Nickelback. [Manto Daleckio nuotr.]2016 metų rugsėjo 10-osios „Nickelback“ pasirodymo „Žalgirio“ arenoje Kaune priešistorė prasideda dar 2014 metų gruodį. Tada grupė paskelbė „No Fixed Address Tour“ pasirodymų datas, o ten buvo ir „Žalgirio“ arena, 2015 metų spalio 14-oji. Tačiau dalis pasirodymų Šiaurės Amerikoje ir visi koncertai Europoje buvo atšaukti dėl grupės pagrindinio vokalisto ir gitaristo Chad Kroeger sveikatos problemų – jam buvo išoperuota balso stygų cista. Po metų grupė atnaujino turą ir štai esminis klausimas, kurį akcentuoja tiek žiniasklaida, tiek gerbėjai – ar pasirodymas bus pakankamai geras, ar bus sumokėti „delspinigiai“ už 11 mėnesių papildomo laukimo?

Ateina toji rugsėjo 10-oji. Prieš 20 valandą arenoje leidžiami žymūs klasikinio ar šiuolaikinio roko kūriniai, tokie kaip „Rainbow“ – „Long Live Rock ‘n‘ Roll“ ar „Audioslave“ – „Show Me How To Live“ primena, kad čia vis tik žmonės atėjo paklausyti galingos muzikos.

19:59 į sceną pradeda lipti apšildančios grupės „Monster Truck“ nariai. 2009-aisiais metais susibūrusi grupė iš Kanados, kuri pamažu pradeda įtvirtinti savo vardą tarptautinėje roko muzikos arenoje, galėjo pasiūlyti visą akademinę valandą puikaus sunkiojo roko ir bliuzroko mišinio. Charizmos ir judesio netrūko, grupė išeikvojo pakankamai energijos, kad „apšildytų“ publiką, ir tai jiems, atrodo, pavyko. Kadangi kolektyvas jau ne pirmą kartą prieš didelę auditoriją (jie „apšildo“ „Nickelback“ viso turo metu), tai žino, kad geriausias kūrinių sąrašas yra toks, kuriame yra daug kuo įvairesnių kūrinių, o ne nuobodus monotoniškas šlamštas (šią klaidą daro bent 50 procentų apšildančių grupių). Taigi, galėjai girdėti ir tokių sunkių dainų kaip „Don‘t Tell Me How To Live“, ir lėtūniško bliuzroko relakso „For The Sun“.

20:45 grupė išeina, įsijungia šviesos, personalas dirba, žmonės šnekasi arba rėkia ir švilpia nekantriai laukdami pagrindinio vakaro veiksmo.

Po kiek prailgusio laukimo, kažkur 21:18 pasirodo „Nickelback“. Grupė, kuri nemažos dalies melomanų yra nekenčiama už visišką vidutiniškumą ir „konvejerinę“ greitai užmirštamų trijų minučių trukmės roko dainuškų gamybą, o kitos dalies už tą paprastumą ir melodingumą mylimi, vis tik surinko daugiau ar mažiau pilną „Žalgirio“ areną (nesijaudinkite, tarpai tarp žmonių buvo didesni nei per „SEL“ koncertą). Keli galingi „šmotai“ iš alternatyviojo metalo ar alternatyviojo roko teritorijos: „Because of You“, „Something in Your Mouth“ ir „Animals“, ir publika gauna netikėtą energijos įkrovą. Įprastam klausytojui, kuris atėjęs į „Nickelback“ tikisi kažkokio baladinio snoozefest‘o, tenka gerokai keisti nuomonę. Net grupei buvo pakankamai karšta: galėjai skaičiuoti, kaip dažnai Chad‘as šluostosi prakaitą nuo kaktos. Vis tik buvo patenkinti visi: kelis sunkius kūrinius pakeisdavo keli žinomesni ir lengvesni, abiejų tipų dainų buvo apie 50%, gale paliekant tą gėrį, dėl kurio „Nickelback“ atpažįstami visame pasaulyje: „Rockstar“, „Gotta Be Somebody“ ir „How You Remind Me“. O bisui paliktas „Foo Fighters“ dainos „Everlong“ koveris ir stiprus „Burn it To The Ground“.

„Nickelback“ nariai palaikė puikų ryšį su publiką. Pradedant po pirmųjų dainų skambėjusiomis banaliomis ir pataikaujamomis frazėmis apie puikią Lietuvą ir puikius jos fanus, tęsiant kas kelias dainas vykusiomis gėrimo pertraukėlėmis, kada Chad‘as, o vėliau ir Ryan‘as įsidrąsino lietuviškai ištarti „į sveikatą“, o žiūrovai atsakydami išmoko gėrimų padavėjo Bradley vardą, baigiant fano iš Ukrainos pakvietimu atlikti „Rockstar“ vokalą. Atlikimas iš vokalinės pusės buvo gan vidutiniškas, tačiau vyrukas pademonstravo drąsą prieš tūkstantinę minią, puikią atmintį „Nickelback“ tekstams ir nustebino net grupės narius.

Summa summarum, nors sugroti tik vieną dainą („What Are You Waiting For?“) iš naujausio albumo, dėl kurio ir vykdomas šis turas, yra gan keistas sprendimas, bet „Nickelback“ puikiai susidorojo su savo užduotimi: taip efektingai sugroti iš muzikinės pusės niekuo neypatingas roko dainas, kad net nepažįstančiam šios grupės liktų gan malonus įspūdis po koncerto. Skola grąžinta, „delspinigiai“ sumokėti, visi laimingi!


Renginyje lankėsi ir vertino Einaras Sipavičius ir fotografavo Mantas Daleckis.