RENGINIO RECENZIJA | Siela. 25 metų jubiliejus. Vilnius. Loftas.
Grupės „Siela“ fotosesija (Gedimino Bartuškos nuotr.).
Ketvirtis amžiaus žmogui, nei daug, nei mažai, tačiau grupei – solidi sukaktis. 1990-aisiais metais susikūrusi grupė „Siela“ 2015-aisiais savo gerbėjus palepino dvejomis dovanomis: naujuoju albumu „Širdis. Kryžius. Pasaga“ bei audringu jubiliejiniu koncertu, vykusiu gruodžio 3-ąją sostinės menų fabrike „Loftas“.
Grupė, gyvuojanti jau ketvirtį amžiaus, per visą savo kūrybinės veiklos istoriją gali pasigirti solidžiu albumų bagažu: „Vėjas nešantis naktį“, „Prakeikimas“, „Juodojo opiumo žemė“, „Už regėjimo lauko“, „Sielininkai“, „Tremtyje“, „Tavęs man reikėjo“, „Eldorado“, „Dali“, „Euforija“, „XX“, „Visa matanti akis“, „Pasaulio kraštas“. Na ir šviežiausias, dvejus metus iš dūšios brandintas ir išdirbtas darbas, „Širdis. Kryžius. Pasaga“.
Šio bagažo pakako, kad ketvirtadienio vakarą Vilniaus naujamiesčio gatvėmis plūste plūstų gerbėjų būrys, nepabijojęs, nei prasto oro, nei „krasnūchos“ vakaro romantikos.
Kaip ir dera gerai gaspadinei, „Siela“ buvo paruošusi gausų „meniu“, su trimis „karštaisiais patiekalais“ a.k.a programos dalimis. Pirmojoje skambėjo tokie grupės kūriniai kaip: „Vėliava tau“, „Salvadoro Dali“, „Tavo dievai“, „Provincija“, „Ant kelių“ ir kitos, patosiška gaidele išsikovoję vietą Lietuvos klausytojų muzikinėje kolekcijoje.
Antroji dalis – ambrozija gerbėjams, dešimtojo dešimtmečio reinkarnacija, kuomet pasikeitus dabartinei grupės „Siela“ muzikantų sudėčiai, scenos frontą šalia vokalisto Aurelijaus Sirgedo papildė būgnininkas Aivaras Švilpa, bosistas Aidas Blažys ir gitaristas Osvaldas Blažys, kurių kompanija atliko seniausius grupės kūrinius, tokius kaip: „Vėjas, nešantis naktį“, „Viso gero svajokle“, „Rudenio dievas“.
Trečioji dalis, pati gausiausia, kaip kad A. Sirgedas sakė „Ir nauji, ir seni kūriniai“, atiduota duoklė naujausiam grupės darbo vaisiui – „Širdis. Kryžius. Pasaga“. Iš šio albumo vilniečiai ir miesto svečiai galėjo išgirsti tokius, jau hitais tapusius kūrinius, kaip kad: „Ilguma, platuma“ (pastarasis neseniai dienos šviesą išvydo naujame amplua – video klipe), „Karma“, „Paukštelis“ (iš begalinės satisfakcijos vokalistui A. Sirgedui ir priedainio eilutės praskriejo toliais, it juodbėriai žirgai), „1968“.
Nebuvo užmiršti ir senieji, legendomis bei ovacijomis apipinti kūriniai, kaip kad: „Euforija“, „Sielos sala“, „Tavęs man reikėjo“, „Pirmosios meilės liga“, „Štormai“, „Isterija“ ir kiti.
Dėl vakaro vinies titulo pagrįstai kovoti gali keli epizodai: senosios gvardijos pasirodymas scenoje, kiekviena iš koncerto dalių atskirai bei Aurelijaus Sirgedo ir Alinos Orlovos duetas, atliekant dainą „Sielos sala“, tiesa, pastarasis kiek ir nuvylė, A. Orlovos akivaizdus dainos žodžių nemokėjimas ir naudojimasis „špargalke“ negalėtų būti įvardijamu solidžiu profesionalumu, kurį, ši atlikėja, ne kartą yra pademonstravusi.
Jubiliejinis šou, trukęs kelias valandas, įnešė šilumos į niūrų gruodžio vakarą. „Siela“ praėjus 25-eriems metams nuo grupės veiklos pradžios, žiūrovų stoka pasiskųsti tikrai negalėtų, kaip kad ir pats vokalistas A. Sirgedas pastebėjo: „Su metais mūsų žiūrovų gretos nesikeičia“. Gimtadienio proga reikia palinkėti, kad taip būtų ir toliau. Lai kūrybiškumas teka pro kaštus, o žiūrovų kartų tik daugėtų!
