Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

RENGINIO RECENZIJA | Dvasinė ekstazė kartu su berlyniečiais „Lea Porcelain“

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Nuotraukos autorė: Gintarė Grigėnaitė

Nuotraukos autorė: Gintarė Grigėnaitė

Post punkinis spalio 17-osios vakaras. Nepaisant to, kad jau beveik mėnuo, kaip kalendorinis ruduo Lietuvoje viešpatauja, šilti orai vis dar pankiškai bando „eiti prieš sistemą“ . Tad vieniems besimėgaujant pasivaikščiojimais sostinės gatvėmis, melomanai savo žvilgsnius kreipė ir žingsnius dėliojo „Kablio“ link. Pastarajame vakaro programą ruošė vokiečių ir lietuvių muzikantai: Nicki Fehr, „Egomašina“ su vakaro žvaigždėmis – „Lea Porcelain“. Tad apie viską detaliau.

Dar kartą pasimokius, kad net ir gyvenant XXI-ajame amžiuje, jei kišenėse niekas nežvanga, nors ir turime bekontaktes korteles, vis dar negali būti užtikrintas, kad tavo paltas ar striukė bus pakabinti rūbinėje. Ta proga, norime pasidžiaugti maloniais apsaugos darbuotojais, nukreipusiais tokius bėdžius, kaip šių eilučių autorė nemokų pakabų link.

Įsipatoginus, imame laukti muzikantų pasirodymų, kurių turėjo būti net trys.

Pirmasis apšildantysis Nicki Fehr išdygo priešais kone pustuštę salę. Už kolonų pasislėpusios publikos grupelės priminė zuikius miškuose nedrąsiai iškišančius galvas pasižiūrėti kas vyksta priekyje.

„Jus reikia prisikviesti arčiau, - prasitaria Nicki, - „gerai, kad turiu viliojimų būdų, kurie padės. Žinot kaip? Pirmieji priartėję gaus stebuklingus akinius. Turiu tris. Pasidalinkit.“

Po šio triuko ir kuklaus stebuklingų akinių skaičiaus sumažėjimo. Lyriškasis burtininkas, platėjančiomis kelnėmis truputėlį pagausina scenos prieangį naujais asmenimis.

„Neseniai išleidau savo pirmąjį albumą. Tiražas ribotas, tik 12 egzempliorių, kuriuos galite įsigyti šįvakar“, - pasidžiaugia šviežiaisiais kūrybos vaisiais Nicki ir vis pasitardamas su publika, kokių pobūdžio dainų pastaroji yra linkusi klausytis praturtina klausytojų vidų. Besiklausant N. Fehr norom nenorom vis iškildavo Jonas Narbutas a.k.a. „Kabloonak“ ir jo nemari frazė: „neliūdna, o melancholiška, nelinksma, o gražu!“, kuri tiko ir klausant Nicki.

„...Jei būčiau poetas, parašyčiau savo meilei laišką, kurį ji suprastų...“ Johnny Cashiškas pasirodymas, kuriam pasibaigus ir užpūtus taip simboliškai tamsoje švietusią žvakę, prie muzikanto pribėga mergina ir įteikia jam gėlę.

„Kaip mielai! Tai mano pirmoji gauta gėlė! Ačiū.“

Jei pirmasis apšildantysis pasirodymas buvo nukreiptas vidinio pasaulio metamorfozėms, tai antrasis – priminė, jog reikia ir pajudėti. Tad neilgai trukus, scenoje pasirodė nuotaikingieji egomašiniečiai. Solidžiam vakarui - solidus įvaizdis. Nusimetę kombinezonus, užsivilko švarkus ir užvedė susirinkusiuosius nekostiumuotam šėlsmui.

Neaišku kodėl, bet stebint trijulės pasirodymą, vienas „Egomašinos“ narys - Karolis Lamsargis nuolat „keitė veidus“, primindamas „ Faceless Man“ iš „Game of Thrones“. Iš serijos, kai tavo galvoje vyksta žaidimas „Į ką jis man panašus?“ ima ryškėti galimų atsakymų variantai. Viena akimirką, žiūrėk – jis vienas iš „ZZ Top“ narių, kitą – Dave Grohl, dar vėliau – Ryan Gosling arba Justinas Jarutis. Na, matyt nuovargis daro savo ir kaip Jaqen H'ghar sakė: „Girl should not ask“.

