyvai skamba labai pro šalį, norėčiau sakyti neišdainuoja, bet šiuo atveju neišrepuoja. Viena didžiausių šiuolaikinių repo žvaigždžių, tačiau gyvas pasirodymas to nepateisina, gal tam dar trukdo jaunas amžius ir patirties stygius.





Festivalį užbaigiau su elektroninės muzikos duetu iš Sietlo – „Odesza“. Labai energingas dviejų vyrukų pasirodymas, kuriems dar kartais talkindavo du trimitininkai. „Odesza“ muzika skambėjo labai vasariškai ir pozityviai, todėl ore tvyravo tikrai linksma nuotaika.

Kiti festivalio „Open‘er 2018“ reikalai. Festivalyje be muzikos netrūko ir kitų užsiėmimų, čia vyko drabužių madų pristatymai, stovėjo kino filmų palapinė, modernaus meno muziejus, buvo galima sudalyvauti sporto zonoje ar užsiimti joga ir t.t. Festivalio teritorijoje apstu maisto furgonėlių, buvo galima rasti daug vegetariško ir veganiško pasirinkimo. Šiemet festivalyje maisto ir alaus kainos buvo šiek tiek pakilusios, bet tikrai nesikandžiojančios. Dienos metu su specialiu festivalio autobusu buvo galima aplankyti Gdynios senamiestį arba nuvažiuoti prie jūros.

Kitąmet „Open‘er“ įvyks liepos 3-6 dienomis. Šiemet festivalis buvo pirmą kartą visiškai sold out‘intas. Jau dabar knieti sužinoti, o kas gi taps „Open‘er 2019“ headliner‘iais. Iki kitų metų!

Festivalyje lankėsi ir vertino Eligijus Zaburas.






Siūlomas pataisytas variantas

Pastabos

 

Komentarai (3)

Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
einaras13
2018 m. liepos 23 d. 22:12:09
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Reikia perskaityti sakinį iki galo: „Vienintelio tikro repo atstovo šiųmetinėje „Open‘er“ programoje, kurio knietėjo paklausyti labiausiai


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
TheCrow
2018 m. liepos 23 d. 21:12:00
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Post Malone - "vienintelis tikras repo atstovas" Open'eryje? Kažkaip jo tokiu nebūčiau pavadinus nei prieš pasirodymą, o tuo labiau po jo, nes atrodė, kad apie koncertą sužinojo prieš valandą ir galvojo, kad pasirodys kaimo šventėj. Buvo gana apgailėtina, gal čia jo kažkoks "punk" požiūris, bet, manau, gana nepagarbu klausytojų atžvilgiu. Teko nueiti į Vince Staples pasirodymą - va ten tai tikrai buvo geras repo pasirodymas, kai nežinojau, ar gyva išeisiu, o pats astma sergantis Vince Staples tose Open'erio dulkėse vos laikėsi ant kojų, bet vis tiek varė iki pat galo.

O šiaip Open'eris nustebino nepasiruošimu ir kažkokiu nepatogumu, nuo nenupjautos ir iki kelių užaugusios žolės iki eilių prie vienintelės vietos, kurioje galima nusipirkti dušo tokenus. O ir programa, mano nuomone, prastai sudėliota, dėl to mačiau ir daug nusiskundimų po Open'erio postais FB. Kažkaip norėtųsi didžiausias žvaigždes pamatyti daugiau nei akimirką, tad ta programa, kai būtinai kažką turi aukoti dėl kito, nebuvo labai džiuginanti. Manau, jie galėtų atsisakyti kokio penktadalio atlikėjų, bent jau mažesnių, ir sudėliot kiek dėkingesnę programą.


Atsakyti
Amaya
2018 m. liepos 17 d. 21:17:21
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Yay! Smagu, kad kažkas aprašė Open'er festivalį pagaliau. Atlikėjų pasirodymų pasirinkimas beveik sutapo su recenzijos autoriumi :D kas maloniai gan nustebino. Labiausiai "išsitaškiau" per Gorillazus.

