Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

Lietuvos koncertinė rinka – stipriausia Baltijos šalyse

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Andrius Žiauberis. [org. nuotr.]

Andrius Žiauberis. [org. nuotr.]

Jei prieš keletą metų atlikėjus ir grupes, surenkančias sausakimšas didžiąsias arenas, galėdavome suskaičiuoti vos ant vienos rankos pirštų, šiandien mūsų šalyje tokių yra bent keliolika. Nuo repo grupių ir akordeono virtuozų, nuo lietuviškos scenos karalienių iki alternatyvios muzikos atstovų – kiekvienas didesnis vardas Lietuvoje jau yra surengęs tokį šou, kuris prilygsta, o kartais net lenkia garsių pasaulio atlikėjų pasirodymus.

Rugsėjo 8-9 dienomis vyksiančios konferencijos „What‘s Next In Music?“ metu apie Lietuvos koncertinės rinkos fenomeną diskutuos didžiųjų renginių organizavimo ir bilietų pardavimo įmonių atstovai, o šiandien keliais pamąstymais šia tema dalijasi „Tiketa“ ir „Siemens“ arenos vadovas Andrius Žiauberis, „Live Nation“ direktorius Alius Karablikovas bei „G&G Sindikato“ narys Kastytis Sarnickas-Kastetas.

Kada prasidėjo šis Lietuvos koncertinės rinkos pakilimas? Alius Karablikovas tikslios datos išskirti nenorėtų. „Manau, jog šis augimas buvo pastovus atsirandant tinkamoms sąlygoms“, – teigia jis.
Andrius Žiauberis visgi mano, jog didysis sprogimas įvyko 2011 metais, o visa tai užkūrė Gytis Paškevičius – į jo koncertą „Žalgirio“ arenoje susirinko apie 13 tūkstančių klausytojų.

Kalbėdami apie mūsų šalies koncertinės rinkos pakilimo priežastis, visi trys pašnekovai sutaria – tai lėmė ekonominė situacija ir koncertų organizatorių patirtis.

„Lietuvos ekonomika stiprėja – tai leidžia mūsų šalies koncertų organizatoriams daugiau investuoti į savus atlikėjus, tikėti jais, atsiranda pagrįstos galimybės iš to užsidirbti pinigų, – teigia A. Žiauberis. – Šiandien mes turime galimybę padaryti ne mažiau įspūdingus renginius, nei tai daro pasaulinės žvaigždės.“

„Manau, jog gerėjant ekonominei situacijai, žmonės tiesiog pradėjo daugiau pinigų skirti pramogoms ir laisvalaikiui, – įsitikinęs Kastytis Sarnickas-Kastetas. – Žinoma, didelės patirties įgavo ir muzikantai, vadybininkai, žmonės po truputį išmoko dirbti su teisinga reklama, daug dėmesio pradėjo skirti nepriekaištingai garso bei vaizdo kokybei. Sakyčiau, jog užaugo profesionalų karta.“

A. Karablikovas priduria, jog dabartinį pakilimą lėmė ir anksčiau egzistavusi patirties bei konkurencingos rinkos stoka.

„Žinoma, prie to prisidėjo ir naujų koncertų salių atidarymas, atlikėjų populiarumo augimas, padidėjęs žmonių susidomėjimas muzika ir kultūra, muzikos vadybininkų naujų pajamų šaltinių paieškos sumažėjus albumų pardavimams“, – teigia jis.

Ne paslaptis, jog kaimyninėse šalyse, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje situacija visai kitokia – čia seniai nebuvo vietos atlikėjų koncertų, pritraukusių keliolika tūkstančių klausytojų.

„Latvija ir Estija neturi tokių koncertų salių, kokias turime Lietuvoje, – sako A. Žiauberis. – Arenų buvimas mūsų šalyje leido organizatoriams pasiplanuoti galimybes susirinkti iš rinkos pinigų. Žinoma, kalbu ne tik apie „Siemens“ ar „Žalgirio“ arenas – Lietuvoje tokių, kuriose galima daryti kokybiškus koncertus, yra bent penkios.“

Anot „Tiketos“ vadovo, Lenkijoje situacija yra kiek kitokia. Kadangi tai didelė rinka, beveik 40 mln. gyventojų, renginių organizatoriai orientuojasi į užsienio atlikėjus. Jie rengia įspūdingus muzikos festivalius, į kuriuos suvažiuoja klausytojai iš visos Europos, o savo atlikėjams daug dėmesio neskiria.

Praėjęs pavasaris buvo itin svarbus „G&G Sindikatui“ – jau dvidešimt metų grojanti ir sausakimšas sales renkanti hiphopo grupė pirmą kartą žengė į arenos sceną. Tą kartą ir muzikantų, ir klausytojų lūkesčiai pasiteisino su kaupu – beveik 8 tūkstančiai klausytojų išvydo įspūdingą šou. Kokios priežastys lėmė, jog jau seniai arenos verta grupė taip ilgai nesiryžo žengti šio žingsnio?