Kol narplioji „fundamentaliuosius visatos klausimus“, net nepastebi kaip scenoje įvyksta rokiruotės ir ilgaplaukis Antanas atsiduria prie būgnų.

„Fast Rider“, „Kas man pasakys?“, „Namai“, „Rieda“ ir kiti, jau spėję pasilikti atmintyje kūriniai, vakaro metu džiugino klausytojus, kartu praskaidrinantys nuotaiką kiekvienam iš jų.

„Dabar bus paskutinė daina ir užleisime sceną Lea Porcelain“, - informuoja „Egomašina“
Iš salės pasigirsta liūdnas: „Ne“.

Dviejų pirmų grupių apsikeitimas scenoje priminė „F 1“ boksus, tiek vienur, tiek kitur – „bolidų“ techninis aptarnavimas buvo labai greitas. Tiesa, grupei „Egomašina“ palikus sceną, vakaro žvaigždžių reikėjo palaukti. Matyt, davė laiko ankstesniųjų „patiekalų“ suvirškinimui. Tebevirškinant, žmonių gretos vis labiau ėmė tankėti, scenos prieangį tuo metu sudarė ne tik gausus fotografų būrys, bet ir „post punk“ berlyniečių dueto gerbėjų, kurių tikrai netrūko.

„Labas vakaras, Vilniau! Mes lankomės čia pirmą kartą. Jūsų miestas labai gražu. Atšvęskime tai!“ – pasisveikina „Lea Porcelain“.

Su lig pirmaisiais „Lea Porcelain“ dainų akordais publika paneriama į transą. Būsena – „tarp čia ir dabar“ pasikeičia į – „kitur ir neaišku kada“. Užsimerki ir pasiduodi melodijų tėkmei, kuri it upė ima nešti tave pasroviui. Užsimerkus imi matyti tolumoje blyksinčias šviesas, kurios tarsi bėga nuo tavęs, o tu lyg ir nori jas vytis, tačiau nežinai ar gali. Tiesa, greitai iš šios dilemos tave išvaduoja šalimais esantys kaimynai ir jų kūnų padėtis, apsprendžianti tavojo kūno judėjimo trajektoriją.

Taip bedancinant on my own ir vis dar užsimerkus, imi matyti dar daugiau švieselių. Tiesa, tai nieko antgamtiško, tiesiog, juo greitesnė daina, tuo daugiau lempų ima žybsėti.

„Ar galit apšviesti mūsų būgnininką? Jis gražus, tik jo nesimato“, - paprašo berlyniečiai, kurio būgnininko neapšvietus net ir prie pat scenos stovint – nepamatysi.

„Lea Porcelain“ koncerto metu netrūko veiksmo. Bekontempliuojant vidiniuose pasauliuose ar besimėgaujant širdį užplūdusiais jausmais, kuriuos atnešė girdima melodija, retsykiais net nebepastebi kaip grupės vokalistas, Markus Nikolaus, išsitiesia scenoje ar nužengia nuo jos į didžiąją jo gerbėjų masę, norėdamas priartėti prie klausytojų.

„Man didesnė šventė būti čia, nei mano gimtadienis. Tikrai. My birthday sucks“ – pasiguodžia Markus, čia pat skubėdamas publiką išjudinti ir pajudėti su „Gotta Run“ kūriniu.
Įsisiūbuoti įsisiūbavo ne tik publika, bet ir prie scenos kabėjusi garso kolonėlė, retsykiais įvarydama išgąstį po ja stovėjusiems asmenims.

„Na ar smagiai pabėgiojote?“. Tikrai taip. Jei su „Gotta Run“ bėgiojai kojomis, tai su tokiais kūriniais, kaip: „Love Is Not An Empire“, „I Am Ok“, „Bones“, „Warsaw Street“ ir kt. – skrajojai dvasiškai.

