Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

KRS-One: "Aš nedarau Hip-Hop'o, aš pats esu Hip-Hop'as"

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Jei KRS-One turėtų teisę įkurti savo valstybę, jos pavadinimas tikrai būtų Hip-Hop

Jei KRS-One turėtų teisę įkurti savo valstybę, jos pavadinimas tikrai būtų Hip-Hop

Jeigu Hip-Hop'o kultūra ir turi angelą sargą, tai juo neabejotinai yra KRS-One (Lawrence "Kris" Parker, gimęs 1965-ųjų rugpjūčio 20-ą dieną Niujorke, Park Slope, šiaurinėje Bruklino pusėje). Nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio, kai šis veikėjas pradėjo karjerą kaip Boogie Down Productions (BDP) lyderis, iki pat dabar, kai KRS-One jau yra tapęs daugiausiai albumų išleidusiu MC, niekas kitas nesugebėjo aplenkti šio filosofo atsidavimu Hip-Hop'o kultūrai ir jos atstovavimu visame pasaulyje. Jo negalima vadinti MC ar tuo labiau reperiu. Jis yra asmenybė iš didžiosios raidės, gyvenanti Hip-Hop'u ir vadinanti save Hip-Hop'u taip pat, kaip Lietuvos pilietis save vadina lietuviu. Taigi Hip-Hop'as šiam žmogui daug daugiau, nei mes galime įsivaizduoti, todėl kiekvienas, besidomintis šia kultūra, turėtų pažinti vieną žymiausių jos atstovų KRS-One.

KRS-One pradžia

Hip-Hop'u Kris‘as susidomėjo dar būdamas vaikas ir mokėsi repuoti, klausydamas savo motinos fonotekos įrašų, dažniausiai Treacherous Three ir Grandmaster Flash albumų. Nežinia, kodėl, bet vos 13-os metų sulaukęs vaikas paliko namus ir savo noru tapo benamis. Šį poelgį paaiškinti turbūt galėtų tik jis pats, tačiau galima drąsiai teigti, kad žmogus, kuris ne tik gyvena Hip-Hop‘u, bet ir vadina save juo ("...Rap is something you do, Hip-Hop is something you live!", "I'm not doing Hiphop, I am Hiphop!!!" ), turi praeiti tam tikrą gatvės mokyklą ir išmokti visas jos pamokas. Jaunasis Kris'as, palikęs namus, nuolat turėjo ieškotis pastogės. Apie penkerius metus šalti Centrinio Parko ir metro suoliukai bei Bronkso prieglaudos namai buvo jo kasdienybė. Nors toks pat pašėlęs, kaip ir draugai, Kris'as niekada nepasuko neteisingu keliu. Jis gerai žinojo savo tikslą, siekė žinių ir didžiąją dalį savo laisvo laiko praleisdavo miesto viešosiose bibliotekose. Nors dar vaikas, jis buvo pakankamai savarankiškas, todėl pats mokėsi filosofijos pagrindų, domėjosi pasaulio religijomis, svarstė galimybes pradėti reperio karjerą ir tokiu būdu skleisti savo žinias kitiems. Repuoti jis niekada nenustojo ir miklino įgūdžius vakarais prieglaudos namuose arba dienomis gatvėse. Mokyklą Kris'as taip pat tebelankė ir 17-os ją sėkmingai baigė. Kažkuriuo metu jis susipažino su Hare Krishna ir pradėjo dalyvauti jo rengiamose maisto dalinimo vargšams akcijose. Vėliau Kris‘as tapo Krishnos mokiniu, bandančiu perprasti induizmo religijos paslaptis. Palaipsniui Kris'o draugai iš prieglaudos namų ėmė jį vadinti KRISNA ir tai buvo KRS-One vardo atsiradimo pradžia. Kris'as buvo pažįstamas visam rajonui. Rasti jį kurioje nors Bronkso gatvės krepšinio aikštelėje, ar užtikti repuojantį “ant kampo“, buvo galima kasdien. Varginančių kraustymųsi iš vienų prieglaudos namų į kitus metu, Kris‘as susipažino su pačiais įvairiausias žmonėmis, nuo paprasto benamio iki talentingo Hip-Hop‘o menininko. Vienas tokių buvo graffiti piešėjas Zore, kuris apie 1984-uosius išmokė jaunuolį esminių graffiti meno taisyklių ir priėmė į savo komandą Down to Bomb. Dalyvaudamas naujoje veikloje, Kris‘as dailino namų sienas bei traukinių vagonus raidėmis KRS. Po kiek laiko jo darbai tapo žinomi tarp kitų šio Hip-Hop‘o elemento propaguotojų, kurie greitai pasisavino idėją ir pradėjo kopijuoti minėtas raides. Kris'ui teko keisti savo vardą, įtraukiant identifikacinį žodį "One". Taip atsirado KRS-One - vardas, kuriuo visame pasaulyje vėliau tapo žinomas Lawrence Parker'is.

BDP startas

KRS-One pagaliau rado tokius vyrų prieglaudos namus, kuriuose buvo daug geresnės gyvenimo sąlygos ir taip pat daugiau Hip-Hop‘ą mylinčių žmonių. Jaunas socialinės rūpybos darbuotojas Scott'as Sterling'as buvo vienas tokių, kuris, Kris‘ui nežinant, savo laisvą laiką leido prie didžėjaus pulto. Po draugiškų pasišnekučiavimų ir nostalgiškų prisiminimų apie gatvės gyvenimą, Scott'as ir Kris‘as tapo artimais draugais. Jie abu gerai pažinojo jauną Hip-Hop‘o prodiuserį Ced-G iš legendinio Bronkso kolektyvo Ultramagnetic MC's (Ced-G, Maurice Smith, Kool Keith, TR Love). Netrukus KRS-One sužinojo, kad Scott'as yra ne tik paprastas socialinės rūpybos darbuotojas, bet ir didžėjus "Broadway International" klube, žinomas DJ Scott La Rock vardu. Jo dėka, Kris'as akis į akį susidūrė su muzika, su klestinčia Niujorko naktinių klubų kultūra, kurios įtakotas nusprendė suformuoti repo grupę. Negalima tiksliai pasakyti, kuriais metais BDP susikūrė, tačiau žinoma, kad pirmąjį grupės variantą sudarė KRS-One, DJ Scott La Rock ir reperis D-Nice. Pirmasis grupės pavadinimas buvo Boogie Down Crew ir tik išėjus D-Nice 1986-aisiais, ji įgavo dabartinį savo pavadinimą - Boogie Down Productions.

Kadangi Kris'as turėjo dar labai mažai repavimo patirties, DJ Scott La Rock reikėjo labiau pasistengti, keliant grupės prestižą. Nors dar "žalias" MC, KRS-One jau drąsiai save vadino mokytoju (Teacha). Jis buvo sukaupęs pakankamai daug žinių ir pradėjo švietėjišką Hip-Hop'o kultūros misiją su pirmuoju singlu "The South Bronx", sukurtu 1986-aisiais "B-Boy Records" studijoje. "The South Bronx" buvo savotiškas atsakymas į MC Shan ir Marley Marl darbą "The Bridge", kuriame duetas teigia, kad Hip-Hop'as atsirado jų gimtajame Queens'o rajone. Taigi pirmasis BDP įrašas buvo naudojamas kaip savotiška mokomoji medžiaga apie Hip-Hop'o istoriją, nušviečianti jaunąją kartą, kad Hip-Hop'o širdis yra būtent Pietų Bronksas, o ne Queens'as. Vienas pirmųjų BDP singlų taip pat buvo "Crack Attack", kuriame Kris'as repavo apie narkotikų žalą.

Po geriausio draugo Scott'o mirties, Kris'as visiškai atsisakė gangsta repo ir tapo savotišku mokytoju

Po geriausio draugo Scott'o mirties, Kris'as visiškai atsisakė gangsta repo ir tapo savotišku mokytoju

1987-ieji: pakilimų ir nuosmukių metas

KRS-One ir DJ Scott La Rock įrašė ir išleido debiutinį BDP albumą "Criminal Minded", kuris vėliau tapo gangsta/hardcore repo klasika. Albumą padėjo kurti minėta grupė Ultramagnetic MC's, kurios lyderis Kool Keith buvo vienas pirmųjų iš tiesų pakvaišusių MC. Reikėtų paminėti, kad dabar pasaulyje populiariausio gangsta repo pradininkas buvo būtent "Criminal Minded" albumas. Vis dėlto KRS-One nebuvo ir nėra gangsta reperis, kaip Ice-T ar N.W.A. nariai. Jo tekstuose beveik neįmanoma rasti tokių žodžių, kaip "n*gga", "bitch", "ho" arba "f*ck". Savo albume jis dar nebuvo įsijautęs į mokytojo vaidmenį, tačiau keliuose kūriniuose jau galima rasti užuominų apie socialinį supratingumą ir pamokslavimų narkotikų žalos temomis. Tai buvo pagrindinis faktorius, skyręs jį nuo paprasto gangsta reperio. Panašumai slypėjo tik tame, kad šis albumas nebuvo skirtas kaip nors paveikti visuomenę, ją teisti ar siūlyti išeitis. "Criminal Minded" buvo tik pristatymas viso to, kas vyksta aplinkui, kokia žiauri realybė vyrauja skurdžiuose juodaodžių rajonuose. Tai jau atitinka įprastą gangsta repo tematiką. Turbūt didžiausias šio albumo nuopelnas buvo tas, kad po jo kiti reperiai tapo patys savimi ir pradėjo kalbėti apie realybę, nesistengdami kam nors įtikti. Pagaliau realybė išėjo į pirmą planą ir tapo gangsta repo pagrindu.

Atrodė, kad toliau BDP viskas klostysis tik teigiamai, tačiau rugpjūčio 27-ą dieną Scott'as LaRock'as, bebandydamas numalšinti gatvėje įsiplieskusį konfliktą, buvo nušautas. Ši netektis šokiravo ne tik KRS-One, bet ir visą Hip-Hop'o bendruomenę - jos gerbėjus ir atstovus. Reperį stipriai paveikė jo geriausio draugo mirtis, todėl artimiausioje kūryboje aiškiai atsispindėjo jo sielvartas ir pyktis. Šis įvykis apskritai pakreipė Kris'ą visai kitu kūrybos keliu. Jei pradžioje jį dar galima buvo vadinti iš dalies gangsta reperiu, tai dabar jis tapo savotišku mokytoju, kovojančiu prieš beprasmišką smurtą ir daugybę kitų visuomenės blogybių. O tuo metu Niujorko gatvėse smurto propaganda kaip tik vis didėjo ir radosi "Criminal Minded" paveiktos gangsta repo grupės. KRS-One ištiko dar viena nesėkmė - jam teko palikti "B-Boy Records" leiblą ir ieškotis kitos vietos toliau tęsti BDP veiklą, tik dabar jau be pagrindinio prodiuserio. KRS-One pakeitė ne tik grupės sudėtį (joje skirtingu metu buvo KRS-One brolis DJ Kenny Parker, Ms. Melodie, Rebekah, D-Square ir kiti), bet ir pobūdį, nes iš nuožmaus savo rajono įvykių reporterio grupės lyderis tapo mokytoju, siūlančiu išeitis iš įvairių situacijų. Daugumoje tolesnių KRS-One tekstų atsispindi socialinė savimonė, kova prieš smurtą, pamokslai apie narkotikų ir atsitiktinių lytinių santykių žalą, materializmo niekinimas ir dvasingumo aukštinimas.

Lapkritį Kris‘ui pavyko pasirašyti naują ir pelningą kontraktą su "Jive Records". Pagal sutartį, kompanijai jis turėjo įrašyti aštuonis albumus. Sutvarkęs visus teisinius reikalus, susijusius su BDP perėmimu į savo rankas, Kris‘as pradėjo dirbti prie antrojo grupės albumo "By All Means Necessary".

1988-ieji: “By All Means Necessary“

Antruoju BDP albumu KRS-One pradėjo nepalenkiamą atstovavimą ne tik Hip-Hop'o kultūrai, bet ir pasaulio taikai bei kitoms sunkiai įsivaizduojamoms gerovėms. Jo pastabos apie visuotines problemas naujajame albume tapo visiškai nedviprasmiškos. Tai parodo vien jau albumo viršelis, kuriame Kris'as pavaizduotas su Uzi rankoje. Tai buvo garsaus kovotojo už juodaodžių teises ir žymaus oratoriaus Malcolm X nužudymo istorijos pamėgdžiojimas. Tokiais kūriniais, kaip "Stop the Violence", "My Philosophy", ir "J-I-M-M-Y", KRS-One su dideliu užsidegimu prašė susimąstyti apie smurto žalą ir skatino keistis. Albumas tapo auksinis ir pirmą kartą pelnė reperiui nacionalinį pripažinimą. Vis dėlto tais metais "By All Means Necessary" sėkmę visiškai užgožė "Public Enemy" revoliucinis gangsta repas ir garsiausias grupės albumas "It Takes A Nation Of Millions".

1989-ieji: staigus įtakos plitimas

Į repo filosofą keipėsi "Jive Records" viena vadovių Ann Carli. Ją sukrėtė tragiškas įvykis vieno Hip-Hop'o koncerto metu, kai kažkas nužudė žmogų vien tam, kad pavogtų jo auksinę grandinę. Nežinia, kodėl tai taip paveikė ir sujaudino Ann Carli, bet ši kreipėsi į Kris'ą, prašydama ką nors daryti, kad būtų sustabdytas beprasmiškas smurtas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė neįprasta, bet naujajame Kris'o albume buvo kūrinys "Stop The Violence", kuriame jis labai emocingai prašė sustabdyti smurtą ir siekti taikos. Būtent įtakotas šio kūrinio ir susikūrė "Stop The Violence" judėjimas prieš smurtą. Taigi, žinant šiuos faktus, darosi aiškiau, dėl ko moteris kreipėsi į tą žmogų, kurio žodžiai turi tiek daug galios. Kris'as be abejo sutiko pagelbėti. Jis pristatė savo idėją judėjimo organizatoriams ir sutelkė masinį susivienijimą, kuriame taip pat dalyvavo nemažai garsių Hip-Hop'o atstovų. Ann Carli tuo tarpu susisiekė su antismurtinių straipsnių autoriumi Nelson'u George'u, kurio paprašė padėti išgarsinti projektą. Pagaliau "Stop The Violence" judėjimas tapo milžiniška sėkme. Specialiai jam Kris'as sukūrė ir išleido singlą "Self Destruction", kuris buvo išpirktas 500,000 kopijų tiražu. Tai buvo didžiausias įrodymas, kad repas turi pakankamai jėgos ir įtakos skatinti teisingumą, supratingumą ir taiką. Gautos lėšos, apie $600,000 dolerių, buvo atiduotos "National Urban League" organizacijai.