Išties, oras buvo kaip užsakytas ir padovanojo ne vieną saulėtą vakarą, o ir pasirodė labai organizuotas pats festivalis. Aišku, labai nuliūdau, kad Glass Animals negalėjo atvykti, tačiau jie ir atšaukė koncertą Wilno, kadangi būgnininkas pateko į avariją.

 


____________________
Laugh, and the world laughs with you; weep, and you weep alone
Atsakyti
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Susijusios naujienos

2
0

Virtuali britų grupė „Gorillaz“ šiandien išleidžia trijų kūrinių EP „Meanwhile“ kuriame apdainuoja garsųjį Noting Hilo karnavalą. EP sudaro: Londone įrašytas „Déjà Vu“ ft. Alicaì Harley; plieninis „Jimmy Jimmy“ ft. AJ Tracey; ir pagrindinis kūrinys „Meanw...
Gorillaz „Aries ft. Peter Hook & Georgia“
1
0

„Aries“ yra trečiasis „Gorillaz“ projekto „Song Machine“ epizodas. Jame – legendinis Peteris Hookas bosine gitara groja („Joy Division“, „New Order“), taip pat alternatyvios popmuzikos atstovė Georgia, ji groja būgnais. „Aries“ epizode mūsų mėgstami virtu...
Skelbiami 2018 m. „Music.lt“ geriausiųjų rinkimų nugalėtojai!
1
9

Pastarąsias kelias savaites svetainėje „Music.lt“ vyko geriausiųjų rinkimai, kurių metu pabandėme apžvelgti pasibaigusius 2018-uosius metus ir įvertinti labiausiai nusipelniusius. Rinkimų metu stengtasi atskirti skirtingus muzikinius stilius, o pretend...
2018 m. geriausieji: metų TOP 10 pagal „Music.lt“ ažvalgininkę Margaritą Sargautytę
2
3

Jau ketverti metai iš eilės „Music.lt“ pasidomi savo bendruomenės geriausiais metų muzikiniais atradimais, kas paliko didžiausią įspūdį, labiausiai klausyta ir t.t. Šį kartą pristatome „Music.lt“ apžvalgininkės Margaritos Sargautytės 2018 m. geriausiųjų T...

Copyright 2001-2021 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Šiuo metu vertiname


US5 US5
5,9

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Užsiregistruok ir vertink!

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

  Daugiau

Pokalbių dėžutė

15:00 - WeeT
Atsinaujino LT TOP 30!
15:00 - WeeT
Atsinaujino TOP 40!
15:00 - WeeT
Atsinaujino LT TOP 30!
15:00 - WeeT
Atsinaujino TOP 40!
15:00 - WeeT
Atsinaujino LT TOP 30!
16:21 - stairway_to_hendrix
Sveiki, gal kas nors turit senos dainos tekstą, kuris skamba maždaug taip: "Aš valkata, aš kelio brolis/ Ir mano laimė lyg pakelės akmuo"? Radau kažkur tik nepilną versiją, trūksta poros posmelių...
15:00 - WeeT
Atsinaujino TOP 40!
15:00 - WeeT
Atsinaujino LT TOP 30!
22:43 - Very_crazy_enough
Tai pratęs diskusijų skiltyje, specialiai sukūriau tam tema - aš irgi parašysiu pora minčių pandemijos/skiepijimo klausimu
21:19 - edzkaa1
Nes šita trumpų pareiškimų forma tikrai nepadeda plėtoti konstruktyvios diskusijos ir prie gero neprives... Pati matai, kas nutinka, kai palieki ilgam be priežiūros
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 0
  Neregistruotų vartotojų: 243
  Iš viso užsiregistravę: 72964
  Naujausias narys: Deablo
  Šiandien apsilankė: 5753