„We've promised you hard, we've promised you soft, we'll promise you not to get lost“ – atskrieji sentencija nuo scenos, kuri norom nenorom verčia susimąstyti. Susimąstyti ne tik apie tai, jog buvai ko gero geriausiame šių metų „Kablio“ koncerte, ne tik pasimokyti kaip galima sklandžiai užmaskuoti nedideles klaidas niekam to nepastebinti, bet ir pasigėrėti asmenimis, labai stipriai mylinčiais savo veiklą, kurios vaisiais galima džiaugtis jau antrą kartą šiais metais. Po šio koncerto tiesiog negali išeiti nepakylėtas. Belieka tikėtis, kad kažko panašaus sulauksime jau netrukus.

Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian, fotografavo Gintarė Grigėnaitė










Susijusi informacija


  • Naudojant music.lt informaciją internete aktyvi nuoroda į www.music.lt yra būtina.
  • Naudojant music.lt informaciją radijo/televizijos eteryje, būtina paminėti, jog informaciją pateikia www.music.lt.
  • Užfiksavus pažeidimus bus kreipiamasi į atitinkamus teisėsaugos organus.


Šaltinis: Music.lt   Peržiūrėta kartų: 512   Data: 2019-10-21
Esamas tekstas

Nuotraukos autorė: Gintarė GrigėnaitėPost punkinis spalio 17-osios vakaras. Nepaisant to, kad jau beveik mėnuo, kaip kalendorinis ruduo Lietuvoje viešpatauja, šilti orai vis dar pankiškai bando „eiti prieš sistemą“ . Tad vieniems besimėgaujant pasivaikščiojimais sostinės gatvėmis, melomanai savo žvilgsnius kreipė ir žingsnius dėliojo „Kablio“ link. Pastarajame vakaro programą ruošė vokiečių ir lietuvių muzikantai: Nicki Fehr, „Egomašina“ su vakaro žvaigždėmis – „Lea Porcelain“. Tad apie viską detaliau.

Dar kartą pasimokius, kad net ir gyvenant XXI-ajame amžiuje, jei kišenėse niekas nežvanga, nors ir turime bekontaktes korteles, vis dar negali būti užtikrintas, kad tavo paltas ar striukė bus pakabinti rūbinėje. Ta proga, norime pasidžiaugti maloniais apsaugos darbuotojais, nukreipusiais tokius bėdžius, kaip šių eilučių autorė nemokų pakabų link.

Įsipatoginus, imame laukti muzikantų pasirodymų, kurių turėjo būti net trys.

Pirmasis apšildantysis Nicki Fehr išdygo priešais kone pustuštę salę. Už kolonų pasislėpusios publikos grupelės priminė zuikius miškuose nedrąsiai iškišančius galvas pasižiūrėti kas vyksta priekyje.

„Jus reikia prisikviesti arčiau, - prasitaria Nicki, - „gerai, kad turiu viliojimų būdų, kurie padės. Žinot kaip? Pirmieji priartėję gaus stebuklingus akinius. Turiu tris. Pasidalinkit.“

Po šio triuko ir kuklaus stebuklingų akinių skaičiaus sumažėjimo. Lyriškasis burtininkas, platėjančiomis kelnėmis truputėlį pagausina scenos prieangį naujais asmenimis.

„Neseniai išleidau savo pirmąjį albumą. Tiražas ribotas, tik 12 egzempliorių, kuriuos galite įsigyti šįvakar“, - pasidžiaugia šviežiaisiais kūrybos vaisiais Nicki ir vis pasitardamas su publika, kokių pobūdžio dainų pastaroji yra linkusi klausytis praturtina klausytojų vidų. Besiklausant N. Fehr norom nenorom vis iškildavo Jonas Narbutas a.k.a. „Kabloonak“ ir jo nemari frazė: „neliūdna, o melancholiška, nelinksma, o gražu!“, kuri tiko ir klausant Nicki.

„...Jei būčiau poetas, parašyčiau savo meilei laišką, kurį ji suprastų...“ Johnny Cashiškas pasirodymas, kuriam pasibaigus ir užpūtus taip simboliškai tamsoje švietusią žvakę, prie muzikanto pribėga mergina ir įteikia jam gėlę.

„Kaip mielai! Tai mano pirmoji gauta gėlė! Ačiū.“

Jei pirmasis apšildantysis pasirodymas buvo nukreiptas vidinio pasaulio metamorfozėms, tai antrasis – priminė, jog reikia ir pajudėti. Tad neilgai trukus, scenoje pasirodė nuotaikingieji egomašiniečiai. Solidžiam vakarui - solidus įvaizdis. Nusimetę kombinezonus, užsivilko švarkus ir užvedė susirinkusiuosius nekostiumuotam šėlsmui.