Nepaisant pasišventimo kovai prieš smurtą, Kris'as rado laiko ir trečiam BDP albumui "Ghetto Music - The Blueprint of Hip-Hop", kuriame daug dėmesio skyrė rasinėms problemoms. Šiame albume KRS-One tapo nuožmus Hip-Hop'o kultūros gynėjas. Labiausiai jis buvo susirūpinęs tuo, kad Hip-Hop'as netaptų pop industrijos dalimi, (kuo tikriausiai šiandien jau yra tapęs). Jo giliu įsitikinimu, Hip-Hop'as - tai gatvių muzika, kurios ištakos "juoduosiuose" getuose ir ši muzika turi išlaikyti tokį savo statusą. Daug filosofijos netrukdė Kris'ui demonstruoti neprilygstamus MC sugebėjimus, o DJ Kenny Parker'is tuo metu kūrė puikią ir įvairią muziką, naudodamas nemažai reggae ir dancehall elementų. Nors su dideliu užsidegimu, Kris'o repas vis panašėjo į pamokslaujantį. Kūrinai "Why Is That?" ir "You Must Learn" iš esmės buvo paskaitos apie afroamerikiečių istoriją, siejamą su pačia Biblija. "Who Protects Us From You?" yra energingas, to meto policijos brutalumą, juodaodžių rasės niekinimą demonstruojantis kūrinys. Albumas užbaigiamas "World Peace", kur sakoma, kad taiką pasaulyje galima pasiekti tik kraštutinėmis priemonėmis - žūtbūtine kova už savo teises. Daugelio kritikų manymu, tai buvo paskutinis toks geras BDP albumas, nes toliau KRS-One per daug įsijautė į savo, kaip mokytojo ir pamokslininko vaidmenį. Visgi tai tik kritikų nuomonė.

1990-ieji: gerbėjų išdavystė

KRS-One, kuriam Hip-Hop‘as buvo ne tik muzika, bet ir visas gyvenimas, pradėjo daug dėmesio skirti Hip-Hop'o įstatiminio įteisinimo idėjai. Jis norėjo, kad Hip-Hop'as užimtų tinkamą vietą pasaulio kultūros istorijoje. Tuo pačiu jis neapleido muzikos, tačiau suprato, kad pasaulio nepakeis vienas, jei į jo žodžius niekas neįsiklausys ir nepriims rimtai. Daugelis jo draugų ir pažįstamų patarinėjo baigti savo pamokslus ir elgtis taip, kaip visi, žvaigždžių statusą pasiekę, atlikėjai. Nepaisant to, Kris‘as tikėjo būtinybe mokyti jaunimą pasirinkti teisingą kelią ir toliau bandė savo įtaka paveikti žmones. Prieštaraudamas visoms nuomonėms ir atmesdamas visus prašymus, jis įrašė ir išleido ketvirtą BDP albumą "Edutainment". Po albumo išleidimo kritikai ėmė laidoti BDP, o kartu ir KRS-One. Dauguma grupės gerbėjų nusisuko, nes jų akyse neprilygstamas repo meistras tapo nuobodžiu pamokslininku, patį MC meną nustūmęs į antrą planą. Albumas buvo sukoncentruotas ties "juodąja" istorija ir su dideliu įžvalgumu kalbėjo apie nežabotas rasizmo problemas, policijos savivaliavimą bei materializmą. Šios temos buvo artimos ankstesnėms, tačiau KRS-One savo kūryboje jų gvildenimui skyrė per daug dėmesio, taip palikdamas nuošalyje pačią muziką. Būtent dėl skurstančios muzikos šis albumas tapo grupės populiarumo mažėjimo simboliu. Tuo metu jis niekaip negalėjo ryškiau pasipriešinti dominavusiam gangsta repui.

Hip-Hop'o filosofas visais laikais turėjo priešų, kurie tyčiojosi iš jo veiklos

Hip-Hop'o filosofas visais laikais turėjo priešų, kurie tyčiojosi iš jo veiklos

1991-ieji: MTV incidentas

Visur, tiek spaudoje, tiek ir televizijoje, KRS-One reiškė didelį nepasitenkinimą tuo, kaip Hip-Hop'o kultūra yra vaizduojamas repo muzikoje. Dėl to jis netgi atsisakė daug žadančios muzikinės karjeros ir sukvietė Hip-Hop'o "šviesuolius" suformuoti "Human Education Against Lies" organizaciją. Kartu su savo draugu nuo mokyklos laikų Dr. Zizwe Mtafuta Ukweli (Professor Z) KRS-One įrašė specialų albumą "Civilization vs. Technology". Deja, tuo metu, kai albumas buvo įrašytas, repo muzikos industrijos dėsniai buvo smarkiai pasikeitę. Taip vadinama gangsta repo era buvo ką tik prasidėjusi, todėl Kris'ui teko galvoti, kaip toliau elgtis. Jis turėjo padaryti svarbų pasirinkimą: grįžti prie gangsta repo stiliaus, t.y. prie pirmo BDP albumo koncepcijos, ar likti prie savo kaip mokytojo vaidmenio. Jis visada tikėjo, kad repas turi būti ne tik Hip-Hop‘o dvasios kėlimo, bet ir tam tikras visuomenės švietimo įrankis. Buvo pasirinktas antras kelias, kuris nežadėjo komercinės sėkmės, tačiau leido Kris'ui neatsisakyti savo idėjų ir vizijos - kelti Hip-Hop'o kultūrą kaip taikos ir gerovės simbolį.

MTV žiūrovams tai turėjo išlikti atmintyje ilgam. KRS-One ir jo bendrai jėga užėmė Niujorko klubo "Sound Factory" sceną, kur tuo metu koncertavo P.M. Dawn ir Kris'o varžovas Prince Be, su kuriuo paskutiniu metu buvo užsimezgusi nuožmi žodinė kova. Kris'as perėmė mikrofoną, jėga išstumdamas Prince Be iš scenos. Visas renginys buvo transliuojamas tiesiogiai MTV laidoje "Yo! MTV Raps". Vėliau KRS-One atsiprašė prieš publiką, teisindamas savo poelgį, tuo, kad daugelis Hip-Hop'o grupių jo visiškai negerbia. Prince Be ir kiti mažiau supratingi to meto reperiai tyčiojosi iš KRS-One atliekamo mokytojo vaidmenio, todėl, dar būdamas jaunas ir karštakošis, Kris‘as tiesiog nesusivaldė. Vėliau šį įvykį užglaistė daugybė kilnių jo poelgių ir garbinga veikla Hip-Hop‘o ir apskritai visuomenės, ypač jaunimo labui.

1992-ieji: KRS-One tampa mokytoju tikrąja to žodžio prasme

KRS-One vardas jau buvo žinomas visur ne vien dėl jo kūrybos, bet ir dėl kelionių po JAV universitetus. Tuo metu Kris'as dar labiau pateisino savo pravardę. "Mokytoją" priėmė daugiau nei 200 koledžų, tarp kurių Clark, Yale, Moorehouse, Columbia, Harvard, Princeton, Temple, Howard, Spellman ir UCLA universitetai. Savo paskaitose reperis dėstė jaunimui ne tik apie afroamerikietišką istoriją bei narkotikų žalą, bet ir vardino būdus, kaip reikia gyventi, norint būti sveikam tiek išore, tiek vidumi, kaip pasiekti meilę ir supratingumą netradiciniais metodais, naudojamais Hip-Hop‘o bendruomenės žmonių tarpe.

Nepaisant kritikų palaidojimo ir gerbėjų išdavystės, Kris'as su grupe įrašė ir išleido penktą BDP albumą "Sex and Violence". Tai buvo grįžimas prie muzikos, o konkrečiau – prie energingesnio ritmo, tik šįkart naujesniu skambesiu. Vien jau savo viršeliu, kuriame piešimo būdu pavaizduoti neigiami visuomenės reiškiniai, atskleidžiama, kokias problemas šįkart nagrinėja grupės lyderis. Tos problemos - neatsakingi, atsitiktiniai lytiniai santykiai ir vėlgi smurtas. KRS-One perspėjo apie šių problemų svarbą ir tuo pačių bandė įtikinti Hip-Hop'o atstovus susitelkti ties teigiamų idėjų skleidimu, politinio ir dvasinio supratingumo skatinimu savo kūryboje.

1993-ieji: Visa tai prasidėjo daugiau, nei prieš 10 metų...

Kris'as galutinai pasitraukė iš komercinio repo pasaulio ir pasiskelbė save pogrindinio Hip-Hop'o MC ("undaground Hip-Hop Emcee"). Jis nusprendė nesiekti muzikos topų užkariavimo, vietoje to atstovauti Hip-Hop‘ą ir be suvaržymų reprezentuoti savo kultūrą. Kaikas manė, kad KRS-One pasitraukė į pogrindį, nes neturėjo kitos išeities, jo albumų populiarumui vis mažėjant. Bet Kris‘as nuolat kartojo frazę, kad jam "realybė svarbiau nei alga" ("...its not about a salary, its all about reality"). O realybė buvo tokia, kad Hip-Hop'as tuo metu jau buvo suprantamas kaip kažkoks produktas, o ne kaip kultūra. Kris‘as visa tai jautė ir viešai pareiškė savo nuomonę, sakydamas, kad "Hip-Hop'as bet kokiu atveju turi būti išsaugotas kaip kultūra, nešanti teigiamas idėjas, ir oficialiai įteisinta, kad ją galėtų teisingai suprasti ateities kartos. Visi mano, jog repas yra visas Hip-Hop'as ir kai tu sakai repas, tai iš karto reiškia visą Hip-Hop'ą. Sakydami Hip-Hop'as, jūs turite galvoti apie MC meną, DJ meną, B-Boy meną, graffiti meną, beat-boxing'o meną. Be to jūs turite prisiminti šios kultūros stilių, aprangą, kalbą, filosofiją, idėjas. Kai sakote Hip-Hop'as - jūs turite omenyje kultūrą, kuri turi būti žymima iš didžiosios H raidės". Tokiais žodžiais Kris'as stengėsi priminti tikrąją Hip-Hop'o prasmę. Nors jis tebepriklausė komerciniam leiblui "Jive", hitų gamybos galutinai buvo atsisakyta.

Tuo metu, kai KRS-One stengėsi tapti savo kultūros sergėtoju, Hip-Hop'o pionieriai ir legendos negaudavo jokios pagarbos iš tuometinių reperių. Be to juos ignoravo naujoji klausytojų karta, kuri visiškai nesistengė suprasti Hip-Hop'o kultūros, kuriai rūpėjo tik blizgantys vaizdo klipai ir kieti gangsta repo tekstai. Naujosioms repo žvaigždėms nerūpėjo niekas, išskyrus pinigus. KRS-One šis reiškinys tiesiog siutino.

1994-ieji: “Temple of Hip-Hop“ užuomazgos

KRS-One tapo solo atlikėju ir išleido albumą "Return of the Boom Bap", kuriuo norėjo bent iš dalies išsaugoti senąją Hip-Hop'o dvasią. Šiuo darbu reperis davė stiprų atkirtį jį smerkiantiems kritikams ir privertė sugrįžtį dalį gerbėjų. Tam daug įtakos turėjo daug mažesnis pamokslų skaičius ir daug energingesnis MC balsas bei pašėlę ir tuo pačiu inteligentiški tekstai. Sėkmingas albumas ir įspūdingos gastrolės privertė Hip-Hop'o bendruomenę pripažintį KRS-One geriausiu visų laikų gyvų pasirodymų meistru (Best Live Performer of All Time).

Kris‘as toliau neklausė kritikų bei draugų nuomonių ir liko tos nuostatos, kad Hip-Hop'as turi simbolizuoti taiką ir gerovę. Progą išsakyti savo idėjas Kris‘as gavo Harry Allen'o dėka, kuris padėjo suorganizuoti žymių Hip-Hop'o bendruomenės žmonių susirinkimą Niujorke, Harleme. Susirinkimo tikslas - apsvarstyti Hip-Hop'o kultūrą atstovaujančios institucijos "Rhythm Cultural Institute" sukūrimo galimybes. Į susirinkimą atvyko didžioji dalis Hip-Hop'o pradininkų, susijusių organizacijų atstovų ir kitų bendruomenės narių. Prieštaraujančių Hip-Hop'o istorinių dokumentų ir kitos medžiagos archyvo kūrimui ir įteisinimui beveik nebuvo. Daugelis pritarė idėjai, kad būtina rašyti knygas ir kurti filmus, tačiau niekas nežinojo, kaip tai padaryti. Repo pasaulyje dominavo nesantaika, konfliktai, pavydas ir nuoširdumo stoka. Būtent tada Kris'as pradėjo galvoti apie organizacijos įkūrimą, kuri vienytų panašius į jį bendraminčius ir užsiimtų Hip-Hop'o kultūros saugojimu. Dar kartą KRS-One susivienijo su savo senu draugu Professor Z ir ėmė mąstyti apie "Temple of Hiphop" pradžią.

1995-ieji: “Hip-Hop‘as yra kažkas, kuo tu guveni“

Antrasis reperio solinis albumu "KRS-ONE" įkūnijo jį kaip Hip-Hop'o kultūros ne tik filosofinį bet ir dvasinį lyderį. Albumas buvo pripildytas jaunatviškų naujų repo talentų balsų, kurie pagyvino turinį, o tokie atlikėjai, kaip Das EFX, Mad Lion, Fat Joe ir Channel Live, suteikė albumui solidumo. Bet kokiu atveju Kris'as eilinį kartą nesiekė įrašyti platininio albumo, vietoje to daug eksperimentavo ir iš tiesų jautėsi laisvas savo veiksmuose, patvirtindamas pogrindinio MC vardą. Tuo metu KRS-One jau turėjo devynių metų buvimo scenoje patirtį, jo muzikinia turai po pasaulį buvo neprilygstami ir jiems nereikėjo nei blizgučių, nei fejerverkų. Jo įtaka kitiems atlikėjams padarė jį vienu žymiausų MC per visą Hip-Hop'o kultūros istoriją. KRS-One niekada nesiekė turtų, nepaisant to, kad nuo pat mažens kentėjo nepriteklių. Neturintis sau lygių fenomenas jau buvo vadinamas repo veteranu, tačiau jo veidas liko stebėtinai jaunas ir pilnas ryžto tęsti darbą. Kris‘as toliau siekė savo tikslo - pasauliniu mąstu skelbti Hip-Hop'ą kaip taikos ir gerovės simbolį. Tais metais jis ištarė vieną iš daugelio savo unikalių frazių: "Repas yra kažkas, ką tu darai, Hip-Hop'as yra kažkas, kuo tu gyveni" ("...Rap is something you do, Hip-Hop is something you live!").

1996-ieji: “Aš esu Hip-Hop‘as!”

