Jurga. [Atlikėjos Facebook nuotr,]Tris mėnesius ruošusi savaitinius pasirodymus projekte „Auksinis Balsas‟, gruodžio 20d. Vilniaus Kongresų rūmuose vykusio koncerto pradžioje Jurga Šeduikytė prasitarė, jog yra išsiilgusi būtent tokio pobūdžio kamerinių vakarų. Vakarų, kuriuose atlikėjas gali pajausti santykį su klausytoju, grįžtamąjį ryšį. Kiekvienas, nors kartą pabuvojęs jos koncerte, patvirtintų, jog jai ne tik itin gerai sekasi užmegzti kontaktą - Jurgai šis emocijų apsikeitimas yra vienas svarbiausių, jei ne esminis, kiekvieno jos pasirodymo elementų. Ilga pertrauka nenuėjo veltui - sugrįžimui Jurga paruošė itin įvairiapusišką ir nuoširdžią programą.








I dalis. Laisvė.

Koncertas prasidėjo keletu energingesnių angliškų kūrinių. Puikus instrumentalistų (Jurgai talkino būgnininkas, pianistas, gitaristas bei bosistas) darbas suteikė girdėtoms ir jau į tam tikras vidinių muzikos grupavimų lentynų vietas iš anksto sugrupuotoms dainoms kitokio šarmo bei privertė jas skambėti kitaip. Pati atlikėja atskleidė retai matomą savo pusę ir scenoje retkarčiais priminė didžiulį pasitikėjimą savimi spinduliuojančią rokerę. Savaime suprantama, kad tokią metamorfozę stebėti buvo itin įdomu, tačiau matomas vaizdas šiek tiek ir glumino. Ne todėl, kad Jurgai toks vaidmuo netiktų. Priešingai, atrodė, jog ją galima sprausti į bet kokius rėmus ir ji vis vien sugebės juos nutapyti pačiu originaliausiu spalvų deriniu.

II dalis. Pagarba.

Antroji dalis susidėjo iš Jurgos perdainuotų liaudies dainų rinkinio. Net ir negirdėjus Jurgos žodžių apie didelį iš tautos kūrybos ateinantį įkvėpimą ir garbę būti šio unikalaus paveldo „laidininke‟ žmonėms, buvo galima nesunkiai pajusti iš atlikėjos sklindantį pasididžiavimą tariant kiekvieną žodį. Nuostabiausia tai, kad tai nebuvo pasididžiavimas savimi, jog turi galimybę prieš kelių šimtų žmonių minią atlikti labiausiai paliečiančių ankstesnių kartų sukomponuotų dainų fragmentus. Ne. Tai buvo pasididžiavimas tuo, kad esi gimęs lietuviu ir gali suprasti ir įvertinti musų kartai paliktus šedevrus. Toks požiūris įkvepia net labiau nei nepriekaištingas atlikimas.

III dalis. Liūdesys.

Raudona suknele ir apsijuosusi juoda skara trečiojo savo veido atskleidimą Jurga pradėjo įspūdingu ispanišku kūriniu "Llorando" iš filmo "Mulholland Drive" (beje, vėliau tas pats kūrinys skambėjo ir koncerto dieną rodytoje "Auksinio Balso" laidoje). Dar jam neįpusėjus, matyt, niekam nebereikėjo aiškinti, kokia porcija emocijų bus perteikiama. Jurga tiesiogine to žodžio prasme išjautė kiekvieną garsą, kiekvieną natą ir parodė visą jausmų jūrą, kuri slypi šiame kūrinyje. Nuo kančios iki sielvarto, nuo skausmo iki liūdesio, nuo netekties iki pat nostalgijos. Ypatingiausia čia buvo tai, jog nei vienas šių jausmų nebuvo išspinduliuotas ir užkrautas auditorijai. Jurga viską sugėrė, viską iki paskutinio tos beribės jūros lašo. Bet žinutę suprato ir ją įvertino visi: nuo garbingiausių koncerto svečių iki susižavėjusiomis akimis reginį stebėjusių neseniai kalbėti išmokusių vaikų. Ta pati unikali magija visą salę gaubė ir per kitas šios dalies dainas. Ir nors šį kartą neišgirdome vienos tobuliausių pačios Jurgos dainų „Ašara‟, emocijoms ir susižavėjimui veržtis pro kraštus būtų užtekę ir trečdalio to, ką per kelias minutes sukūrė Jurga.

IV dalis. Meilė.

Pasirodymo pabaigai pasirinktos pačios žymiausios dainos - tos, kurios spinduliuoja šilumą ir viltį. „Instrukcija‟, „Nebijok‟ ir kitos dar kartą, paskutinį tą vakarą, pakeitė atmosferą salėje ir ją visą nudažė šviesiausiomis spalvomis. Tai neištrynė iš atminties to, kas vyko prieš tai. Ši dalis padėjo viskam susigulėti. Tai buvo trūkstama dalis, kurią įstačius įspūdžiai susijungė į tobulą harmoniją.

Būtent todėl matytą reginį geriausiai apibūdina dėlionė. Ne vitražas - jame per daug pompastikos. Ne puzlė ar mįslė - jos pernelyg paprastos ir vienpusiškos. Jų sprendimai visada tokie patys. Ne. Jurgos spalvos yra kai kas daugiau - jos kas kartą kitokios. Panašūs pavadinimai, bet kitos detalės. Neįgudusiai akiai panašus fasadas, bet kas kartą vis kita vidaus gelmės kertelė... Kodėl tuomet ne labirintas? Nes labirintas yra ieškojimas, kai neturi nieko ir klaidžiodamas bandai atsitiktinai gauti viską. Ji turi. 4 (o gal ir daugiau) nuostabius pasaulius, telpančius iš pažiūros trapiame jos kūne. Tam, kad parodytų žiūrovams stebuklą, Jurga kas kartą iš naujo ir kas kartą vis kruopščiau surinkinėja besikeičiančius savo jausmus ir atiduoda. Visus iki vieno. Iki kito koncerto. Iki kito stebuklo.

Lankėsi ir vertino Vilius Andrulionis



{lang: 'lt'}

{lang: 'lt'}

{lang: 'lt'}