Neaišku kodėl, bet stebint trijulės pasirodymą, vienas „Egomašinos“ narys - Karolis Lamsargis nuolat „keitė veidus“, primindamas „ Faceless Man“ iš „Game of Thrones“. Iš serijos, kai tavo galvoje vyksta žaidimas „Į ką jis man panašus?“ ima ryškėti galimų atsakymų variantai. Viena akimirką, žiūrėk – jis vienas iš „ZZ Top“ narių, kitą – Dave Grohl, dar vėliau – Ryan Gosling arba Justinas Jarutis. Na, matyt nuovargis daro savo ir kaip Jaqen H'ghar sakė: „Girl should not ask“.

Kol narplioji „fundamentaliuosius visatos klausimus“, net nepastebi kaip scenoje įvyksta rokiruotės ir ilgaplaukis Antanas atsiduria prie būgnų.

„Fast Rider“, „Kas man pasakys?“, „Namai“, „Rieda“ ir kiti, jau spėję pasilikti atmintyje kūriniai, vakaro metu džiugino klausytojus, kartu praskaidrinantys nuotaiką kiekvienam iš jų.

„Dabar bus paskutinė daina ir užleisime sceną Lea Porcelain“, - informuoja „Egomašina“
Iš salės pasigirsta liūdnas: „Ne“.

Dviejų pirmų grupių apsikeitimas scenoje priminė „F 1“ boksus, tiek vienur, tiek kitur – „bolidų“ techninis aptarnavimas buvo labai greitas. Tiesa, grupei „Egomašina“ palikus sceną, vakaro žvaigždžių reikėjo palaukti. Matyt, davė laiko ankstesniųjų „patiekalų“ suvirškinimui. Tebevirškinant, žmonių gretos vis labiau ėmė tankėti, scenos prieangį tuo metu sudarė ne tik gausus fotografų būrys, bet ir „post punk“ berlyniečių dueto gerbėjų, kurių tikrai netrūko.

„Labas vakaras, Vilniau! Mes lankomės čia pirmą kartą. Jūsų miestas labai gražu. Atšvęskime tai!“ – pasisveikina „Lea Porcelain“.

Su lig pirmaisiais „Lea Porcelain“ dainų akordais publika paneriama į transą. Būsena – „tarp čia ir dabar“ pasikeičia į – „kitur ir neaišku kada“. Užsimerki ir pasiduodi melodijų tėkmei, kuri it upė ima nešti tave pasroviui. Užsimerkus imi matyti tolumoje blyksinčias šviesas, kurios tarsi bėga nuo tavęs, o tu lyg ir nori jas vytis, tačiau nežinai ar gali. Tiesa, greitai iš šios dilemos tave išvaduoja šalimais esantys kaimynai ir jų kūnų padėtis, apsprendžianti tavojo kūno judėjimo trajektoriją.

Taip bedancinant on my own ir vis dar užsimerkus, imi matyti dar daugiau švieselių. Tiesa, tai nieko antgamtiško, tiesiog, juo greitesnė daina, tuo daugiau lempų ima žybsėti.

„Ar galit apšviesti mūsų būgnininką? Jis gražus, tik jo nesimato“, - paprašo berlyniečiai, kurio būgnininko neapšvietus net ir prie pat scenos stovint – nepamatysi.

„Lea Porcelain“ koncerto metu netrūko veiksmo. Bekontempliuojant vidiniuose pasauliuose ar besimėgaujant širdį užplūdusiais jausmais, kuriuos atnešė girdima melodija, retsykiais net nebepastebi kaip grupės vokalistas, Markus Nikolaus, išsitiesia scenoje ar nužengia nuo jos į didžiąją jo gerbėjų masę, norėdamas priartėti prie klausytojų.

„Man didesnė šventė būti čia, nei mano gimtadienis. Tikrai. My birthday sucks“ – pasiguodžia Markus, čia pat skubėdamas publiką išjudinti ir pajudėti su „Gotta Run“ kūriniu.
Įsisiūbuoti įsisiūbavo ne tik publika, bet ir prie scenos kabėjusi garso kolonėlė, retsykiais įvarydama išgąstį po ja stovėjusiems asmenims.