Kris'as nesukūrė naujo albumo, tačiau parašė ir išleido savo pirmąją repo muzikos knygą-žynyną "The Science of Rap". Tai buvo tarsi MC pradžiamokslis, kuriame detaliai aiškinama, kaip repo muzikoje pasiekti ilgaamžiškumo. Netrukus Kris‘as viešai paskelbė apie "Temple of Hiphop" pradžią ir pradėjo aktyviai vykdyti ką tik gimusios organizacijos veiklą. Tačiau daug garsesnis įvykis buvo reperio pasisakymas vieno interviu metu: "Aš nedarau Hip-Hop'o, aš esu Hip-Hop'as" ("I'm not doing Hiphop, I am Hiphop!!!"). Į tai atkreipė dėmesį visi repo pasaulio žmonės, kartu ir "juodoji" spauda. Atsiradus tokiam susidomėjimui, Kris'ui teko paaiškinti, ką jis turėjo omenyje, ištardamas tokius žodžius. Jis teigė, kad ta fraze nesistengė išsišokti: "Ne tik aš, mes visi esame Hip-Hop'as, tiesiog aš buvau pirmas žmogus, kuris tai suprato". Vėliau Kris‘as pabandė dar aiškiau apibūdinti savo žodžių prasmę: "Hip-Hop'o jūs nepamatysite šen bei ten išoriškai, nes tai nėra materialus dalykas. Hip-Hop'as yra mūsų visų kūrybinis pradas, suteiktas Dievo. Pasakyti "Aš esu Hip-Hop'as" reiškia būti padėties šeimininku, pačiam kurti savo tobulėjimo strategiją. Mes privalome panaikinti atstumą tarp to, ką galvojame, ir to, ką darome."

1997-ieji: naujas albumas – atkirtis kritikams

KRS-One kritikų, kurie smerkė reperį už mažą jo albumų komercinę sėkmę, skaičius vis didėjo. Tuometinė repo žvaigždė, pagal visus nerašytus dėsnius, privalėjo būti topų viršūnėse ir rinkti įvairius apdovanojimus, kurie tariamai parodo atlikėjo statusą. Tačiau visa tai buvo menkavertis dalykas repo filosofui, poetui ir inteligentui, kurio tikslai visai kitokie. Visiems jo nesuprantantiems Kris‘as atsakė taip: "Ar mes dar neišmokome savo pamokos? Nesvarbu, koks turtingas ir garsus tampi, bet jeigu esi repo atlikėjas ir Hip-Hop'o kultūros kėlimas nėra tavo svarbiausias tikslas, visa tavo sėkmė, pasiekta kitų žmonių pagalba, yra laikina ir visiškai nėra naudinga tavo realiam gyvenimui." Kritikai irgi turėjo savo atsakymą: "Jei jau esi mokytojas ir nori, kad tave išgirstų, turi būti populiarus mokytojas, t.y. parduoti daug įrašų."

Suprasdamas, kad buki kritikai ir dar bukesni repo gerbėjai, kurie lekia paskui kiekvieną "saldainiuką", niekada nesupras jo pasišventimo Hip-Hop'o kultūrai, Kris‘as nusprendė sužaisti kitaip. Jis užsibrėžė tikslą įrodyti, kad hitų gamybos metodika, auksiniai ir platininiai albumai, yra visiškai bedvasiai ir neturi išliekamosios vertės, nes yra gaminami pagal kažkieno sugalvotas formules ir atitinka standartus, neleidžiančius atlikėjui būti laisvam. Tos formulės ir standartai, dominuojantys muzikos industrijoje, prieštarauja Hip-Hop'o kultūros idėjoms, kurios skelbia žmogaus laisvę rinktis savo kelią. Taigi, siekdamas įrodyti, kad populiarus albumas nebūtinai turi atitikti kvailus standartus, Kris‘as meistriškai įrašė ir išleido savo aštuntąjį albumą "I Got Next", kuris papildė jo auksinių diskų kolekciją. Šis albumas savo rezultatais privertė garsiausius kritikus užsičiaupti. "I Got Next" kūrinys "Step Into A World" priminė 9-ojo dešimtmečio new-wave grupės Blondie repo klasiką "Rapture". Apskritai visas albumas buvo skirtas Hip-Hop'o istorijai ir sugrąžina į tuos laikus, kai new-wave pankai, tokie kaip Blondie lyderė Debbie Harry, pradėjo daryti šokių remiksus ir kai Afrika Bambaataa su Soul Sonic Force pirmą kartą pradėjo sempluoti vokiečių techno muziką. "Niekas nieko nešneka apie punk-rock'o indėlį į Hip-Hop'ą, nors ta muzika būtent ir įkvėpė Afrika Bambaataa, vieną Hip-Hop'o pionierių. Tik pagalvokite, Hip-Hop'as sugeba suvienyti bet kokių rasių ir kultūrų žmones, tad ši muzika iš tikrųjų gali skatinti taiką". "I Got Next" sėkmę iš dalies lėmė pasirodymai tokių svečių, kaip DJ Muggs, Redman ir Rich Nice, tačiau, jei ne KRS-One lyriniai sugebėjimai, šis įrašas būtų bevertis.

Kris'as spėjo nuveikti dar daugiau. Jis tiksliai pastebėjo, kad repo muzikos industrijoje vis mažėja Hip-Hop'o akcentų: nebesamdomi graffiti meistrai albumų viršeliams daryti, repo klipuose beveik nebėra breikerių. Jis norėjo, kad repo muzikoje Hip-Hop'as būtu reprezentuojamas visapusiškai. Taigi Kris‘as leidosi į perspektyvių B-Boy kolektyvų, kurie galėtų dalyvauti jo koncertuose, paieškas. Kartą "National Black" teatre Kris‘as turėjo progą stebėti breikerių pasirodymą, pribloškusį visą salę. Po pasirodymo jis susitiko su kolektyvu ir sužinojo, kad jo nariai nuolat šoka tiesiog Niujorko gatvėse. Kolektyvo lyderis Nasty Nyce paaiškino savo neįprastą breiko techniką, vadinamą "the concrete style" (betoninis stilius). Šis stilius skyrėsi nuo kitų (Breakin', Poppin', Lockin, Uprockin') tuo, kad jam atlikti nereikėjo jokio kartoninio pagrindo ar kilimėlio. "Betoninis stilius" reikalavo didelės jėgos ir sugebėjimų breikuoti ant šiurkštaus gatvių pagrindo, nesusižeidžiant kūno. Kris‘as buvo sužavėtas tuo ką išgirdo ir pamatė, todėl pasikvietė Nyce ir jo grupę The Breeze Team paįvairinti savo muzikinį turą. Vienas pirmųjų KRS-One pasirodymų su breikeriais įvyko 1998-aisiais "Tibetan Freedom" koncerte.

KRS-One atsakingas už kiekvienų metų gegužės trečią savaitę rengiamą "Hip-Hop Appreciation Week" festivalį

KRS-One atsakingas už kiekvienų metų gegužės trečią savaitę rengiamą "Hip-Hop Appreciation Week" festivalį

1998-ieji: pirmoji “Hip-Hop‘o pripažinimo savaitė“

Kris'o noras išsaugoti grynąją Hip-Hop'o kultūrą buvo netgi stipresnis už norą tęsti muzikinę karjerą. Vietoje jos, Kris'as dabar ieškojo būdų, kaip oficialiai įteisinti Hip-Hop'o pionierių ir legendų palikimą. Tuo metu jam buvo pasiūlyta viceprezidento vieta "Reprise/Warner Records" kompanijoje. Kris‘as priėmė pasiūlymą ir persikėlė į Los Andželą. Būtent tada ir atsirado reali galymybė įsteigti "Temple of Hip-Hop" narystę. Tuojau pat buvo pradėta transliuoti laida "Temple of Hip-Hop", kuri buvo paleidžiama senutėlės radijo stoties "92.3 The Beat" eteryje kiekvieną šeštadienio vakarą. Naujos pareigos leido Kris'ui nuveikti daug Hip-Hop'o labui. Jis turėjo teisę registruoti naujus muzikantus ir pasinaudojo galimybe. Netrukus kompanijoje namus rado tokios legendos, kaip Kool DJ Herc, Kool Moe Dee, Mad Lion ir daugelis kitų.

Gegužės mėnesį "Temple of Hip-Hop" Niujorke surengė pirmąją istorijoje "Hip-Hop'o pripažinimo savaitę" (Hip-Hop Appreciation Week), kurios metu buvo rengiamos spaudos konferencijos, vyko old-school reperių bei legendų pasirodymai, radijuje buvo transliuojamos specialios pažintinės laidos, o pats KRS-One paskelbė apie pirmosios Hip-Hop'o mokyklos, pavadinimu "Temple of Hip-Hop Kulture", atidarymą Harleme. "Įrašų kompanijos tampa Hip-Hop'o kultūros pagrindu," sakė KRS-One. "Štai todėl mes įkūrėme organizaciją ir statome mokyklą. Mes nenorime, kad ateinančios kartos nebūtų klaidinamos ir nepasiduotų blogai įtakai."

Kalbant apie muziką, KRS-One jos neapleido ir įrašė kūrinį "Anthem" su Eminem'u bei Kool G Rap. "Himnas" buvo skirtas Hip-Hop'o rinkiniui "This or That", sukurtam jubiliejaus proga - 20 metų nuo pirmojo repo įrašo. Grįžęs iš muzikinio turo su Afu-Ra, Kris‘as įrašė "5 Boroughs" filmo "The Corruptor" garso takeliui.

1999-ieji: įprasta veikla

Metai kaip visada Hip-Hop'o filosofui buvo turiningi ir be galo aktyvūs. Jis turėjo pakankamai lėšų, todėl keliavo po šalį ir po užsienį, universitetuose skaitė paskaitas apie visuomeninį supratingumą, didino pasaulinį "Temple of Hip-Hop" narių tinklą. Be to Kris‘as kaip niekad su dideliu užsidegimu studijavo pasaulio religijas, filosofijos pagrindus ir metafiziką. Jis taip pat spėjo įrašyti albumą "Criminal Justice - From Darkness to Light", kurį skyrė kuriamos organizacijos tikslams atskleisti. Kadangi "Warner Records" niekada neužsiiminėjo repo albumų leidyba ir neturėjo galimybių juos reklamuoti, šis albumas niekada neperžengė įrašų studijos slenksčio.

2000-ieji: atgal į Niujorką

2000-aisiais metais KRS-One atsisakė viceprezidento pareigų ir pasitraukė iš kompanijos. Tai įvyko dėl paprastos priežasties: Kris‘as suprato, kad korporacinė struktūra yra žalinga jam - Hip-Hop'o filosofui. Jis taip pat suprato, kad aukštos pareigos pritraukia ne tuos žmones, kurių jis laukia, o tik tuos, kurie suinteresuoti kuo daugiau pasipelnyti. Visose gyvenimo srityje Kris'as ieškojo lojalumo ir supratingumo jo vizijai - išsaugoti Hip-Hop'o kultūros grynumą. Jo giliu įsitikinimu, Hip-Hop'as yra taikos ir gerovės simbolis, tačiau aplinkui jis matė tik gobšumą, nesubrendėliškumą ir neapykantą. "Warner Bros." beveik visi darbuotojai buvo baltaodžiai, nepaisant to jautė didžiulę pagarbą Kris'ui, elgėsi su juo kaip su šeimos nariu, tačiau jie negalėjo suprasti, kodėl Kris‘as registruoja tokius atlikėjus, kaip Chuck D iš Public Enemy, o ne tuos, kurie gali uždirbti pinigus. Dėl to jam niekaip nepavyko susitarti su kompanijos vadovais. Taigi, Kris'as pasišalino iš posto ir sugrįžo į gimtąjį Niujorką.

2001-ieji: vergovės pabaiga

Kris‘as suprato, kad Hip-Hop'o bendruomenės susivienijimas neįvyks be aukštų valdžios institucijų pagalbos, nes Hip-Hop'as jau tapo pasauline kultūra, su tendencija toliau plėstis. Kris'as norėjo savo idėją pristatyti atitinkamoms organizacijoms, kurios galėtų jį suprasti ir turėtų pakankamai galios įgyvendinti sumanymą paremti Hip-Hop'o kultūros palikimą įstatymais. Veikdamas už nuolatinės kritikos ribų ir su menku Hip-Hop'o atstovų palaikymu, Kris‘as susisiekė su Jungtinių Tautų Kultūrinio ir Mokslinio Švietimo Organizacija (UNESCO - dalis Jungtinių Tautų organizacijos, vienijančios virš 80 šalių, tame tarpe ir Lietuvą, įkurtos po antro pasaulinio karo, kad būtų stengiamasi užtikrinti tautų bendradarbiavimą), kad ši padėtų įtvirtininti Hip-Hop'ą pasaulyje kaip tarptautinės taikos ir progresuojančios kultūros simbolį. Gegužę vyko ketvirtoji kasmetinė "Hip-Hop'o pripažinimo savaitė" (Hip-Hop Appreciation Week), kurios metu KRS-One pirmą kartą Jungtinių Tautų Vyriausybės atstovybei Niujorke pristatė "Hip-Hop'o taikos deklaraciją" (Hip-Hop Declaration of Peace), sudarytą iš 15-os punktų.

Kitas svarbus įvykis buvo išsivadavimas iš 14-os metų vergovės "Jive Records" kompanijai. Kris'as paprasčiausiai neįsivaizdavo savęs dirbančio vienoje studijoje su tokiomis pop žvaigždėmis kaip Britney Spears, Backstreet Boys ir 'N Sync. “Žmonės, atėję iš visai skirtingų pasaulių, negali gyventi po vienu stogu,“ sakė jis. Be to, Kris'o tikslai buvo visai kitokie, nei kompanijos vadovų, kurie nuolat vertė jį įrašyti bent vieną hitą, galintį jiems duoti pelno, ir todėl reperis-filosofas negalėjo jaustis laisvas. Kris'as, kartu su savo žmona Simone Parker, dar 1994-aisiais įkūrė nuosavą leiblą "Front Page Records", tačiau tik po 7-ių metų sudarė leidybinę sutartį su "Koch Distribution". Tapęs savarankiškas ir nepriklausomas, KRS-One įrašė devintąjį savo albumą "The Sneak Attack" ir taip pratęsė muzikinę karjerą po ketverių metų tylos. Šį kartą Kris‘as buvo gana arogantiškas, bent jau taip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Viename savo kūrinių jis dėstė savo pranašumus, sakydamas: "Aš esu mokytojas, bet tu ir toliau nesupranti / Nes kol tu garbinai 2Pac'ą, 2Pac'as garbino mane" ("I'm the teacher, but you still can't see / Cause while you respected Tupac, Tupac respected me")". Jo filosofinis repas išliko toks pat aštrus ir kandus, pats atlikėjas - užsivedęs ir tikintis viskuo, ką sako, nepaisant turbūt neįgyvendinamo tikslo pakeisti supuvusią, komercinio mėšlo paveiktą, jaunimo mąstyseną. Galbūt daugelis MC būtų pasidavę kritikų pastaboms, gerbėjų pašaipoms, bet tik ne KRS-One.