„Pasiūlymų rengti koncertus arenose sulaukdavome jau keletą metų, – pasakoja Kastetas. – Tačiau mus stabdė šioks toks nepasitikėjimas savimi bei supratimas, kad dėl arenos teks kuriam laikui atsisakyti mažesnių koncertų. Visgi pavyko rasti kompromisą, o tuo pačiu metu atėjo supratimas, jog mums, kaip grupei, reikia naujų iššūkių ir tik įveikę juos galėsime judėti pirmyn.“

Be abejo, pirmą kartą ruošiantis koncertui arenoje, „G&G Sindikatas“ susidūrė ir su dideliais iššūkiais, vienas iš jų – grupės įprotis viską daryti patiems.

„Yra begalė žmonių, kurie padeda įgyvendinti visus sumanymus, tačiau viską nuo pirminės idėjos iki finalinio šūvio sugalvojame mes, – teigia muzikantas. – Sunkiausia buvo daryti nuolatinius susirinkimus, ieškoti sprendimų visais įmanomais klausimais. Rengiantis šiam koncertui vyko nenutrūkstamas pusės metų bendravimas dieną naktį, dėl kiekvienos smulkmenos.“

Projektą̨ „What‘s Next in Music?“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Plačiau apie renginį: http://www.musicassociation.lt/




  • Naudojant music.lt informaciją internete aktyvi nuoroda į www.music.lt yra būtina.
  • Naudojant music.lt informaciją radijo/televizijos eteryje, būtina paminėti, jog informaciją pateikia www.music.lt.
  • Užfiksavus pažeidimus bus kreipiamasi į atitinkamus teisėsaugos organus.


Šaltinis: Music.lt   Peržiūrėta kartų: 244   Data: 2017-09-01
Esamas tekstas

Andrius Žiauberis. [org. nuotr.]Jei prieš keletą metų atlikėjus ir grupes, surenkančias sausakimšas didžiąsias arenas, galėdavome suskaičiuoti vos ant vienos rankos pirštų, šiandien mūsų šalyje tokių yra bent keliolika. Nuo repo grupių ir akordeono virtuozų, nuo lietuviškos scenos karalienių iki alternatyvios muzikos atstovų – kiekvienas didesnis vardas Lietuvoje jau yra surengęs tokį šou, kuris prilygsta, o kartais net lenkia garsių pasaulio atlikėjų pasirodymus.

Rugsėjo 8-9 dienomis vyksiančios konferencijos „What‘s Next In Music?“ metu apie Lietuvos koncertinės rinkos fenomeną diskutuos didžiųjų renginių organizavimo ir bilietų pardavimo įmonių atstovai, o šiandien keliais pamąstymais šia tema dalijasi „Tiketa“ ir „Siemens“ arenos vadovas Andrius Žiauberis, „Live Nation“ direktorius Alius Karablikovas bei „G&G Sindikato“ narys Kastytis Sarnickas-Kastetas.

Kada prasidėjo šis Lietuvos koncertinės rinkos pakilimas? Alius Karablikovas tikslios datos išskirti nenorėtų. „Manau, jog šis augimas buvo pastovus atsirandant tinkamoms sąlygoms“, – teigia jis.
Andrius Žiauberis visgi mano, jog didysis sprogimas įvyko 2011 metais, o visa tai užkūrė Gytis Paškevičius – į jo koncertą „Žalgirio“ arenoje susirinko apie 13 tūkstančių klausytojų.

Kalbėdami apie mūsų šalies koncertinės rinkos pakilimo priežastis, visi trys pašnekovai sutaria – tai lėmė ekonominė situacija ir koncertų organizatorių patirtis.

„Lietuvos ekonomika stiprėja – tai leidžia mūsų šalies koncertų organizatoriams daugiau investuoti į savus atlikėjus, tikėti jais, atsiranda pagrįstos galimybės iš to užsidirbti pinigų, – teigia A. Žiauberis. – Šiandien mes turime galimybę padaryti ne mažiau įspūdingus renginius, nei tai daro pasaulinės žvaigždės.“

„Manau, jog gerėjant ekonominei situacijai, žmonės tiesiog pradėjo daugiau pinigų skirti pramogoms ir laisvalaikiui, – įsitikinęs Kastytis Sarnickas-Kastetas. – Žinoma, didelės patirties įgavo ir muzikantai, vadybininkai, žmonės po truputį išmoko dirbti su teisinga reklama, daug dėmesio pradėjo skirti nepriekaištingai garso bei vaizdo kokybei. Sakyčiau, jog užaugo profesionalų karta.“

A. Karablikovas priduria, jog dabartinį pakilimą lėmė ir anksčiau egzistavusi patirties bei konkurencingos rinkos stoka.

„Žinoma, prie to prisidėjo ir naujų koncertų salių atidarymas, atlikėjų populiarumo augimas, padidėjęs žmonių susidomėjimas muzika ir kultūra, muzikos vadybininkų naujų pajamų šaltinių paieškos sumažėjus albumų pardavimams“, – teigia jis.