„Na ar smagiai pabėgiojote?“. Tikrai taip. Jei su „Gotta Run“ bėgiojai kojomis, tai su tokiais kūriniais, kaip: „Love Is Not An Empire“, „I Am Ok“, „Bones“, „Warsaw Street“ ir kt. – skrajojai dvasiškai.

„We've promised you hard, we've promised you soft, we'll promise you not to get lost“ – atskrieji sentencija nuo scenos, kuri norom nenorom verčia susimąstyti. Susimąstyti ne tik apie tai, jog buvai ko gero geriausiame šių metų „Kablio“ koncerte, ne tik pasimokyti kaip galima sklandžiai užmaskuoti nedideles klaidas niekam to nepastebinti, bet ir pasigėrėti asmenimis, labai stipriai mylinčiais savo veiklą, kurios vaisiais galima džiaugtis jau antrą kartą šiais metais. Po šio koncerto tiesiog negali išeiti nepakylėtas. Belieka tikėtis, kad kažko panašaus sulauksime jau netrukus.

Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian, fotografavo Gintarė Grigėnaitė







Siūlomas pataisytas variantas

Pastabos

 

Komentarai (0)

Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
Komentarų nėra. Būk pirmas!
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Susijusios naujienos

Nostalgiškam muzikiniam flirtui sugrįžta post punk šviesuliai  „Lea Porcelain“
0
0

Vilniaus melomanų terpę užkariavus post pankui, Lietuvą vis dažniau atranda tarptautinės šio žanro žvaigždės. Vakarų Europoje jau gerai žinomas duetas iš Berlyno „Lea Porcelain“, vasarą koncertavęs kosmoso entuziastams Molėtuose, spalį pasirodys išra...

Copyright 2001-2019 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Šiuo metu vertiname


G&G Sindikatas G&G Sindikatas
8,4

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Užsiregistruok ir vertink!

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

  Daugiau

Pokalbių dėžutė

01:51 - einaras13
Pataisyta
00:45 - DjVaids
kas nors pataisykit!!! Žilvinis Žvagulis neturi dainos "Klika", ten yra daina "Kloika"!!!
22:06 - einaras13
...gyvuoja. Na, bent jau Silentist'as savo dainų per VCE profilį nelaikina ir abu savo profilius naudoja nepersidengiančiai.
22:05 - einaras13
Tai, kaip PLIKASS elgiasi šitoje sumenkusioje music'o bendruomenėje, irgi yra nukrypimas iš sveiko proto ribų. Apskritai, turėti dvi anketas nėra pateisinamas reiškinys, bet aš pats esu šitą klaidą padaręs, Silentist+VCE tandemas jau nežinia kiek metų...
22:03 - einaras13
sau šaudo į batus. Tą dieną laimėjo daina su vienu like'ų, kurią pasiūlė PLIKASS, o nubalsavo Plikas[LT]. Hm, kokia tikimybė (čia jau net ne matematika, o common sense), kad tai vienas ir tas pats žmogus, balsuojantis už savo dainas?
22:01 - einaras13
DeLaLiutishkuz, gali ploti kokiems tik nori savo vaizduotės vaisiams, bet kai į music'ą ateina per visą dieną vos keli aktyvūs nariai ir akivaizdu, jog yra didžiulė tikimybė, kad jie nebus VU gerbėjai, tai su tokiais pareiškimais tik tu esi tas, kuris čia
21:54 - Silentist
Jei nesiremtu jausmais turbūt daugumos šiuolaikinių žmonių protai prilygtų kompiuteriams...
21:42 - Silentist
Protas šiais laikais turi būti automatiškas, savaime suprantama
20:13 - DeLaLiutishkuz
einaras, as tau ploju uz tavo nepilnaverti prota
08:19 - einaras13
Tai kad jai jau 12 savaitę, kitą savaitę jos automatiškai nebebus, gali nebesistengt, Arunazz
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 0
  Neregistruotų vartotojų: 2228
  Iš viso užsiregistravę: 72721
  Naujausias narys: juskiene
  Šiandien apsilankė: 7376
Reklamos nekenčia: 8


My status  Music.lt Skype
Muzika per facebook  Music.lt Facebook