2002-ieji: ryšys su religija

KRS-One išleido porą hitų rinkinių, "Prophets Vs. Profits" ir "The Mix Tape", bei naują solo albumą "Spiritual Minded", kurio viršelyje buvo prierašas "...and The Temple of Hiphop", pabrėžęs šio albumo tikslą - garsinti "Temple of Hiphop" organizaciją. Tai buvo pirmas Kris'o albumas, kurį galima priskirti krikščioniškam Hip-Hop'ui ir kuriame reperis tapo dvasiniu mokytoju. Gospelo įrašu vadinamame "Spiritual Minded" buvo tokie kūriniai, kaip "Come to the Temple", "Lord Live Within My Heart" ir "Take It to God". Vardan svarbių žinučių ir pamokymų paaukojama netgi muzika, kuri neleido albumui tapti komerciškai sėkmingu. Eilinį kartą, tai visiškai netrikdė Hip-Hop'o filosofo.

2003-ieji: toks pat pašėlęs, kaip prieš dešimtmetį

Pasirodė "Kristyles" - albumas, kuriame legendinis MC grįžo prie gryno East Coast Rap stiliaus su senuoju hardcore skambesiu. Tai buvo savotiškas prieštaravimas visiems šiuolaikinio repo dėsniams. Be jokių abejonių puikus įrašas liko už Billboard'o Top 100 ribų, o vėliau tais metais pasirodęs "D.I.G.I.T.A.L." iš tiesų tapo skaitmeniniu albumu ir net nepretendavo į jokius topus, na nebent internetinius. Abu pastarieji albumai bent kiek mylinčiam Hip-Hop'o muziką žmogui padarytų didelį įspūdį. Juose KRS-One repuoja su tokiu pačiu užsidegimu ir ištobulinta technika, kaip prieš 10 ir daugiau metų. Užtenka išgirsti kūrinius "No Wack DJ's" ar "How Bad Do You Want It", kur muzika ir repas yra geresni vienas už kitą. Sekantis skaitmeninis KRS-One albumas "Keep Right" (jau 13-asis!) pasirodė šių metų balandžio 27-ą dieną.

Ir visgi, kuo ypatingas KRS-One?

Norėdami suprasti KRS-One filosofiją ir jo siekius, privalome suprasti Hip-Hop'ą ne paviršutiniškai, bet iš pagrindų, o tai nėra lengva, ypač gyvenant tokioje “nehiphopiškoje“ aplinkoje. Dažniausiai pažintine medžiaga tampa muzika. KRS-One savo kūrybą apibūdina taip: "Tai ne gangsta muzika, tai maištaujanti muzika". Be abejo, visa Hip-Hop‘o kultūra vienija maištaujančius žmones, nebijančius pasireikšti, ir išradingus žmones, nebijančius eksperimentuoti bei turinčius nuosavą tobulėjimo strategiją. Šiomis savybėmis pasižymintis KRS-One yra tikrasis Hip-Hop'o atstovas ir šios kultūros pranašas, skelbiantis jos tiesas bei kovojantis už jas. Jis niekada nebuvo “Billboard'o“ karalius, tačiau net ir trumpiausias jo kūrybos semplas, atsidūręs kitame repo kūrinyje, paverčia jį prasmingu šedevru. Vien ko verta frazė iš albumo "Ghetto Music - The Blueprint of Hip-Hop: "Tu buvai paskirtas saugoti mus nuo plėšikų/Bet kas mus apsaugos nuo tavęs ("You were put here to protect us/But who protects us from you?"). Turbūt nesunkiai atspėtumėte, apie ką čia kalbama. Svarbiausia yra tai, kad savo filosofijos ir pamokslų Kris'as niekada nenorėjo dėstyti paprasta kalba, netgi universitetuose, apšviesdamas jaunimą apie "juodąją" istoriją ir pasaulio religijas, jis repavo. Apskritai, jis pasižymėjo ne vien visais tais garbingais apdovanojimais, tarp kurių Kanzaso (Filadelfijoje) ir Kemptono (Kalifornijoje) miestų simboliniai raktai, nominacija "NACA" prizui (Hario Čepmeno įsteigtam žmogiškumo apdovanojimui), "Reebok" žmogiškumo apdovanojimas ir trys "Ampex Golden Reel" apdovanojimai. KRS-One paliko ryškų pėdsaką Hip-Hop'o muzikoje. Dirbdamas prodiuseriu, jis pirmasis (1986m.) panaudojo reggae elementus (paklausykite kūrinio “Bo! Bo! Bo!“) ir pirmasis pradėjo repuoti "off beat" stiliumi, taip įtakodamas vėliau ištobulinti šį elementą tūkstančius pasekėjų. KRS-One visada buvo išradėjas ir maištininkas, todėl minėti jo pasiekimai neturėtų per daug stebinti. Jo eksperimentas su praėjusio dešimtmečio dancehall reggae atstovu Shabba Ranks'u visiškai pasiteisino ir šis tapo pirmuoju savo muzikos rūšies atstovu, laimėjusiu Grammy statulėlę, beje dukart. Apskritai, KRS-One neapsiribojo vien tik darbu su Hip-Hop'ui artimais žmonėmis, jį bendradarbiavimui kvietėsi ne tik Ol' Dirty Bastard, Fugees, Kool Moe Dee, Chuck D, Tim Dog bet ir R.E.M. (1991-aisiais jis atliko repo partiją grupės kūrinyje "Radio Song" iš albumo "Out of Time"), Mariah Carey, Simply Red, Sly And Robbie, Shelly Thunder, Shabba Ranks, Ziggy Marley, Billy Bragg, Neville Brothers ir daugelis kitų. Buki fanai manė, kad Kris'as išėjo iš proto, tačiau ar jie patys kada nors buvo į jį atėję? Be visų paminėtų pasiekimų, KRS-One gali didžiuotis savo gyvais pasirodymais. BDP 1991-ųjų metų albumas "Live Hardcore Worldwide" pasirodė tuo metu, kai koncertiniai repo albumai buvo retenybė. Jis įrodė, kad Hip-Hop'o koncertas gali prilygti roko arba pop koncertui. Jūs galite paklausti bet kurio kritiko Japonijoje, Anglijoje, Danijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ar Italijoje. Visi jie tarp geriausių pasirodymų paminės ir BDP kompaniją. Kai KRS-One pradeda miniai šaukti vieną iš daugelio žymių savo frazių, ši kiekvieną kartą padeda ją baigti iki galo.

KRS-One be jokios abejonės vienas labiausiai išsilavinusių Hip-Hop'o atstovų

KRS-One be jokios abejonės vienas labiausiai išsilavinusių Hip-Hop'o atstovų

Šiek tiek minčių

KRS-One dar prieš 10 metų pasiskelbė save pogrindžio MC, tačiau ką tai reiškia?. Hip-Hop‘o pogrindis arba underground'as - tai be galo plati ir dažnai skirtingai suprantama sąvoka. KRS-One ją apibūdino taip: "Jei tu nešioji "Nike", geri "Coca-Cola" ir valgai "McDonalds" - tu jau nebepriklausai underground'ui". Dar vieną taiklų underground'o apibūdinimą galima rasti albumo "Kristyles" kūrinyje "Underground", kurio tekstas reiškia, kad underground'as vienija žmones, kurie neatitinka muzikos industrijos standartams ir jaučia visišką laisvę savo veiksmuose. KRS-One dar tebegyvena underground'u. Šis žmogus daugiau nei 10 metų repuoja, tačiau niekas iki šiol jam nenurodinėja, ką jis turi kurti. Jis yra tikrasis gatvės kultūros žmogus. Gatvės ne tos, kurioje “stumdomas koksas", o gatvės tos, kurioje užaugo repuojančių, breikuojančių ir kitaip save reiškiančių jaunuolių karta. Ant KRS-One kūno nepamatysite nė vieno juvelyrinio dirbinio, nebent vestuvinį žiedą. "Aš pats esu Hip-Hop'as, todėl galiu jums sakyti, kad aš stoviu aukščiau už tą auksą. Pirkti auksines grandines galima tik dėl vienos priežasties, kad visi pamatytų, koks yra tavo vertės laipsnis. Tai tarsi pajamų atspindys. Man tai nereiškia visiškai nieko, nes mano tikrosios brangenybės yra manyje. Tai mano protas, mano rankos, mano širdis ir pan. Vienintelis mano rankos pirštas yra vertingesnis už visą auksą. Dabar pažiūrėkitę į atgniaužtą ranką. Ja aš sukūriau viską, ką turiu, protu tapau tuo, kas esu, širdimi gaunu tai, kuo gyvenu. Koks auksas gali tai suteikti? Naujausias mobilus telefonas bevertis, jeigu neturi balso ir minčių, kurios gali daug daugiau nei šis aparatas". Turbūt nerasime kito tokio žymaus žmogaus, kuris būtų praleidęs tiek daug galimybių įrašyti platininį albumą, nors jo auksinių diskų kolekcijos galėtų pavydėti bet kas. Šiuo metu jo sąrašas baigia įpūsėti antrąją dešimtį, nepaisant to, KRS-One niekada nebuvo komercinis atlikėjas. Didžiąją dalį savo uždirbtų pinigų jis atidavė Hip-Hop'o bendruomenei ir ne tik. ""Jive Records" mane apiplėšė. "B-Boy Records" mane apiplėšė. Bet tai visiškai nesvarbu, nes mano įrašai guli viso pasaulio šeimų namuose. Kai mane sustabdo policija, jie prašo autografo. Vien pinigais to nepasieksi." Taip KRS-One kalbėjo apie darbą su įrašų kompanijomis. "Mano pirmoji kompanija buvo "B-Boy Records", iš kurios negavau nė skatiko. Tiesą sakant, aš pats turėjau jiems sumokėti $150,000, kad jie mane išregistruotų ir aš galėčiau pasirašyti naują kontraktą su "Jive". "Jive Records" kontraktas buvo pakankamia dosnus, bet, žinant kaikuriuos faktus, jis buvo toks pat apiplėšimas. "Mano albumai buvo parduodami už $10.25, o aš nuo tos sumos gaudavau 40-50 centų. Tačiau ar mano autoritetas būtų padidėjęs, jai aš būčiau gavęs daugiau? Ne. Tų įrašų išliekamoji vertė daug didesnė nei kaina ir mano paties dvasinė vertė daug didesnė už mano pajamas. Apskritai, geriausias būdas palikti muzikos industrijoje ryškų savo pėdsaką, yra atiduoti save ir aukotis. Per savo karjerą uždirbau sau pakankamai pinigų, tačiau atidaviau neįsivaizduojamai didelę dalį."

Jei jus sudomino tai, ką perskaitėte, apsilankykite svetainėje TempleofHipHop.org, kurioje galite užsiregistruoti ir tapti bendruomenės, sudarytos iš keliasdešimties tūkst. žmonių, gyvenančių Hip-Hop'u ir vadinančių save "Hiphoppas", nariu.


Šis straipsnis buvo parengtas 7-osios Hip-Hop‘o pripažinimo savaitės (HHAW) proga. Kiekvienų metų gegužės mėnesio trečiąją savaitę (šiais metais gegužės 16-23 dienomis) vykstantis festivalis yra ypatingas ir unikalus Hip-Hop‘renginys, organizuojamas "Temple of Hip-Hop" bendruomenės. Daugiau apie tai galite sužinoti svetainėje TempleofHipHop.org.


Susijusi informacija


  • Naudojant music.lt informaciją internete aktyvi nuoroda į www.music.lt yra būtina.
  • Naudojant music.lt informaciją radijo/televizijos eteryje, būtina paminėti, jog informaciją pateikia www.music.lt.
  • Užfiksavus pažeidimus bus kreipiamasi į atitinkamus teisėsaugos organus.


Šaltinis: TempleofHipHop.org   Peržiūrėta kartų: 3511   Data: 2004-05-16
Esamas tekstas

Jei KRS-One turėtų teisę įkurti savo valstybę, jos pavadinimas tikrai būtų Hip-HopJeigu Hip-Hop'o kultūra ir turi angelą sargą, tai juo neabejotinai yra KRS-One (Lawrence "Kris" Parker, gimęs 1965-ųjų rugpjūčio 20-ą dieną Niujorke, Park Slope, šiaurinėje Bruklino pusėje). Nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio, kai šis veikėjas pradėjo karjerą kaip Boogie Down Productions (BDP) lyderis, iki pat dabar, kai KRS-One jau yra tapęs daugiausiai albumų išleidusiu MC, niekas kitas nesugebėjo aplenkti šio filosofo atsidavimu Hip-Hop'o kultūrai ir jos atstovavimu visame pasaulyje. Jo negalima vadinti MC ar tuo labiau reperiu. Jis yra asmenybė iš didžiosios raidės, gyvenanti Hip-Hop'u ir vadinanti save Hip-Hop'u taip pat, kaip Lietuvos pilietis save vadina lietuviu. Taigi Hip-Hop'as šiam žmogui daug daugiau, nei mes galime įsivaizduoti, todėl kiekvienas, besidomintis šia kultūra, turėtų pažinti vieną žymiausių jos atstovų KRS-One.

