Antis. [Vytenio Jurevičiaus nuotr.]Tikriausiai nėra nė vieno lietuvio, kuris nežinotų kas yra legendinė, jau trečią dešimtį Lietuvos muzikos padangę drebinanti ir viena populiariausių „Atgimimo“ laikų roko grupė. Susikūrusi dar gūdžiu sovietmečiu, 1984-aisiais metais, savo fantasmagorišku įvaizdžiu, įaudrino ne vieną silpnesnių nervų ar dievobaimingesnę tetulytę, na o jaunąją kartą patraukė savo išskirtinumu. Tai buvo jau antrosios roko bangos laikai su jų atstovais, kurie it grybai po lietaus ėmė dygti M. Gorbačiovui atėjus į valdžią ir dažnai labai panašų tiek sceninį, tiek ir muzikinį įvaizdį kurdami. Šiame (ne)pogrindinės muzikos fabrike grupė „Antis“ greitai išsiskyrė ir užsitarnavo galingą gerbėjų armiją, kuri vėliau tapo placdarmu Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui ir jo idėjoms skleistis.

Užaugusios ir atjaunėjusios gerbėjų gretos gausiai rinkosi į Vilniaus „Siemens“ areną, kuri perėmus estafetę iš Šiaulių arenos, ruošėsi plataus mąsto sostinės ir jos svečių „išzombinimui“. Vos įžengus į salę, akį patraukė mūsų vėliavos spalvomis išdabinta ir pakabinta milžiniška antis, masindama svarstymais, kas gi galėtų būti jos viduje?

Scenoje jau buvo išsirikiavę instrumentai, laukdami savo šeimininkų, kurių ilgai laukti neteko. Dar prieš jiems pasirodant, ant arenos pjedestalo užlipo charizmatiškasis, daugeliui geriausiai pažįstamas iš mineralinio vandens „Vytautas“ reklamų, zombis Martynas – Marius Repšys, su chuliganišku įvaizdžiu ir leksika. Aktorius įsakmiai publiką ragino prasimankštinti, nes gali ištikti toks pats likimas, kuris ištiko kai kuriuos Šiaulių arenos žiūrovus (lūžęs stuburas nuo per sunkių moteriškių sodinimo ant sprando ir šokinėjimo, šizofrenijos protrūkiai ir pan.). Jam išėjus, šviesos užgeso ir iš palubių scenos link iš lėto ėmė leistis raudonas karstas, kurio viduje buvo įsitaisęs Algirdas Kaušpėdas, o jam atsidarius visas šou prasidėjo su daina: „Alo, alo“.
Vėliau karstas transformavosi į lenktyninę mašiną, iš jos išlipęs vyriausiasis zombių vadas trankiai užtraukė „Duokit medalį“.

Su plačiais užmojais, skelbiamais dar nuo 2014-ųjų metų pradžios grupė „Antis“ neprašovė. Karstą, lenktyninę mašiną keitė tai stambesni, tai smulkesni agregatai. Lenktynėms pasibaigus ir prisisegus medalių, į sceną įžengę sovietiniai funkcionieriai su savo portfeliai, A. Kaušpėdas užtraukė „Ša, inteligente!“.

Visą šou labai pagyvino, vis parodomi „TV3“ žinių reportažai, su jų vedėja Jolanta Svirnelyte priešakyje, kuri kalbino pagrindinius zombių atstovus: jų vadą A. Kaušpėdą ir chameleoniškąjį zombį Martyną, kuris pasirodydavo vis skirtinguose amplua. Prie viso to prisidėjo ir solidūs asmenys, kaip, kad Gitanas Nausėda, kuris skelbė, jog dėl Lietuvą apėmusios zombių manijos, ne tik sankcijų iš Rusijos, bet ir Europos Sąjungos sulauksime, bei išsakė savo susirūpinimą dėl miglotos euro įvedimo galimybės.

Šie trumpi reportažai, leido A. Kaušpėdui, bei kitiems zombiams greitai keisti savo įvaizdį, kurio keitimo greičio galėtų pasimokyti ne viena Lietuvos žvaigždutė. Pora minučių reportažas, jam pasibaigus, žiū scenoje „Tautos ir persitvarkymo“ partijos atstovai, su diktatoriškomis uniformomis, primenančiomis nacius ir demagogiškomis kalbomis apie pokyčių būtinumą. Reportažas, paukšt - milžiniška butelis su šaudančiu kakleliu ir daina „Girtuoklis“. Na ir taip nuolatos.

