Ms. Dynamite - pirmoji moteris, laimėjusi prestižinį "Mercury Music Prize" apdovanojimąŽmonės, matę Ms. Dynamite (Niomi McLean-Daley, gimusi Šiaurės Londone 1981-aisiais) kilimą nuo pat pradžių, galėtų pasakyti, kad ji tokia pat neprilygstama, kaip ir Lauryn Hill. Nuo to laiko, kai Didžiojoje Britanijoje pasirodė debiutinis jos singlas "Booo!", visi ėmė vadinti Niomi naująja garage stiliaus žvaigžde, tačiau išvyka už Atlanto pakreipė jos kūrybą kita linkme, artimesne neo-soul, britų ragga/R&B stiliams. Debiutinis atlikėjos albumas "A Little Deeper" ir du singlai, "Dy-Na-Mi-Tee" ir "It Takes More", padėjo Niomi išgarsėti ne tik Europje, bet ir JAV. Ms. Dynamite nėra eilinė paauglių pop žvaigždė, jos muzika daug brandesnė ir originalesnė. Tai nesunku įrodyti. 2002-ųjų metų rugsėjį Ms. Dynamite tapo pirmąja moterimi, laimėjusia prestižinį "Mercury Music Prize" apdovanojimą, aplenkiant daugelį favoritų, tarp jų netgi britų muzikos legendą David'ą Bowie. Jei domitės konservatyviųjų britų muzika, ir apskritai gera muzika, jums bus pravartu šį bei tą sužinoti apie "Panelę Dinamitę".

Taigi, prieš jūsų akis Ms. Dynamite, dienos šviesą išvydusi maždaug prieš 23-ejus metus. Šeimoje ji buvo pirmasis vaikas, vėliau pradėjęs žaislus dalintis net su 11 jaunesniųjų broliukų ir sesučių. Augdama šiaurinėje Londono dalyje, prižiūrima tik pradinių klasių mokytoja dirbusios mamos, Niomi visą parą buvo apsupta regio ir soul muzikos. Net kūdikystėje, migdydama mažąją "Dinamitę“, mamytė niūniuodavo jai melodijas iš Bob’o (Bob Marley) kūrinių. Savaime suprantama, kad užaugusi tokioje muzikalioje aplinkoje, Niomi nebegalėjo nedainuoti. "Visuomet klausiausi DAUG regio ir hip-hop’o,” kone kiekviename interviu pabrėžia ji. "Ir, matyt, muzika, kurią kūrė žmonės, turėję ką mums visiems pasakyti, atbaidė mane nuo beprasmiškų, drastiškų ir visokių kitokių kvailų poelgių. Apskritai, mano vaikystė ir paauglystė prabėgo apsuptyje sumanių, supratingų ir mylinčių žmonių. Ir aš džiaugiuosi, jog prireikdavo vos penkių minučių išmokti vieną ar kitą gyvenimo pamoką, nes visa kas nėra gerai ir kas priveda prie žiaurios kasdienybės, jie man įrodydavo konkrečiais, gal net šiurpokais, pavyzdžiais, o ne pamokslaudami.”

Mokytojai ją vadindavo beviltiška plepute, tačiau Niomi pranoko visus lūkesčius ir paneigė jau vaikystėje išburtą ne kokį ateities vaizdą. Baigiamuosiuose vidurinės egzaminuose mergina gavo aukštus balus ir ėmė studijuoti socialinės antropologijos specialybę "Sussex" universitete. Iš pradžių jai puikiai sekėsi derinti studijas su pomėgiu muzikuoti, tačiau eilinį kartą pasikartojo vadinamasis holivudiškas žvaigždžių scenarijus. Kartą Ms. Dynamite nusprendė sudalyvauti įrašų kompanijos "Social Circles" surengtoje atrankoje, kurią iniciavo DJ Jason Kaye. "Aš pasimetusi, viskas apsivertė aukštyn kojom, bet aš labai laiminga,” tokio atsakymo sulaukė žurnalistai, užpuolę ją iškart po pergalės atrankoje. Taigi, Niomi mokslus atidėjo ateičiai. Kodėl jie pasirinko būtent ją? Todėl, kad Ms. Dynamite – žaismingai įžūli, stilinga, patraukli, linksma ir, svarbiausiai, įnirtingai pabrėžianti savo užsispyrimą. Ji klausytojams gali parodyti kur kas daugiau, nei pagal įrašų kompanijų taisykles dirbantis artistas.