KRS-One pradžia

Hip-Hop'u Kris‘as susidomėjo dar būdamas vaikas ir mokėsi repuoti, klausydamas savo motinos fonotekos įrašų, dažniausiai Treacherous Three ir Grandmaster Flash albumų. Nežinia, kodėl, bet vos 13-os metų sulaukęs vaikas paliko namus ir savo noru tapo benamis. Šį poelgį paaiškinti turbūt galėtų tik jis pats, tačiau galima drąsiai teigti, kad žmogus, kuris ne tik gyvena Hip-Hop‘u, bet ir vadina save juo ("...Rap is something you do, Hip-Hop is something you live!", "I'm not doing Hiphop, I am Hiphop!!!" ), turi praeiti tam tikrą gatvės mokyklą ir išmokti visas jos pamokas. Jaunasis Kris'as, palikęs namus, nuolat turėjo ieškotis pastogės. Apie penkerius metus šalti Centrinio Parko ir metro suoliukai bei Bronkso prieglaudos namai buvo jo kasdienybė. Nors toks pat pašėlęs, kaip ir draugai, Kris'as niekada nepasuko neteisingu keliu. Jis gerai žinojo savo tikslą, siekė žinių ir didžiąją dalį savo laisvo laiko praleisdavo miesto viešosiose bibliotekose. Nors dar vaikas, jis buvo pakankamai savarankiškas, todėl pats mokėsi filosofijos pagrindų, domėjosi pasaulio religijomis, svarstė galimybes pradėti reperio karjerą ir tokiu būdu skleisti savo žinias kitiems. Repuoti jis niekada nenustojo ir miklino įgūdžius vakarais prieglaudos namuose arba dienomis gatvėse. Mokyklą Kris'as taip pat tebelankė ir 17-os ją sėkmingai baigė. Kažkuriuo metu jis susipažino su Hare Krishna ir pradėjo dalyvauti jo rengiamose maisto dalinimo vargšams akcijose. Vėliau Kris‘as tapo Krishnos mokiniu, bandančiu perprasti induizmo religijos paslaptis. Palaipsniui Kris'o draugai iš prieglaudos namų ėmė jį vadinti KRISNA ir tai buvo KRS-One vardo atsiradimo pradžia. Kris'as buvo pažįstamas visam rajonui. Rasti jį kurioje nors Bronkso gatvės krepšinio aikštelėje, ar užtikti repuojantį “ant kampo“, buvo galima kasdien. Varginančių kraustymųsi iš vienų prieglaudos namų į kitus metu, Kris‘as susipažino su pačiais įvairiausias žmonėmis, nuo paprasto benamio iki talentingo Hip-Hop‘o menininko. Vienas tokių buvo graffiti piešėjas Zore, kuris apie 1984-uosius išmokė jaunuolį esminių graffiti meno taisyklių ir priėmė į savo komandą Down to Bomb. Dalyvaudamas naujoje veikloje, Kris‘as dailino namų sienas bei traukinių vagonus raidėmis KRS. Po kiek laiko jo darbai tapo žinomi tarp kitų šio Hip-Hop‘o elemento propaguotojų, kurie greitai pasisavino idėją ir pradėjo kopijuoti minėtas raides. Kris'ui teko keisti savo vardą, įtraukiant identifikacinį žodį "One". Taip atsirado KRS-One - vardas, kuriuo visame pasaulyje vėliau tapo žinomas Lawrence Parker'is.

BDP startas

KRS-One pagaliau rado tokius vyrų prieglaudos namus, kuriuose buvo daug geresnės gyvenimo sąlygos ir taip pat daugiau Hip-Hop‘ą mylinčių žmonių. Jaunas socialinės rūpybos darbuotojas Scott'as Sterling'as buvo vienas tokių, kuris, Kris‘ui nežinant, savo laisvą laiką leido prie didžėjaus pulto. Po draugiškų pasišnekučiavimų ir nostalgiškų prisiminimų apie gatvės gyvenimą, Scott'as ir Kris‘as tapo artimais draugais. Jie abu gerai pažinojo jauną Hip-Hop‘o prodiuserį Ced-G iš legendinio Bronkso kolektyvo Ultramagnetic MC's (Ced-G, Maurice Smith, Kool Keith, TR Love). Netrukus KRS-One sužinojo, kad Scott'as yra ne tik paprastas socialinės rūpybos darbuotojas, bet ir didžėjus "Broadway International" klube, žinomas DJ Scott La Rock vardu. Jo dėka, Kris'as akis į akį susidūrė su muzika, su klestinčia Niujorko naktinių klubų kultūra, kurios įtakotas nusprendė suformuoti repo grupę. Negalima tiksliai pasakyti, kuriais metais BDP susikūrė, tačiau žinoma, kad pirmąjį grupės variantą sudarė KRS-One, DJ Scott La Rock ir reperis D-Nice. Pirmasis grupės pavadinimas buvo Boogie Down Crew ir tik išėjus D-Nice 1986-aisiais, ji įgavo dabartinį savo pavadinimą - Boogie Down Productions.

Kadangi Kris'as turėjo dar labai mažai repavimo patirties, DJ Scott La Rock reikėjo labiau pasistengti, keliant grupės prestižą. Nors dar "žalias" MC, KRS-One jau drąsiai save vadino mokytoju (Teacha). Jis buvo sukaupęs pakankamai daug žinių ir pradėjo švietėjišką Hip-Hop'o kultūros misiją su pirmuoju singlu "The South Bronx", sukurtu 1986-aisiais "B-Boy Records" studijoje. "The South Bronx" buvo savotiškas atsakymas į MC Shan ir Marley Marl darbą "The Bridge", kuriame duetas teigia, kad Hip-Hop'as atsirado jų gimtajame Queens'o rajone. Taigi pirmasis BDP įrašas buvo naudojamas kaip savotiška mokomoji medžiaga apie Hip-Hop'o istoriją, nušviečianti jaunąją kartą, kad Hip-Hop'o širdis yra būtent Pietų Bronksas, o ne Queens'as. Vienas pirmųjų BDP singlų taip pat buvo "Crack Attack", kuriame Kris'as repavo apie narkotikų žalą.

Po geriausio draugo Scott'o mirties, Kris'as visiškai atsisakė gangsta repo ir tapo savotišku mokytoju1987-ieji: pakilimų ir nuosmukių metas

KRS-One ir DJ Scott La Rock įrašė ir išleido debiutinį BDP albumą "Criminal Minded", kuris vėliau tapo gangsta/hardcore repo klasika. Albumą padėjo kurti minėta grupė Ultramagnetic MC's, kurios lyderis Kool Keith buvo vienas pirmųjų iš tiesų pakvaišusių MC. Reikėtų paminėti, kad dabar pasaulyje populiariausio gangsta repo pradininkas buvo būtent "Criminal Minded" albumas. Vis dėlto KRS-One nebuvo ir nėra gangsta reperis, kaip Ice-T ar N.W.A. nariai. Jo tekstuose beveik neįmanoma rasti tokių žodžių, kaip "n*gga", "bitch", "ho" arba "f*ck". Savo albume jis dar nebuvo įsijautęs į mokytojo vaidmenį, tačiau keliuose kūriniuose jau galima rasti užuominų apie socialinį supratingumą ir pamokslavimų narkotikų žalos temomis. Tai buvo pagrindinis faktorius, skyręs jį nuo paprasto gangsta reperio. Panašumai slypėjo tik tame, kad šis albumas nebuvo skirtas kaip nors paveikti visuomenę, ją teisti ar siūlyti išeitis. "Criminal Minded" buvo tik pristatymas viso to, kas vyksta aplinkui, kokia žiauri realybė vyrauja skurdžiuose juodaodžių rajonuose. Tai jau atitinka įprastą gangsta repo tematiką. Turbūt didžiausias šio albumo nuopelnas buvo tas, kad po jo kiti reperiai tapo patys savimi ir pradėjo kalbėti apie realybę, nesistengdami kam nors įtikti. Pagaliau realybė išėjo į pirmą planą ir tapo gangsta repo pagrindu.

Atrodė, kad toliau BDP viskas klostysis tik teigiamai, tačiau rugpjūčio 27-ą dieną Scott'as LaRock'as, bebandydamas numalšinti gatvėje įsiplieskusį konfliktą, buvo nušautas. Ši netektis šokiravo ne tik KRS-One, bet ir visą Hip-Hop'o bendruomenę - jos gerbėjus ir atstovus. Reperį stipriai paveikė jo geriausio draugo mirtis, todėl artimiausioje kūryboje aiškiai atsispindėjo jo sielvartas ir pyktis. Šis įvykis apskritai pakreipė Kris'ą visai kitu kūrybos keliu. Jei pradžioje jį dar galima buvo vadinti iš dalies gangsta reperiu, tai dabar jis tapo savotišku mokytoju, kovojančiu prieš beprasmišką smurtą ir daugybę kitų visuomenės blogybių. O tuo metu Niujorko gatvėse smurto propaganda kaip tik vis didėjo ir radosi "Criminal Minded" paveiktos gangsta repo grupės. KRS-One ištiko dar viena nesėkmė - jam teko palikti "B-Boy Records" leiblą ir ieškotis kitos vietos toliau tęsti BDP veiklą, tik dabar jau be pagrindinio prodiuserio. KRS-One pakeitė ne tik grupės sudėtį (joje skirtingu metu buvo KRS-One brolis DJ Kenny Parker, Ms. Melodie, Rebekah, D-Square ir kiti), bet ir pobūdį, nes iš nuožmaus savo rajono įvykių reporterio grupės lyderis tapo mokytoju, siūlančiu išeitis iš įvairių situacijų. Daugumoje tolesnių KRS-One tekstų atsispindi socialinė savimonė, kova prieš smurtą, pamokslai apie narkotikų ir atsitiktinių lytinių santykių žalą, materializmo niekinimas ir dvasingumo aukštinimas.

Lapkritį Kris‘ui pavyko pasirašyti naują ir pelningą kontraktą su "Jive Records". Pagal sutartį, kompanijai jis turėjo įrašyti aštuonis albumus. Sutvarkęs visus teisinius reikalus, susijusius su BDP perėmimu į savo rankas, Kris‘as pradėjo dirbti prie antrojo grupės albumo "By All Means Necessary".

1988-ieji: “By All Means Necessary“

Antruoju BDP albumu KRS-One pradėjo nepalenkiamą atstovavimą ne tik Hip-Hop'o kultūrai, bet ir pasaulio taikai bei kitoms sunkiai įsivaizduojamoms gerovėms. Jo pastabos apie visuotines problemas naujajame albume tapo visiškai nedviprasmiškos. Tai parodo vien jau albumo viršelis, kuriame Kris'as pavaizduotas su Uzi rankoje. Tai buvo garsaus kovotojo už juodaodžių teises ir žymaus oratoriaus Malcolm X nužudymo istorijos pamėgdžiojimas. Tokiais kūriniais, kaip "Stop the Violence", "My Philosophy", ir "J-I-M-M-Y", KRS-One su dideliu užsidegimu prašė susimąstyti apie smurto žalą ir skatino keistis. Albumas tapo auksinis ir pirmą kartą pelnė reperiui nacionalinį pripažinimą. Vis dėlto tais metais "By All Means Necessary" sėkmę visiškai užgožė "Public Enemy" revoliucinis gangsta repas ir garsiausias grupės albumas "It Takes A Nation Of Millions".

1989-ieji: staigus įtakos plitimas

Į repo filosofą keipėsi "Jive Records" viena vadovių Ann Carli. Ją sukrėtė tragiškas įvykis vieno Hip-Hop'o koncerto metu, kai kažkas nužudė žmogų vien tam, kad pavogtų jo auksinę grandinę. Nežinia, kodėl tai taip paveikė ir sujaudino Ann Carli, bet ši kreipėsi į Kris'ą, prašydama ką nors daryti, kad būtų sustabdytas beprasmiškas smurtas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė neįprasta, bet naujajame Kris'o albume buvo kūrinys "Stop The Violence", kuriame jis labai emocingai prašė sustabdyti smurtą ir siekti taikos. Būtent įtakotas šio kūrinio ir susikūrė "Stop The Violence" judėjimas prieš smurtą. Taigi, žinant šiuos faktus, darosi aiškiau, dėl ko moteris kreipėsi į tą žmogų, kurio žodžiai turi tiek daug galios. Kris'as be abejo sutiko pagelbėti. Jis pristatė savo idėją judėjimo organizatoriams ir sutelkė masinį susivienijimą, kuriame taip pat dalyvavo nemažai garsių Hip-Hop'o atstovų. Ann Carli tuo tarpu susisiekė su antismurtinių straipsnių autoriumi Nelson'u George'u, kurio paprašė padėti išgarsinti projektą. Pagaliau "Stop The Violence" judėjimas tapo milžiniška sėkme. Specialiai jam Kris'as sukūrė ir išleido singlą "Self Destruction", kuris buvo išpirktas 500,000 kopijų tiražu. Tai buvo didžiausias įrodymas, kad repas turi pakankamai jėgos ir įtakos skatinti teisingumą, supratingumą ir taiką. Gautos lėšos, apie $600,000 dolerių, buvo atiduotos "National Urban League" organizacijai.

Nepaisant pasišventimo kovai prieš smurtą, Kris'as rado laiko ir trečiam BDP albumui "Ghetto Music - The Blueprint of Hip-Hop", kuriame daug dėmesio skyrė rasinėms problemoms. Šiame albume KRS-One tapo nuožmus Hip-Hop'o kultūros gynėjas. Labiausiai jis buvo susirūpinęs tuo, kad Hip-Hop'as netaptų pop industrijos dalimi, (kuo tikriausiai šiandien jau yra tapęs). Jo giliu įsitikinimu, Hip-Hop'as - tai gatvių muzika, kurios ištakos "juoduosiuose" getuose ir ši muzika turi išlaikyti tokį savo statusą. Daug filosofijos netrukdė Kris'ui demonstruoti neprilygstamus MC sugebėjimus, o DJ Kenny Parker'is tuo metu kūrė puikią ir įvairią muziką, naudodamas nemažai reggae ir dancehall elementų. Nors su dideliu užsidegimu, Kris'o repas vis panašėjo į pamokslaujantį. Kūrinai "Why Is That?" ir "You Must Learn" iš esmės buvo paskaitos apie afroamerikiečių istoriją, siejamą su pačia Biblija. "Who Protects Us From You?" yra energingas, to meto policijos brutalumą, juodaodžių rasės niekinimą demonstruojantis kūrinys. Albumas užbaigiamas "World Peace", kur sakoma, kad taiką pasaulyje galima pasiekti tik kraštutinėmis priemonėmis - žūtbūtine kova už savo teises. Daugelio kritikų manymu, tai buvo paskutinis toks geras BDP albumas, nes toliau KRS-One per daug įsijautė į savo, kaip mokytojo ir pamokslininko vaidmenį. Visgi tai tik kritikų nuomonė.

1990-ieji: gerbėjų išdavystė

KRS-One, kuriam Hip-Hop‘as buvo ne tik muzika, bet ir visas gyvenimas, pradėjo daug dėmesio skirti Hip-Hop'o įstatiminio įteisinimo idėjai. Jis norėjo, kad Hip-Hop'as užimtų tinkamą vietą pasaulio kultūros istorijoje. Tuo pačiu jis neapleido muzikos, tačiau suprato, kad pasaulio nepakeis vienas, jei į jo žodžius niekas neįsiklausys ir nepriims rimtai. Daugelis jo draugų ir pažįstamų patarinėjo baigti savo pamokslus ir elgtis taip, kaip visi, žvaigždžių statusą pasiekę, atlikėjai. Nepaisant to, Kris‘as tikėjo būtinybe mokyti jaunimą pasirinkti teisingą kelią ir toliau bandė savo įtaka paveikti žmones. Prieštaraudamas visoms nuomonėms ir atmesdamas visus prašymus, jis įrašė ir išleido ketvirtą BDP albumą "Edutainment". Po albumo išleidimo kritikai ėmė laidoti BDP, o kartu ir KRS-One. Dauguma grupės gerbėjų nusisuko, nes jų akyse neprilygstamas repo meistras tapo nuobodžiu pamokslininku, patį MC meną nustūmęs į antrą planą. Albumas buvo sukoncentruotas ties "juodąja" istorija ir su dideliu įžvalgumu kalbėjo apie nežabotas rasizmo problemas, policijos savivaliavimą bei materializmą. Šios temos buvo artimos ankstesnėms, tačiau KRS-One savo kūryboje jų gvildenimui skyrė per daug dėmesio, taip palikdamas nuošalyje pačią muziką. Būtent dėl skurstančios muzikos šis albumas tapo grupės populiarumo mažėjimo simboliu. Tuo metu jis niekaip negalėjo ryškiau pasipriešinti dominavusiam gangsta repui.