Per šias makabriškas linksmybes, scenoje pasirodė ir Rafailas Karpis, sėdintis ant pečių galiūnui Vidui Blekaičiui ir vaidinantis barzdotą, jau trečią Algirdo Kaušpėdo žmoną – Salomėją, su kuria atliko dainas „Salomėja, būk šlavėja“ ir „Kada kada“. Taip pat skandalistė, šįsyk be verbalinės diarėjos apsiėjusi Justė Arlauskaitė – Jazzu, kuri įžengė į sceną pasidabinusi vienuolės abitu, o šalia jos Algirdas Kaušpėdas pasipuošęs su vidaus organus puošiančiu apdaru ir stringais bandė ją sugundyti šokdamas striptizą ir atlikdamas kūrinį „Dėmė“. Deja, šokis liko neįvertintas ir jam pasitraukus nuo scenos, Jazzu atliko dainą „Auksinis Buda“.

Trečiasis grupės „Antis“ svečias buvo krištolinio balso savininkas Merūnas Vitulskis, kuris įžengė į sceną kunigo vaidmenyje ir A. Kaušpėda atliko dainą „Kontrolierė“. Vėliau, Merūnui likus vienam, buvo atliktas legendinis, „Roko maršų“ himnu tapęs kūrinys „Krantas“.

Renginiui artėjant link pabaigos, buvo atliktas himnas, šįsyk ne Lietuvos ar M. Mikutavičiaus „Trys milijonai“, bet kitas, taip pat gerai žinomas, „Zombiai“. Jei iki šios dainos dar kas nors ramiai sėdėjo savo vietose, tai suskambus pirmiesiems jos akordams minia šėlo. O kad šurmulys niekur nepradingtų, „Zombius“ sekė „Kažkas atsitiko“, kurio priedainį, žymusis „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Ramūnas Zilnys įvardijo kaip geriausią visų laiko lietuviškojo roko priedainį. Galima ginčytis, bet nepaneigsi, su šia daina ne viena karta užaugo, jos žodžius visi lietuvaičiai puikiai žino, tuo buvo galima įsitikinti ir gruodžio 29-osios vakarą Vilniuje, kai visa „Siemens“ arena dainavo kartu su grupe, ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.

Renginio metu nuskambėjo ne viena žymiausia ir grupei „Antis“ pelniusi nemarią šlovę daina: „Pokštas“, kuris buvo atliktas A. Kaušpėdos ir Jazzu duetu, „Alyvos“, taip pat duetu atliktas su Rafailu Karpiu, „Žaislas“, „Aš pasitaisysiu“, „Kurti“, jam skambant buvo rodomas Viktoras Diawara, atliekantis šios dainos gitaros solo, savo įvaizdžiu primenantis vieną geriausių pasaulio gitaristų – Slash.

„Martynai, aš supratau, zombių nėra, yra tik žmonės, kurie bijo būti savimi“, šią frazę it burtažodį ištaręs A. Kaušpėdas nusiėmė kaukę, o „zombiai‘ šokėjai nusiėmė savo apdarus ir tapo normaliais žmonėmis. Po „stebuklingos“ transformacijos buvo atliktas puikus, net ir šiems laikams aktualus kūrinys „Lietuvos valstybė“, pamokantis, kad Lietuva ne Rusija (juk ne vienam net ir šiais laikais tenka kantriai aiškinti užsieniečiams kas ir kur yra Lietuva).

Ne ilgai trukus išaiškėjo ir paslaptingoji anties turinio paslaptis, kuri atsiskleidė atsivėrus jos vidui ir ant žiūrovus pažėrus didžiulį kiekį geltonų balionų su užrašu „Antis“, kuriuos greitai išgraibstė žiūrovai.

Pačiam koncertui vainikuoti (nors ir priešpaskutinė daina) buvo atliktas šviežiausias, jau daugelį savaičių muzikinių topų pirmosiose vietose besipuikuojantis ir „youtube“ surinkęs daugiau nei 1 milijoną peržiūrų Algirdo Kaušpėdos ir Justės Arlauskaitės – Jazzu kūrinys „Nauji metai“, kurį „Siemens“ arenos publika tikrai įvertino, kaip ir kad ir visus visą vakarą skambėjusius kūrinius.

Grupė „Antis“ scenoje skaičiuojanti jau trisdešimt metų, neatrodo, kad artimiausiu metu žada kažkur pasitraukti. Šaltą ir žvarbų gruodžio 29-osios vakarą uždegus su puikiais, laiko patikrintais kūriniais, gausiais efektais, pirotechnika ir charizmatišku įvaizdžiu, „Antis“ dar kartą parodė, jog gera muzika, yra nemirtinga, o savo atsidavusiu ir nuoširdžiu darbu lietuviškosios muzikos olimpe užsitarnavus labai aukštą vietą.

Lankėsi ir vertino Rūta Paitian

Koncerto akimirkas įamžino fotografas Vytenis Jurevičius:































































{lang: 'lt'}

{lang: 'lt'}

{lang: 'lt'}