"Aš čia ne tam, kad tapčiau dar viena stereotipine paauglių dievaite""Aš čia ne tam, kad tapčiau dar viena stereotipine, maištaujančia paauglių dievaite, kurios pagrindinis tikslas - daryti cirką scenoje ir duodant interviu kvailai keiksnotis. Tiesą sakant, aš čia tam, kad pasakyčiau tai, ką manau esant svarbu pasakyti. Aš tikiu savo minčių prasme ir žodžių galia,“ prisipažįsta ji. "Manau, kad būdama jau pakankamai subrendusi juodaodė šiame velniškame gyvenime, kurio kasdienybėje apstu blogio ir visapusiškų jo išraiškų, galėčiau padėti kitiems skelbdama savo gyvenimo patirtį. Noriu padėti žmonėms į viską žvelgti kiek atlaidžiau, nebūti pykčio, neapykantos ir netolerancijos vergais, o susimąstyti. Būtent viskas, ką aš noriu padaryti, ir yra išprovokuoti žmones šiek tiek pajudinti smegenis. Ir jei tai galėsiu padaryti tik stovėdama ant aukščiausio pastato stogo kraštelio, rėkdama iš visų plaučių, tuomet ką gi, aš tai padarysiu. Aš darkart kartoju - aš noriu priversti žmones mąstyti.” Ir išties, Niomi laikosi savo žodžio, ryžtingai siekia užsibrėšto tikslo. Ji netruko vienoje Londono televizijų (Carlton TV’s) išprovokuoti labai didelį susidomėjimą sukėlusius debatus apie paauglių ginkalvimąsį Londono gatvėse. Šis Niomi poelgis įvariuose leidiniuose ir laidose buvo prisimenamas kone visus praėjusius metus.

"Daugelis gali mane išvadinti naująja pamokslautoja, nes aš labai daug kalbu apie dalykus, prieš kuriuos mes visdar linkę užsimerkti, pvz. smurtą, narkotikus ir pan. Tas problemas aš taikau ne tik juodaodžiams, nors nuo seno egzistuoja nuomonė, kad viskas, kas purvina, priklauso mums - "n*geriams“. O iš tiesų tai vyksta visur, vos peržengus jūsų namų slenkstį,” toliau dėsto Niomi. Ji nuolat pabėžia, jog garsiai reiškia savo mintis ne tam, kad pritrauktų kuo daugiau pelno, ar, kad pasinaudojusi savo kaip žinomos atlikėjos statusu, paskatintų kuo daugiau žmonių prisidėti prie įvairiausių judėjimų. "Aš tai darau, kad priversčiau juos galvoti, ką daro jie patys. Galų gale aš noriu, kad mano vaikai augtų tarp žmonių, o ne tarp žvėrių,” kiek drastiškai savo mintį užbaigia Niomi.

Ms. Dynamite muzikinė karjera, palyginus, trumpa, tačiau ji gali didžiuotis tikrai kokybišku savo darbo vaisiumi – kolkas vieninteliu albumu "A Little Deeper", kuris buvo įrašinėjamas Majamyje, Niujorke, Jamaikoje ir net Karibuose, pasitelkiant vienus geriausių tų megapolių ar šalių prodiuserius, tokius kaip: Salaam Remi (NaS, Fugees), P.Diddy ir regio veteranų duetą Tony ir Dave Kelly. Šis albumas nepriekaištingas ir visapusiškai išbaigtas. Tai buvo puikus atkirtis visiems tiems, kas manė, jog Ms. Dynamite tik šneka ir nieko daugiau nesugeba. Taip pat, iškart po albumo pasirodymo, iš bulvariniųMs. Dynamite siūlo žmonėms kažką naujo vietoj tuščio materializmo dienraščių puslapių dingo antraštės apie Niomi žlugimą, mat visi teiginiai, kad jos kuriama muzika niekam neįdomi ir neaktuali, buvo tik tušti plepalai. Kartą vienas bulvarinių leidinių palygino jos dainavimą su pro langą metamos katės kniaukimu, bet į tai dauguma sureagavo su kreiva šypsena, nes jaunoji atlikėja išties puikiai sugeba valdyti savo balsą, kuris meilus, lankstus ir kontrastingas, bei puikiai derantis prie jos kiek sarkastiškų juokelių, kurie pasipila, vos ji paima į rankas mikrofoną. Albume gausu dancehall, ragga ir syntetic soul elementų bei kandžios lyrikos: "pasakyk, kiek afrikiečių žuvo vardan kelių brangakmenių ant tavo prašmatnaus Rolex’o ?,” klausia ji vienoje iš debiutinių dainų "It Takes More". Muzikos kritikai viliasi, kad po šio albumo pasirodymo iš konservatyviųjų britų fonotekų bus išstumiama vis daugiau gražios laikysenos ir nuobodaus, varginančio materializmo persisotinusių "boyband'ų" įrašų, nes, anot žinovų, albumo "A Little Deeper" tiražas - puikus pavyzdys, kad žmonėms reikia kažko naujo.

"Nemanau, kad turėčiau gėdytis to, ką darau ar šneku,” kilsteli antakį Niomi, nesupratusi klausimo prasmės. "Aš esu aš ir tuo viskas pasakyta. Jei aš kalbu tai, kas kažkam nepatinka, tai pabrėšiu, kad šie žodžiai yra mano nuomonė. Aš tikrai už ją neatsiprašinėsiu ir jos nekeisiu! Nesistengiu tyčia kažko įžeisti, bet, jei taip nutiko, tuomet tai jūsų problema, gelbėkite save, kol dar visiškai nepraradote humoro jausmo.”