Hip-Hop'o filosofas visais laikais turėjo priešų, kurie tyčiojosi iš jo veiklos1991-ieji: MTV incidentas

Visur, tiek spaudoje, tiek ir televizijoje, KRS-One reiškė didelį nepasitenkinimą tuo, kaip Hip-Hop'o kultūra yra vaizduojamas repo muzikoje. Dėl to jis netgi atsisakė daug žadančios muzikinės karjeros ir sukvietė Hip-Hop'o "šviesuolius" suformuoti "Human Education Against Lies" organizaciją. Kartu su savo draugu nuo mokyklos laikų Dr. Zizwe Mtafuta Ukweli (Professor Z) KRS-One įrašė specialų albumą "Civilization vs. Technology". Deja, tuo metu, kai albumas buvo įrašytas, repo muzikos industrijos dėsniai buvo smarkiai pasikeitę. Taip vadinama gangsta repo era buvo ką tik prasidėjusi, todėl Kris'ui teko galvoti, kaip toliau elgtis. Jis turėjo padaryti svarbų pasirinkimą: grįžti prie gangsta repo stiliaus, t.y. prie pirmo BDP albumo koncepcijos, ar likti prie savo kaip mokytojo vaidmenio. Jis visada tikėjo, kad repas turi būti ne tik Hip-Hop‘o dvasios kėlimo, bet ir tam tikras visuomenės švietimo įrankis. Buvo pasirinktas antras kelias, kuris nežadėjo komercinės sėkmės, tačiau leido Kris'ui neatsisakyti savo idėjų ir vizijos - kelti Hip-Hop'o kultūrą kaip taikos ir gerovės simbolį.

MTV žiūrovams tai turėjo išlikti atmintyje ilgam. KRS-One ir jo bendrai jėga užėmė Niujorko klubo "Sound Factory" sceną, kur tuo metu koncertavo P.M. Dawn ir Kris'o varžovas Prince Be, su kuriuo paskutiniu metu buvo užsimezgusi nuožmi žodinė kova. Kris'as perėmė mikrofoną, jėga išstumdamas Prince Be iš scenos. Visas renginys buvo transliuojamas tiesiogiai MTV laidoje "Yo! MTV Raps". Vėliau KRS-One atsiprašė prieš publiką, teisindamas savo poelgį, tuo, kad daugelis Hip-Hop'o grupių jo visiškai negerbia. Prince Be ir kiti mažiau supratingi to meto reperiai tyčiojosi iš KRS-One atliekamo mokytojo vaidmenio, todėl, dar būdamas jaunas ir karštakošis, Kris‘as tiesiog nesusivaldė. Vėliau šį įvykį užglaistė daugybė kilnių jo poelgių ir garbinga veikla Hip-Hop‘o ir apskritai visuomenės, ypač jaunimo labui.

1992-ieji: KRS-One tampa mokytoju tikrąja to žodžio prasme

KRS-One vardas jau buvo žinomas visur ne vien dėl jo kūrybos, bet ir dėl kelionių po JAV universitetus. Tuo metu Kris'as dar labiau pateisino savo pravardę. "Mokytoją" priėmė daugiau nei 200 koledžų, tarp kurių Clark, Yale, Moorehouse, Columbia, Harvard, Princeton, Temple, Howard, Spellman ir UCLA universitetai. Savo paskaitose reperis dėstė jaunimui ne tik apie afroamerikietišką istoriją bei narkotikų žalą, bet ir vardino būdus, kaip reikia gyventi, norint būti sveikam tiek išore, tiek vidumi, kaip pasiekti meilę ir supratingumą netradiciniais metodais, naudojamais Hip-Hop‘o bendruomenės žmonių tarpe.

Nepaisant kritikų palaidojimo ir gerbėjų išdavystės, Kris'as su grupe įrašė ir išleido penktą BDP albumą "Sex and Violence". Tai buvo grįžimas prie muzikos, o konkrečiau – prie energingesnio ritmo, tik šįkart naujesniu skambesiu. Vien jau savo viršeliu, kuriame piešimo būdu pavaizduoti neigiami visuomenės reiškiniai, atskleidžiama, kokias problemas šįkart nagrinėja grupės lyderis. Tos problemos - neatsakingi, atsitiktiniai lytiniai santykiai ir vėlgi smurtas. KRS-One perspėjo apie šių problemų svarbą ir tuo pačių bandė įtikinti Hip-Hop'o atstovus susitelkti ties teigiamų idėjų skleidimu, politinio ir dvasinio supratingumo skatinimu savo kūryboje.

1993-ieji: Visa tai prasidėjo daugiau, nei prieš 10 metų...

Kris'as galutinai pasitraukė iš komercinio repo pasaulio ir pasiskelbė save pogrindinio Hip-Hop'o MC ("undaground Hip-Hop Emcee"). Jis nusprendė nesiekti muzikos topų užkariavimo, vietoje to atstovauti Hip-Hop‘ą ir be suvaržymų reprezentuoti savo kultūrą. Kaikas manė, kad KRS-One pasitraukė į pogrindį, nes neturėjo kitos išeities, jo albumų populiarumui vis mažėjant. Bet Kris‘as nuolat kartojo frazę, kad jam "realybė svarbiau nei alga" ("...its not about a salary, its all about reality"). O realybė buvo tokia, kad Hip-Hop'as tuo metu jau buvo suprantamas kaip kažkoks produktas, o ne kaip kultūra. Kris‘as visa tai jautė ir viešai pareiškė savo nuomonę, sakydamas, kad "Hip-Hop'as bet kokiu atveju turi būti išsaugotas kaip kultūra, nešanti teigiamas idėjas, ir oficialiai įteisinta, kad ją galėtų teisingai suprasti ateities kartos. Visi mano, jog repas yra visas Hip-Hop'as ir kai tu sakai repas, tai iš karto reiškia visą Hip-Hop'ą. Sakydami Hip-Hop'as, jūs turite galvoti apie MC meną, DJ meną, B-Boy meną, graffiti meną, beat-boxing'o meną. Be to jūs turite prisiminti šios kultūros stilių, aprangą, kalbą, filosofiją, idėjas. Kai sakote Hip-Hop'as - jūs turite omenyje kultūrą, kuri turi būti žymima iš didžiosios H raidės". Tokiais žodžiais Kris'as stengėsi priminti tikrąją Hip-Hop'o prasmę. Nors jis tebepriklausė komerciniam leiblui "Jive", hitų gamybos galutinai buvo atsisakyta.

Tuo metu, kai KRS-One stengėsi tapti savo kultūros sergėtoju, Hip-Hop'o pionieriai ir legendos negaudavo jokios pagarbos iš tuometinių reperių. Be to juos ignoravo naujoji klausytojų karta, kuri visiškai nesistengė suprasti Hip-Hop'o kultūros, kuriai rūpėjo tik blizgantys vaizdo klipai ir kieti gangsta repo tekstai. Naujosioms repo žvaigždėms nerūpėjo niekas, išskyrus pinigus. KRS-One šis reiškinys tiesiog siutino.

1994-ieji: “Temple of Hip-Hop“ užuomazgos

KRS-One tapo solo atlikėju ir išleido albumą "Return of the Boom Bap", kuriuo norėjo bent iš dalies išsaugoti senąją Hip-Hop'o dvasią. Šiuo darbu reperis davė stiprų atkirtį jį smerkiantiems kritikams ir privertė sugrįžtį dalį gerbėjų. Tam daug įtakos turėjo daug mažesnis pamokslų skaičius ir daug energingesnis MC balsas bei pašėlę ir tuo pačiu inteligentiški tekstai. Sėkmingas albumas ir įspūdingos gastrolės privertė Hip-Hop'o bendruomenę pripažintį KRS-One geriausiu visų laikų gyvų pasirodymų meistru (Best Live Performer of All Time).

Kris‘as toliau neklausė kritikų bei draugų nuomonių ir liko tos nuostatos, kad Hip-Hop'as turi simbolizuoti taiką ir gerovę. Progą išsakyti savo idėjas Kris‘as gavo Harry Allen'o dėka, kuris padėjo suorganizuoti žymių Hip-Hop'o bendruomenės žmonių susirinkimą Niujorke, Harleme. Susirinkimo tikslas - apsvarstyti Hip-Hop'o kultūrą atstovaujančios institucijos "Rhythm Cultural Institute" sukūrimo galimybes. Į susirinkimą atvyko didžioji dalis Hip-Hop'o pradininkų, susijusių organizacijų atstovų ir kitų bendruomenės narių. Prieštaraujančių Hip-Hop'o istorinių dokumentų ir kitos medžiagos archyvo kūrimui ir įteisinimui beveik nebuvo. Daugelis pritarė idėjai, kad būtina rašyti knygas ir kurti filmus, tačiau niekas nežinojo, kaip tai padaryti. Repo pasaulyje dominavo nesantaika, konfliktai, pavydas ir nuoširdumo stoka. Būtent tada Kris'as pradėjo galvoti apie organizacijos įkūrimą, kuri vienytų panašius į jį bendraminčius ir užsiimtų Hip-Hop'o kultūros saugojimu. Dar kartą KRS-One susivienijo su savo senu draugu Professor Z ir ėmė mąstyti apie "Temple of Hiphop" pradžią.

1995-ieji: “Hip-Hop‘as yra kažkas, kuo tu guveni“

Antrasis reperio solinis albumu "KRS-ONE" įkūnijo jį kaip Hip-Hop'o kultūros ne tik filosofinį bet ir dvasinį lyderį. Albumas buvo pripildytas jaunatviškų naujų repo talentų balsų, kurie pagyvino turinį, o tokie atlikėjai, kaip Das EFX, Mad Lion, Fat Joe ir Channel Live, suteikė albumui solidumo. Bet kokiu atveju Kris'as eilinį kartą nesiekė įrašyti platininio albumo, vietoje to daug eksperimentavo ir iš tiesų jautėsi laisvas savo veiksmuose, patvirtindamas pogrindinio MC vardą. Tuo metu KRS-One jau turėjo devynių metų buvimo scenoje patirtį, jo muzikinia turai po pasaulį buvo neprilygstami ir jiems nereikėjo nei blizgučių, nei fejerverkų. Jo įtaka kitiems atlikėjams padarė jį vienu žymiausų MC per visą Hip-Hop'o kultūros istoriją. KRS-One niekada nesiekė turtų, nepaisant to, kad nuo pat mažens kentėjo nepriteklių. Neturintis sau lygių fenomenas jau buvo vadinamas repo veteranu, tačiau jo veidas liko stebėtinai jaunas ir pilnas ryžto tęsti darbą. Kris‘as toliau siekė savo tikslo - pasauliniu mąstu skelbti Hip-Hop'ą kaip taikos ir gerovės simbolį. Tais metais jis ištarė vieną iš daugelio savo unikalių frazių: "Repas yra kažkas, ką tu darai, Hip-Hop'as yra kažkas, kuo tu gyveni" ("...Rap is something you do, Hip-Hop is something you live!").

1996-ieji: “Aš esu Hip-Hop‘as!”

Kris'as nesukūrė naujo albumo, tačiau parašė ir išleido savo pirmąją repo muzikos knygą-žynyną "The Science of Rap". Tai buvo tarsi MC pradžiamokslis, kuriame detaliai aiškinama, kaip repo muzikoje pasiekti ilgaamžiškumo. Netrukus Kris‘as viešai paskelbė apie "Temple of Hiphop" pradžią ir pradėjo aktyviai vykdyti ką tik gimusios organizacijos veiklą. Tačiau daug garsesnis įvykis buvo reperio pasisakymas vieno interviu metu: "Aš nedarau Hip-Hop'o, aš esu Hip-Hop'as" ("I'm not doing Hiphop, I am Hiphop!!!"). Į tai atkreipė dėmesį visi repo pasaulio žmonės, kartu ir "juodoji" spauda. Atsiradus tokiam susidomėjimui, Kris'ui teko paaiškinti, ką jis turėjo omenyje, ištardamas tokius žodžius. Jis teigė, kad ta fraze nesistengė išsišokti: "Ne tik aš, mes visi esame Hip-Hop'as, tiesiog aš buvau pirmas žmogus, kuris tai suprato". Vėliau Kris‘as pabandė dar aiškiau apibūdinti savo žodžių prasmę: "Hip-Hop'o jūs nepamatysite šen bei ten išoriškai, nes tai nėra materialus dalykas. Hip-Hop'as yra mūsų visų kūrybinis pradas, suteiktas Dievo. Pasakyti "Aš esu Hip-Hop'as" reiškia būti padėties šeimininku, pačiam kurti savo tobulėjimo strategiją. Mes privalome panaikinti atstumą tarp to, ką galvojame, ir to, ką darome."

1997-ieji: naujas albumas – atkirtis kritikams

KRS-One kritikų, kurie smerkė reperį už mažą jo albumų komercinę sėkmę, skaičius vis didėjo. Tuometinė repo žvaigždė, pagal visus nerašytus dėsnius, privalėjo būti topų viršūnėse ir rinkti įvairius apdovanojimus, kurie tariamai parodo atlikėjo statusą. Tačiau visa tai buvo menkavertis dalykas repo filosofui, poetui ir inteligentui, kurio tikslai visai kitokie. Visiems jo nesuprantantiems Kris‘as atsakė taip: "Ar mes dar neišmokome savo pamokos? Nesvarbu, koks turtingas ir garsus tampi, bet jeigu esi repo atlikėjas ir Hip-Hop'o kultūros kėlimas nėra tavo svarbiausias tikslas, visa tavo sėkmė, pasiekta kitų žmonių pagalba, yra laikina ir visiškai nėra naudinga tavo realiam gyvenimui." Kritikai irgi turėjo savo atsakymą: "Jei jau esi mokytojas ir nori, kad tave išgirstų, turi būti populiarus mokytojas, t.y. parduoti daug įrašų."

