Grupė „SheeZzanova“. [P.Vičo nuotr.]Dvejus metus muzikiniame pasaulyje gyvavusi ir jau spėjusi išpopuliarėti šešių jaunų žmonių grupė „SheeZzanova“ pareiškė: „Skiriamės“. „Mažaisiais revoliucionieriais“ vadinti atlikėjai suprato, kad atskirai jie – stipresni nei kartu, todėl laikas žengti kitais keliais ir kurti to stiliaus muziką, kuri kiekvienam labiausiai prie širdies.

„Per daug sheezos, turbūt, gavosi“, - juokiasi grupės vokalistė Rūta Jankauskaitė.

Kas turi įvykti, kad „daugiausiai vilčių teikiančia“ vadinta grupė nuspręstų skirtis?

Naujai pradžiai visada reikia pabaigos. Jeigu nori kažką pradėti iš naujo, reikia kažką pabaigti... Kita priežastis – šešiese mes ne labai gerai sutapome, nes kuo toliau, tuo labiau matėme, kiek mes vienas nuo kito skiriamės (mūsų muzikiniai tikslai, poreikiai, norai) ir supratome, kad geriausias variantas yra išsiskirstyti. Kiekvienas iš mūsų tikrai kurs muziką ir pasižymės muzikiniame pasaulyje, tiesiog mes tai darysime ne kartu.

Kokie jūsų tikslai nesutapo?

Kiekvienas mūsų esame labai skirtingi ir mums patinka skirtinga muzika. Tai, ką mes darėme „SheeZzanovoje“, yra šešių skirtingų žmonių kompromisas. Mūsų muzika buvo tai, kas mums visiems patiko, bet aš norėčiau, kad viskas skambėtų truputėlį kitaip: daugiau elektronikos, eksperimentų. Gal dėl to, kad aš pasikeičiau ir išbandžiau tai, ką darėme su „SheeZzanova“, ir norisi kažko naujo...

Bet juk vos susikūrę, teigėte, kad norite sukelti tam tikrą revoliuciją lietuviškajame muzikos pasaulyje...

Manau, kad padarėme daug dėl savęs, nes man „SheeZzanova“ buvo gera mokykla, žengiant tolimesniu muzikiniu keliu, o Lietuvos scenoje mes buvome vieni iš tų nedaugelio, kurie kovojo už tikrą muziką. Mes, kaip Alina Orlova, Jurga Šeduikytė ir kiti, prisidėjome prie to, kad buvo pradėta įsiklausyti į tikrąją muziką. Buvome neformatiniai kūrėjai, kurie vis daugiau iš undergroundo kyla į viešumą.

Koks likimas lauks jūsų „revoliucinės“ idėjos, juk vienas lauke – ne karys?

Dar kai klavišininkas Vidmantas buvo vienos drum'n'base komandos diskžokėju, mes įrašėme pirmąją „Elegantiškai sninga“ versiją, kuri buvo populiari ne mažiau nei „SheeZzanovos“ versija.

Taigi, jeigu mes būtume silpni kiekvienas atskirai, mes tikrai nebūtume stiprūs visi kartu - tik stiprios asmenybės gali kartu daug padaryti. Manau, kad mes esame stiprūs, tuo labiau, kad pažįstu kiekvieną komandos narį ir esu garantuota, kad jie ir toliau bus puikiais muzikantais.

Bet jūsų šešių žmonių, kaip pati sakei, kompromisas, daug kam patiko..

Manau, kad tai nėra „SheeZzanovos“ pabaiga, galbūt tai ir bus tikroji „SheeZzanovos“ pradžia, kai mes išsiskirsime ir padarysime žymiai daugiau nei mes darėme anksčiau.

Ar po gerų rezultatų sunku dabar eiti atskiru keliu?

Šį sprendimą mes priėmėme balandžio 1 d. Vakare nusprendėme, o ryte pamačiau, kad grupė „Gravel“ skiriasi! Buvo labai juokinga (nusijuokia). Tai nebuvo spontaniškas sprendimas, jau anksčiau buvo svarstyta. Tai buvo įvykių, kurie mums vis labiau parodydavo, kad laikas skirtis, pasekmė. Iš pradžių galvojome, kad tai – užsitęsusi krizė, kurią įveiksime.

Kai mes nusprendėme, palengvėjo... Man išsiskyrimas simbolizuoja išsilaisvinimą, išsivadavimą ne blogąja prasme - tiesiog į mūsų veiklos pabaigą viskas ėmė prieštarauti mano įsitikinimams, kad reikia daryti kažką iki tol, kol tiki, kad, ką darai – tikra, nuoširdu ir tai, ko nori.

Kokie tavo, Rūta, muzikiniai planai?

Norėčiau pradėti savo solinę karjerą, bet tai - dar tik svajonės. Kartais labai slegia atsakomybė, kai, pavyzdžiui, duodama interviu, kalbu ne už save, bet už dar penkis žmones. Ir kai esi solistė, tau nereikia taikytis prie kitų žmonių, tavęs niekas nevaržo, esi visiškai laisva daryti, ką nori.

Mes su Vidmantu kursime kartu, nes nuo pat pradžių mūsų nuomonės dėl visko sutapo ir manau, kad tai – žmogus, su kuriuo suradau bendrą muzikos kalbą. Kiti žmonės... Nežinau, gal jie gros naujose grupėse... Manau, kad jie bus labai geri instrumentalistai. Liūdna, nes mažiau matysimės, esame draugai, bet kai pagalvoji, kad laukia kitas etapas, pasidaro ne taip liūdna (nusišypso).

Netrukus klausytojams padovanosite savo dviejų metų kūrybos “albumą”. Ką jame išgirsime?

Per tuos du metus kartu turėjome apie aštuoniasdešimt koncertų. Mažai įrašinėjome, daug kūrėme ir koncertavome (bus puiki proga pailsėti (nusijuokė)). Mūsų “albumas” ir bus tie gyvi įrašai iš koncerto - tai, kas buvo „SheeZzanova“.

Kiek dar sheezos išliks tavo vienos ir draugų kūryboje?

(Nusijuokia) Sheezos tikrai bus, nes visas pasaulis yra sheezanoviškas, šizofreniškas ir visa mūsų muzika – tuo labiau. Kiekvienas iš mūsų yra savaip išprotėjęs (nusijuokia). Galbūt ir „kirtosi“ mūsų kiekvieno ta sheeza. Per daug sheezos gavosi (nusijuokia).