Ne paslaptis, jog kaimyninėse šalyse, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje situacija visai kitokia – čia seniai nebuvo vietos atlikėjų koncertų, pritraukusių keliolika tūkstančių klausytojų.

„Latvija ir Estija neturi tokių koncertų salių, kokias turime Lietuvoje, – sako A. Žiauberis. – Arenų buvimas mūsų šalyje leido organizatoriams pasiplanuoti galimybes susirinkti iš rinkos pinigų. Žinoma, kalbu ne tik apie „Siemens“ ar „Žalgirio“ arenas – Lietuvoje tokių, kuriose galima daryti kokybiškus koncertus, yra bent penkios.“

Anot „Tiketos“ vadovo, Lenkijoje situacija yra kiek kitokia. Kadangi tai didelė rinka, beveik 40 mln. gyventojų, renginių organizatoriai orientuojasi į užsienio atlikėjus. Jie rengia įspūdingus muzikos festivalius, į kuriuos suvažiuoja klausytojai iš visos Europos, o savo atlikėjams daug dėmesio neskiria.

Praėjęs pavasaris buvo itin svarbus „G&G Sindikatui“ – jau dvidešimt metų grojanti ir sausakimšas sales renkanti hiphopo grupė pirmą kartą žengė į arenos sceną. Tą kartą ir muzikantų, ir klausytojų lūkesčiai pasiteisino su kaupu – beveik 8 tūkstančiai klausytojų išvydo įspūdingą šou. Kokios priežastys lėmė, jog jau seniai arenos verta grupė taip ilgai nesiryžo žengti šio žingsnio?

„Pasiūlymų rengti koncertus arenose sulaukdavome jau keletą metų, – pasakoja Kastetas. – Tačiau mus stabdė šioks toks nepasitikėjimas savimi bei supratimas, kad dėl arenos teks kuriam laikui atsisakyti mažesnių koncertų. Visgi pavyko rasti kompromisą, o tuo pačiu metu atėjo supratimas, jog mums, kaip grupei, reikia naujų iššūkių ir tik įveikę juos galėsime judėti pirmyn.“

Be abejo, pirmą kartą ruošiantis koncertui arenoje, „G&G Sindikatas“ susidūrė ir su dideliais iššūkiais, vienas iš jų – grupės įprotis viską daryti patiems.

„Yra begalė žmonių, kurie padeda įgyvendinti visus sumanymus, tačiau viską nuo pirminės idėjos iki finalinio šūvio sugalvojame mes, – teigia muzikantas. – Sunkiausia buvo daryti nuolatinius susirinkimus, ieškoti sprendimų visais įmanomais klausimais. Rengiantis šiam koncertui vyko nenutrūkstamas pusės metų bendravimas dieną naktį, dėl kiekvienos smulkmenos.“

Projektą̨ „What‘s Next in Music?“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Plačiau apie renginį: http://www.musicassociation.lt/

Siūlomas pataisytas variantas

Pastabos

 

Komentarai (0)

Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
Komentarų nėra. Būk pirmas!
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Copyright 2001-2017 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Šiuo metu vertiname


Karklė Karklė
7

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Užsiregistruok ir vertink!

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

Pokalbių dėžutė

17:04 - Alvydas1
ką tju?
12:27 - Arunazz
labuka
22:25 - Pazistu_Mykola
o 26 dieną Kavarske Nelly Paltinienė. spėkit, į kurį varysiu o taip.
10:11 - DjVaids
O ji koncertuos? Gers bajeris spalio 24 Kaune Nelly Furtado,spalio 25 Vilniuje Nelly
10:03 - DjVaids
Ramona Gonzalez tikras vardas, primena kažkiek bent man Sophie Ellis-Bextor. Čia apie Nite Jewel. Iš Kanados.
08:11 - DeLaLiutishkuz
sveiki, kas i Nite Jewel ¿
23:23 - DjVaids
Butent dviračiu gamyklos grupe, susikure 1960 per moters dieną Kovo 8ą. Beje ir dabar Lietus top 20 yra 7oj vietoj su nauja daina "Laukiu"
15:00 - WeeT
Atsinaujino TOP 40!
12:18 - Sahja
turbūt vairo gamykla Šiauliuose dviračių
09:30 - Konditerijus
Kokios grupės Vairas pavadinimo ištakos?
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 3
  Neregistruotų vartotojų: 101
  Iš viso užsiregistravę: 72663
  Naujausias narys: Lunamay
  Šiandien apsilankė: 213296
Reklamos nekenčia: 8


My status  Music.lt Skype
Muzika per facebook  Music.lt Facebook