Suprasdamas, kad buki kritikai ir dar bukesni repo gerbėjai, kurie lekia paskui kiekvieną "saldainiuką", niekada nesupras jo pasišventimo Hip-Hop'o kultūrai, Kris‘as nusprendė sužaisti kitaip. Jis užsibrėžė tikslą įrodyti, kad hitų gamybos metodika, auksiniai ir platininiai albumai, yra visiškai bedvasiai ir neturi išliekamosios vertės, nes yra gaminami pagal kažkieno sugalvotas formules ir atitinka standartus, neleidžiančius atlikėjui būti laisvam. Tos formulės ir standartai, dominuojantys muzikos industrijoje, prieštarauja Hip-Hop'o kultūros idėjoms, kurios skelbia žmogaus laisvę rinktis savo kelią. Taigi, siekdamas įrodyti, kad populiarus albumas nebūtinai turi atitikti kvailus standartus, Kris‘as meistriškai įrašė ir išleido savo aštuntąjį albumą "I Got Next", kuris papildė jo auksinių diskų kolekciją. Šis albumas savo rezultatais privertė garsiausius kritikus užsičiaupti. "I Got Next" kūrinys "Step Into A World" priminė 9-ojo dešimtmečio new-wave grupės Blondie repo klasiką "Rapture". Apskritai visas albumas buvo skirtas Hip-Hop'o istorijai ir sugrąžina į tuos laikus, kai new-wave pankai, tokie kaip Blondie lyderė Debbie Harry, pradėjo daryti šokių remiksus ir kai Afrika Bambaataa su Soul Sonic Force pirmą kartą pradėjo sempluoti vokiečių techno muziką. "Niekas nieko nešneka apie punk-rock'o indėlį į Hip-Hop'ą, nors ta muzika būtent ir įkvėpė Afrika Bambaataa, vieną Hip-Hop'o pionierių. Tik pagalvokite, Hip-Hop'as sugeba suvienyti bet kokių rasių ir kultūrų žmones, tad ši muzika iš tikrųjų gali skatinti taiką". "I Got Next" sėkmę iš dalies lėmė pasirodymai tokių svečių, kaip DJ Muggs, Redman ir Rich Nice, tačiau, jei ne KRS-One lyriniai sugebėjimai, šis įrašas būtų bevertis.

Kris'as spėjo nuveikti dar daugiau. Jis tiksliai pastebėjo, kad repo muzikos industrijoje vis mažėja Hip-Hop'o akcentų: nebesamdomi graffiti meistrai albumų viršeliams daryti, repo klipuose beveik nebėra breikerių. Jis norėjo, kad repo muzikoje Hip-Hop'as būtu reprezentuojamas visapusiškai. Taigi Kris‘as leidosi į perspektyvių B-Boy kolektyvų, kurie galėtų dalyvauti jo koncertuose, paieškas. Kartą "National Black" teatre Kris‘as turėjo progą stebėti breikerių pasirodymą, pribloškusį visą salę. Po pasirodymo jis susitiko su kolektyvu ir sužinojo, kad jo nariai nuolat šoka tiesiog Niujorko gatvėse. Kolektyvo lyderis Nasty Nyce paaiškino savo neįprastą breiko techniką, vadinamą "the concrete style" (betoninis stilius). Šis stilius skyrėsi nuo kitų (Breakin', Poppin', Lockin, Uprockin') tuo, kad jam atlikti nereikėjo jokio kartoninio pagrindo ar kilimėlio. "Betoninis stilius" reikalavo didelės jėgos ir sugebėjimų breikuoti ant šiurkštaus gatvių pagrindo, nesusižeidžiant kūno. Kris‘as buvo sužavėtas tuo ką išgirdo ir pamatė, todėl pasikvietė Nyce ir jo grupę The Breeze Team paįvairinti savo muzikinį turą. Vienas pirmųjų KRS-One pasirodymų su breikeriais įvyko 1998-aisiais "Tibetan Freedom" koncerte.

KRS-One atsakingas už kiekvienų metų gegužės trečią savaitę rengiamą "Hip-Hop Appreciation Week" festivalį1998-ieji: pirmoji “Hip-Hop‘o pripažinimo savaitė“

Kris'o noras išsaugoti grynąją Hip-Hop'o kultūrą buvo netgi stipresnis už norą tęsti muzikinę karjerą. Vietoje jos, Kris'as dabar ieškojo būdų, kaip oficialiai įteisinti Hip-Hop'o pionierių ir legendų palikimą. Tuo metu jam buvo pasiūlyta viceprezidento vieta "Reprise/Warner Records" kompanijoje. Kris‘as priėmė pasiūlymą ir persikėlė į Los Andželą. Būtent tada ir atsirado reali galymybė įsteigti "Temple of Hip-Hop" narystę. Tuojau pat buvo pradėta transliuoti laida "Temple of Hip-Hop", kuri buvo paleidžiama senutėlės radijo stoties "92.3 The Beat" eteryje kiekvieną šeštadienio vakarą. Naujos pareigos leido Kris'ui nuveikti daug Hip-Hop'o labui. Jis turėjo teisę registruoti naujus muzikantus ir pasinaudojo galimybe. Netrukus kompanijoje namus rado tokios legendos, kaip Kool DJ Herc, Kool Moe Dee, Mad Lion ir daugelis kitų.

Gegužės mėnesį "Temple of Hip-Hop" Niujorke surengė pirmąją istorijoje "Hip-Hop'o pripažinimo savaitę" (Hip-Hop Appreciation Week), kurios metu buvo rengiamos spaudos konferencijos, vyko old-school reperių bei legendų pasirodymai, radijuje buvo transliuojamos specialios pažintinės laidos, o pats KRS-One paskelbė apie pirmosios Hip-Hop'o mokyklos, pavadinimu "Temple of Hip-Hop Kulture", atidarymą Harleme. "Įrašų kompanijos tampa Hip-Hop'o kultūros pagrindu," sakė KRS-One. "Štai todėl mes įkūrėme organizaciją ir statome mokyklą. Mes nenorime, kad ateinančios kartos nebūtų klaidinamos ir nepasiduotų blogai įtakai."

Kalbant apie muziką, KRS-One jos neapleido ir įrašė kūrinį "Anthem" su Eminem'u bei Kool G Rap. "Himnas" buvo skirtas Hip-Hop'o rinkiniui "This or That", sukurtam jubiliejaus proga - 20 metų nuo pirmojo repo įrašo. Grįžęs iš muzikinio turo su Afu-Ra, Kris‘as įrašė "5 Boroughs" filmo "The Corruptor" garso takeliui.

1999-ieji: įprasta veikla

Metai kaip visada Hip-Hop'o filosofui buvo turiningi ir be galo aktyvūs. Jis turėjo pakankamai lėšų, todėl keliavo po šalį ir po užsienį, universitetuose skaitė paskaitas apie visuomeninį supratingumą, didino pasaulinį "Temple of Hip-Hop" narių tinklą. Be to Kris‘as kaip niekad su dideliu užsidegimu studijavo pasaulio religijas, filosofijos pagrindus ir metafiziką. Jis taip pat spėjo įrašyti albumą "Criminal Justice - From Darkness to Light", kurį skyrė kuriamos organizacijos tikslams atskleisti. Kadangi "Warner Records" niekada neužsiiminėjo repo albumų leidyba ir neturėjo galimybių juos reklamuoti, šis albumas niekada neperžengė įrašų studijos slenksčio.

2000-ieji: atgal į Niujorką

2000-aisiais metais KRS-One atsisakė viceprezidento pareigų ir pasitraukė iš kompanijos. Tai įvyko dėl paprastos priežasties: Kris‘as suprato, kad korporacinė struktūra yra žalinga jam - Hip-Hop'o filosofui. Jis taip pat suprato, kad aukštos pareigos pritraukia ne tuos žmones, kurių jis laukia, o tik tuos, kurie suinteresuoti kuo daugiau pasipelnyti. Visose gyvenimo srityje Kris'as ieškojo lojalumo ir supratingumo jo vizijai - išsaugoti Hip-Hop'o kultūros grynumą. Jo giliu įsitikinimu, Hip-Hop'as yra taikos ir gerovės simbolis, tačiau aplinkui jis matė tik gobšumą, nesubrendėliškumą ir neapykantą. "Warner Bros." beveik visi darbuotojai buvo baltaodžiai, nepaisant to jautė didžiulę pagarbą Kris'ui, elgėsi su juo kaip su šeimos nariu, tačiau jie negalėjo suprasti, kodėl Kris‘as registruoja tokius atlikėjus, kaip Chuck D iš Public Enemy, o ne tuos, kurie gali uždirbti pinigus. Dėl to jam niekaip nepavyko susitarti su kompanijos vadovais. Taigi, Kris'as pasišalino iš posto ir sugrįžo į gimtąjį Niujorką.

2001-ieji: vergovės pabaiga

Kris‘as suprato, kad Hip-Hop'o bendruomenės susivienijimas neįvyks be aukštų valdžios institucijų pagalbos, nes Hip-Hop'as jau tapo pasauline kultūra, su tendencija toliau plėstis. Kris'as norėjo savo idėją pristatyti atitinkamoms organizacijoms, kurios galėtų jį suprasti ir turėtų pakankamai galios įgyvendinti sumanymą paremti Hip-Hop'o kultūros palikimą įstatymais. Veikdamas už nuolatinės kritikos ribų ir su menku Hip-Hop'o atstovų palaikymu, Kris‘as susisiekė su Jungtinių Tautų Kultūrinio ir Mokslinio Švietimo Organizacija (UNESCO - dalis Jungtinių Tautų organizacijos, vienijančios virš 80 šalių, tame tarpe ir Lietuvą, įkurtos po antro pasaulinio karo, kad būtų stengiamasi užtikrinti tautų bendradarbiavimą), kad ši padėtų įtvirtininti Hip-Hop'ą pasaulyje kaip tarptautinės taikos ir progresuojančios kultūros simbolį. Gegužę vyko ketvirtoji kasmetinė "Hip-Hop'o pripažinimo savaitė" (Hip-Hop Appreciation Week), kurios metu KRS-One pirmą kartą Jungtinių Tautų Vyriausybės atstovybei Niujorke pristatė "Hip-Hop'o taikos deklaraciją" (Hip-Hop Declaration of Peace), sudarytą iš 15-os punktų.

Kitas svarbus įvykis buvo išsivadavimas iš 14-os metų vergovės "Jive Records" kompanijai. Kris'as paprasčiausiai neįsivaizdavo savęs dirbančio vienoje studijoje su tokiomis pop žvaigždėmis kaip Britney Spears, Backstreet Boys ir 'N Sync. “Žmonės, atėję iš visai skirtingų pasaulių, negali gyventi po vienu stogu,“ sakė jis. Be to, Kris'o tikslai buvo visai kitokie, nei kompanijos vadovų, kurie nuolat vertė jį įrašyti bent vieną hitą, galintį jiems duoti pelno, ir todėl reperis-filosofas negalėjo jaustis laisvas. Kris'as, kartu su savo žmona Simone Parker, dar 1994-aisiais įkūrė nuosavą leiblą "Front Page Records", tačiau tik po 7-ių metų sudarė leidybinę sutartį su "Koch Distribution". Tapęs savarankiškas ir nepriklausomas, KRS-One įrašė devintąjį savo albumą "The Sneak Attack" ir taip pratęsė muzikinę karjerą po ketverių metų tylos. Šį kartą Kris‘as buvo gana arogantiškas, bent jau taip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Viename savo kūrinių jis dėstė savo pranašumus, sakydamas: "Aš esu mokytojas, bet tu ir toliau nesupranti / Nes kol tu garbinai 2Pac'ą, 2Pac'as garbino mane" ("I'm the teacher, but you still can't see / Cause while you respected Tupac, Tupac respected me")". Jo filosofinis repas išliko toks pat aštrus ir kandus, pats atlikėjas - užsivedęs ir tikintis viskuo, ką sako, nepaisant turbūt neįgyvendinamo tikslo pakeisti supuvusią, komercinio mėšlo paveiktą, jaunimo mąstyseną. Galbūt daugelis MC būtų pasidavę kritikų pastaboms, gerbėjų pašaipoms, bet tik ne KRS-One.

2002-ieji: ryšys su religija

KRS-One išleido porą hitų rinkinių, "Prophets Vs. Profits" ir "The Mix Tape", bei naują solo albumą "Spiritual Minded", kurio viršelyje buvo prierašas "...and The Temple of Hiphop", pabrėžęs šio albumo tikslą - garsinti "Temple of Hiphop" organizaciją. Tai buvo pirmas Kris'o albumas, kurį galima priskirti krikščioniškam Hip-Hop'ui ir kuriame reperis tapo dvasiniu mokytoju. Gospelo įrašu vadinamame "Spiritual Minded" buvo tokie kūriniai, kaip "Come to the Temple", "Lord Live Within My Heart" ir "Take It to God". Vardan svarbių žinučių ir pamokymų paaukojama netgi muzika, kuri neleido albumui tapti komerciškai sėkmingu. Eilinį kartą, tai visiškai netrikdė Hip-Hop'o filosofo.

2003-ieji: toks pat pašėlęs, kaip prieš dešimtmetį

Pasirodė "Kristyles" - albumas, kuriame legendinis MC grįžo prie gryno East Coast Rap stiliaus su senuoju hardcore skambesiu. Tai buvo savotiškas prieštaravimas visiems šiuolaikinio repo dėsniams. Be jokių abejonių puikus įrašas liko už Billboard'o Top 100 ribų, o vėliau tais metais pasirodęs "D.I.G.I.T.A.L." iš tiesų tapo skaitmeniniu albumu ir net nepretendavo į jokius topus, na nebent internetinius. Abu pastarieji albumai bent kiek mylinčiam Hip-Hop'o muziką žmogui padarytų didelį įspūdį. Juose KRS-One repuoja su tokiu pačiu užsidegimu ir ištobulinta technika, kaip prieš 10 ir daugiau metų. Užtenka išgirsti kūrinius "No Wack DJ's" ar "How Bad Do You Want It", kur muzika ir repas yra geresni vienas už kitą. Sekantis skaitmeninis KRS-One albumas "Keep Right" (jau 13-asis!) pasirodė šių metų balandžio 27-ą dieną.

Ir visgi, kuo ypatingas KRS-One?

Norėdami suprasti KRS-One filosofiją ir jo siekius, privalome suprasti Hip-Hop'ą ne paviršutiniškai, bet iš pagrindų, o tai nėra lengva, ypač gyvenant tokioje “nehiphopiškoje“ aplinkoje. Dažniausiai pažintine medžiaga tampa muzika. KRS-One savo kūrybą apibūdina taip: "Tai ne gangsta muzika, tai maištaujanti muzika". Be abejo, visa Hip-Hop‘o kultūra vienija maištaujančius žmones, nebijančius pasireikšti, ir išradingus žmones, nebijančius eksperimentuoti bei turinčius nuosavą tobulėjimo strategiją. Šiomis savybėmis pasižymintis KRS-One yra tikrasis Hip-Hop'o atstovas ir šios kultūros pranašas, skelbiantis jos tiesas bei kovojantis už jas. Jis niekada nebuvo “Billboard'o“ karalius, tačiau net ir trumpiausias jo kūrybos semplas, atsidūręs kitame repo kūrinyje, paverčia jį prasmingu šedevru. Vien ko verta frazė iš albumo "Ghetto Music - The Blueprint of Hip-Hop: "Tu buvai paskirtas saugoti mus nuo plėšikų/Bet kas mus apsaugos nuo tavęs ("You were put here to protect us/But who protects us from you?"). Turbūt nesunkiai atspėtumėte, apie ką čia kalbama. Svarbiausia yra tai, kad savo filosofijos ir pamokslų Kris'as niekada nenorėjo dėstyti paprasta kalba, netgi universitetuose, apšviesdamas jaunimą apie "juodąją" istoriją ir pasaulio religijas, jis repavo. Apskritai, jis pasižymėjo ne vien visais tais garbingais apdovanojimais, tarp kurių Kanzaso (Filadelfijoje) ir Kemptono (Kalifornijoje) miestų simboliniai raktai, nominacija "NACA" prizui (Hario Čepmeno įsteigtam žmogiškumo apdovanojimui), "Reebok" žmogiškumo apdovanojimas ir trys "Ampex Golden Reel" apdovanojimai. KRS-One paliko ryškų pėdsaką Hip-Hop'o muzikoje. Dirbdamas prodiuseriu, jis pirmasis (1986m.) panaudojo reggae elementus (paklausykite kūrinio “Bo! Bo! Bo!“) ir pirmasis pradėjo repuoti "off beat" stiliumi, taip įtakodamas vėliau ištobulinti šį elementą tūkstančius pasekėjų. KRS-One visada buvo išradėjas ir maištininkas, todėl minėti jo pasiekimai neturėtų per daug stebinti. Jo eksperimentas su praėjusio dešimtmečio dancehall reggae atstovu Shabba Ranks'u visiškai pasiteisino ir šis tapo pirmuoju savo muzikos rūšies atstovu, laimėjusiu Grammy statulėlę, beje dukart. Apskritai, KRS-One neapsiribojo vien tik darbu su Hip-Hop'ui artimais žmonėmis, jį bendradarbiavimui kvietėsi ne tik Ol' Dirty Bastard, Fugees, Kool Moe Dee, Chuck D, Tim Dog bet ir R.E.M. (1991-aisiais jis atliko repo partiją grupės kūrinyje "Radio Song" iš albumo "Out of Time"), Mariah Carey, Simply Red, Sly And Robbie, Shelly Thunder, Shabba Ranks, Ziggy Marley, Billy Bragg, Neville Brothers ir daugelis kitų. Buki fanai manė, kad Kris'as išėjo iš proto, tačiau ar jie patys kada nors buvo į jį atėję? Be visų paminėtų pasiekimų, KRS-One gali didžiuotis savo gyvais pasirodymais. BDP 1991-ųjų metų albumas "Live Hardcore Worldwide" pasirodė tuo metu, kai koncertiniai repo albumai buvo retenybė. Jis įrodė, kad Hip-Hop'o koncertas gali prilygti roko arba pop koncertui. Jūs galite paklausti bet kurio kritiko Japonijoje, Anglijoje, Danijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ar Italijoje. Visi jie tarp geriausių pasirodymų paminės ir BDP kompaniją. Kai KRS-One pradeda miniai šaukti vieną iš daugelio žymių savo frazių, ši kiekvieną kartą padeda ją baigti iki galo.

KRS-One be jokios abejonės vienas labiausiai išsilavinusių Hip-Hop'o atstovųŠiek tiek minčių

KRS-One dar prieš 10 metų pasiskelbė save pogrindžio MC, tačiau ką tai reiškia?. Hip-Hop‘o pogrindis arba underground'as - tai be galo plati ir dažnai skirtingai suprantama sąvoka. KRS-One ją apibūdino taip: "Jei tu nešioji "Nike", geri "Coca-Cola" ir valgai "McDonalds" - tu jau nebepriklausai underground'ui". Dar vieną taiklų underground'o apibūdinimą galima rasti albumo "Kristyles" kūrinyje "Underground", kurio tekstas reiškia, kad underground'as vienija žmones, kurie neatitinka muzikos industrijos standartams ir jaučia visišką laisvę savo veiksmuose. KRS-One dar tebegyvena underground'u. Šis žmogus daugiau nei 10 metų repuoja, tačiau niekas iki šiol jam nenurodinėja, ką jis turi kurti. Jis yra tikrasis gatvės kultūros žmogus. Gatvės ne tos, kurioje “stumdomas koksas", o gatvės tos, kurioje užaugo repuojančių, breikuojančių ir kitaip save reiškiančių jaunuolių karta. Ant KRS-One kūno nepamatysite nė vieno juvelyrinio dirbinio, nebent vestuvinį žiedą. "Aš pats esu Hip-Hop'as, todėl galiu jums sakyti, kad aš stoviu aukščiau už tą auksą. Pirkti auksines grandines galima tik dėl vienos priežasties, kad visi pamatytų, koks yra tavo vertės laipsnis. Tai tarsi pajamų atspindys. Man tai nereiškia visiškai nieko, nes mano tikrosios brangenybės yra manyje. Tai mano protas, mano rankos, mano širdis ir pan. Vienintelis mano rankos pirštas yra vertingesnis už visą auksą. Dabar pažiūrėkitę į atgniaužtą ranką. Ja aš sukūriau viską, ką turiu, protu tapau tuo, kas esu, širdimi gaunu tai, kuo gyvenu. Koks auksas gali tai suteikti? Naujausias mobilus telefonas bevertis, jeigu neturi balso ir minčių, kurios gali daug daugiau nei šis aparatas". Turbūt nerasime kito tokio žymaus žmogaus, kuris būtų praleidęs tiek daug galimybių įrašyti platininį albumą, nors jo auksinių diskų kolekcijos galėtų pavydėti bet kas. Šiuo metu jo sąrašas baigia įpūsėti antrąją dešimtį, nepaisant to, KRS-One niekada nebuvo komercinis atlikėjas. Didžiąją dalį savo uždirbtų pinigų jis atidavė Hip-Hop'o bendruomenei ir ne tik. ""Jive Records" mane apiplėšė. "B-Boy Records" mane apiplėšė. Bet tai visiškai nesvarbu, nes mano įrašai guli viso pasaulio šeimų namuose. Kai mane sustabdo policija, jie prašo autografo. Vien pinigais to nepasieksi." Taip KRS-One kalbėjo apie darbą su įrašų kompanijomis. "Mano pirmoji kompanija buvo "B-Boy Records", iš kurios negavau nė skatiko. Tiesą sakant, aš pats turėjau jiems sumokėti $150,000, kad jie mane išregistruotų ir aš galėčiau pasirašyti naują kontraktą su "Jive". "Jive Records" kontraktas buvo pakankamia dosnus, bet, žinant kaikuriuos faktus, jis buvo toks pat apiplėšimas. "Mano albumai buvo parduodami už $10.25, o aš nuo tos sumos gaudavau 40-50 centų. Tačiau ar mano autoritetas būtų padidėjęs, jai aš būčiau gavęs daugiau? Ne. Tų įrašų išliekamoji vertė daug didesnė nei kaina ir mano paties dvasinė vertė daug didesnė už mano pajamas. Apskritai, geriausias būdas palikti muzikos industrijoje ryškų savo pėdsaką, yra atiduoti save ir aukotis. Per savo karjerą uždirbau sau pakankamai pinigų, tačiau atidaviau neįsivaizduojamai didelę dalį."

Jei jus sudomino tai, ką perskaitėte, apsilankykite svetainėje TempleofHipHop.org, kurioje galite užsiregistruoti ir tapti bendruomenės, sudarytos iš keliasdešimties tūkst. žmonių, gyvenančių Hip-Hop'u ir vadinančių save "Hiphoppas", nariu.

Šis straipsnis buvo parengtas 7-osios Hip-Hop‘o pripažinimo savaitės (HHAW) proga. Kiekvienų metų gegužės mėnesio trečiąją savaitę (šiais metais gegužės 16-23 dienomis) vykstantis festivalis yra ypatingas ir unikalus Hip-Hop‘renginys, organizuojamas "Temple of Hip-Hop" bendruomenės. Daugiau apie tai galite sužinoti svetainėje TempleofHipHop.org.

Siūlomas pataisytas variantas

Pastabos

 

Komentarai (13)

Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
kaktusas2598
2009 m. liepos 8 d. 00:14:31
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
jessy rašė:
kazkoks garbetkroska i siaip priplaukes buvo...

visai ne garbetroska, o puikus zmogus

____________________
Didelę gyvenimo dalį praleidžiame darydami klaidas, didelę - nieko nedarydami, o visą gyvenimą - darydami ne tai, ką reikia. -Seneka-
Atsakyti
suo-girl (Užblokuotas)
2006 m. rugpjūčio 6 d. 19:31:39
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
man jie nepatinka

Atsakyti
jessy
2006 m. kovo 1 d. 21:26:27
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
kazkoks garbetkroska i siaip priplaukes buvo...

____________________
nenorek, kad per diena pastatytum tai kas statoma metus,,,,
Atsakyti
DFReturnz
2005 m. spalio 7 d. 20:02:20
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
as nedarau hiphopo as pats esu hiphopas

Atsakyti
fugitive
2005 m. rugsėjo 14 d. 08:08:35
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
Matau daugelis cia tik verchianchius kalno shudus ish pawydo.Zmogau,turi nors laseli pagarbos.Ar tik aplink tawe wien tik sudas?

____________________
RGM
Atsakyti
JuStAx
2005 m. balandžio 18 d. 18:34:51
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
joa jis rullezzzz

____________________
don't push me nigga cuz I'm close to the edge and I'll jump off with a rope that's wrapped around your head..
Atsakyti
something_spesha
2005 m. balandžio 16 d. 19:49:43
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
mm.. man irgi nelabai patinka..

____________________
What if you slept? And what if, in your dream, you went to heaven and there plucked a strange and beautiful flower? And what if, when you awoke, you had the flower in your hand? And what then?
Atsakyti
Gilas
2005 m. balandžio 4 d. 10:11:27
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
toks jis ir hip-hopas nuo toki7 vemt vercia

Atsakyti
Nepataisoma
2004 m. gruodžio 26 d. 16:24:51
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
Ka jus cia is vis nusisnekat? jus straipsnio neskaitet ar ka? Nieko jis nepasikeles, nesvaikit...

____________________
Jeiwely+jeiwa+jeiwulia+jeiwutia+beatyte=NEPATAISOMA:)*~~~ ____Cash, Rules, Everything, Around, Me C.R.E.A.M. Get the money Dollar, dollar bill y'all..._____ " Jei kazkas kazka sutiko vakare rugiuos...."
Atsakyti
doublewnz
2004 m. gruodžio 22 d. 15:10:33
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
budeliz rašė:
kodel niekas neparaso apie si nuostabu mc?

nuostabu?
greicheu pasikelusy labai jau save vertina gerai! fui

____________________
ginklamz zhvangant muzoz tyli...
Atsakyti
Boyuz
2004 m. lapkričio 25 d. 21:35:12
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
cia tikras hip hop`eris

____________________
RŽ.
Atsakyti
Aya
2004 m. spalio 29 d. 14:22:56
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
ne per daug jie gerai apie save galvoja?

____________________
I Just Want Something I Can Never Have...
Atsakyti
budeliz
2004 m. spalio 5 d. 09:58:17
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
kodel niekas neparaso apie si nuostabu mc?

Atsakyti
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Susijusios naujienos

KRS-One kolekcijoje - albumas Nr. 13
0
2

Nedaug pasaulyje yra MC, kurie galėtų lygintis su KRS-One įrašytų albumų skaičiumi. Pridėjus visus BDP darbus, "Keep Right" bus jau 13-asis "Mokytojo" albumas, jį liepos 13-ą dieną išleis smulki firmelė "Grit Records". Beveik 20 metų rimtai repavimu užsii...
Startuoja 7-asis
0
2

Kas visgi yra tas Hip-Hop'as? Kaip yra paskelbęs šios kultūros legendinis sergėtojas KRS-One, tai strategija, gyvenanti devyniuose elementuose, simbolizuojančiuose sveikatą, meilę, supratingumą ir gerovę. O jūs manėte, kad tai muzikinis stilius? Deja taip...
0
0

"Kai mes išradome Hip-Hop'ą, tikėjomės kad tai bus taikos, meilės ir vienybės simbolis. Be to norėjome, kad Hip-Hop'o kultūra atitrauktų jaunimo dėmesį nuo nusikaltimų ir priverstų bet kurį žmogų rasti savyje tai, ko jis niekada nesitikėjo esant." (Afrika...
KRS-One ruošiasi
0
0

Hip-Hop'o veteranas KRS-One, turintis beveik 20-ies metų buvimo scenoje patirtį, gegužės 16-23 dienomis organizuoja jau šeštąją kasmetinę Hip-Hop'o pripažinimo savaitę (Hip-Hop Appreciation Week), kurios metu vyksta repo legendų pasirodymai, skaitomos pas...

Copyright 2001-2017 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Šiuo metu vertiname


Cage the Elephant Cage the Elephant
8

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Užsiregistruok ir vertink!

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

  Daugiau

Pokalbių dėžutė

16:52 - Silentist
geriausia žiūrėt serialą per čia: http://twinpeakstv.ru/
13:40 - Silentist
o aš rašau googlej: twin peax season 3 episode x + recap ir man meta kiekvienos derijos paaiškinimą
23:56 - DjVaids
Aš pažiurejau pradžią šią savaitę Tvin Pykso ir išjungiau Teleką. nuobodus kažkoks, o be to prieš tai buvusiu seriju nemačiau.
19:18 - Konditerijus
džiugu
18:18 - Silentist
lb patiko dienos daina - pirma: David Byrne - Soft Seduction..
11:38 - Silentist
*tamsiai juoda
23:35 - Silentist
šįvakar twinpeakso serija buvo tamsi juoda duobė
22:05 - einaras13
KastisG, prašom Na, yra 2 pilni ir 2 EP albumai Twelve Foot Ninja repertuare, tačiau ten yra labai įdomių dalykų
Tuo tarpu panašu, kad į DjVaids komentarą eilinį kartą reaguoju neigiamai
19:14 - 4Blackberry
Niekam neįdomu.
18:47 - DjVaids
Sekmadieni klausiaus top 2. Metallica bebebe savo vadinama hitą "Nothing's ..." kol išgrojo - toks šlamštas, 1. Police "Every breath you take" iš karto upą pakélé.
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 5
  Neregistruotų vartotojų: 107
  Iš viso užsiregistravę: 72665
  Naujausias narys: Rolis64
  Šiandien apsilankė: 220449
Reklamos nekenčia: 8


My status  Music.lt Skype
Muzika per facebook  Music.lt Facebook