Teko apsilankyt ir man šiame koncerte, pradžia buvo visai neprasta, smagu girdėti gyvai Sielos kūrybą ir Aurelijaus neįprastą vokalą, kuris yra grupės vizitinė kortelė. Anyway, koncertas būtų buvęs tikai neblogas, jei ne keletas minusų, kurie žiūrėjosi/klausėsi tikrai nekaip. Kaip toks jausmas, kuomet supranti, jog koncertas vyksta ekspromtu, ne pagal planą, tuomet labai nukenčia kokybė. Juk tai gimtadienis, jubiliejinis koncertas, tikiesi profesionalumo. O čia tarsi draugų balius, kur kokybė tikrai nesvarbi. Gitarų derinimasis vidury koncerto. Ar per antrąją dalį, kuomet į sceną ateina kelių dainų sugroti ir senieji Sielos nariai ir toks jausmas, kad jie patys nežino ką ten daro, jog Aurelijus juos apie tai informavo paskutinę minutę :D toks keistas jausmas ir matėsi iš jų pačių, jog jie jaučiasi nepatogiai. Apskritai tie momentai, kuomet šneka Aurelijus, grupės Siela, lyderis, na šneka absoliučiai pievas, to tikrai nereikėjo. Ir programa nežinau, kiek ji kartų keitėsi, ar tarsi kažkokie kylantys neaiškumai grupės būgininkui, tarsi kurią čia dainą dabar grosime? Na, gal kam tai atrodo ir menki minusai, bet iš šalies, tiek man, tiek kolegoms, kurie buvo kartu, na, kraipėm galvas ir jautėmės "facepalm".
Kitą pavasarį 30-metį švęsianti „Siela“ į Lietuvos roko istoriją pateko su tokiais didžiaisiais hitais, kaip „Rudenio dievas“, „Paskutinis herojus“ ar „Vėjas. Žvaigždė“, kuris buvo žaibiškai įrašytas dar 1995 metais, prodiusuojant Andriui Mamontovui.
P...
Šventė Lietuvos gotikinio roko legendos – grupės „Siela“ gerbėjams: šiandien oficialiai pasirodė naujas, o grupės karjeroje – jau 14-asis albumas „Vėtroje“.
Kitą pavasarį 30-metį švęsianti „Siela“ į Lietuvos roko istoriją pateko su tokiais didžiaisiai...
Lietuvių gotikinio roko vėliavnešiai – grupė „Siela” lapkričio 19 d. pristatė dainą „Karmen” iš greitai pasirodysiančio naujojo albumo „Vėtroje”. Joje skamba ir ultraseksualus Justės Arlauskaitės-Jazzu vokalas, o singlo vizualizacijoje sudalyvavo kita ais...
Tai buvo kultas. Utenoje, kurioje ir susikūrė roko grupė „Siela“, už blogą žodį apie juos galėjai gauti per nosį. 5000 klausytojų stadione – yra ir tokia statistika. Gerbėjai niekur nedingo: jų užaugo jau kelios kartos. Interviu duodamas „Sielos“ lyderis ...
Nu ką, nemaža tikimybė, kad vistik My Dying Bride nebus Kilkim Žaibu, atšaukė beveik visus šių metų pasirodymus. Tik organizatoriai kažkaip neskuba pranešti ir toliau reklamuoja..
guess I did make my name out of my drumming, and I have the big drum sets, and I'm doing all these crazy, odd-time signatures, so, yeah, I guess drumming was very important to what made me popular.
2015 m. gruodžio 10 d. 19:40:09
Teko apsilankyt ir man šiame koncerte, pradžia buvo visai neprasta, smagu girdėti gyvai Sielos kūrybą ir Aurelijaus neįprastą vokalą, kuris yra grupės vizitinė kortelė. Anyway, koncertas būtų buvęs tikai neblogas, jei ne keletas minusų, kurie žiūrėjosi/klausėsi tikrai nekaip. Kaip toks jausmas, kuomet supranti, jog koncertas vyksta ekspromtu, ne pagal planą, tuomet labai nukenčia kokybė. Juk tai gimtadienis, jubiliejinis koncertas, tikiesi profesionalumo. O čia tarsi draugų balius, kur kokybė tikrai nesvarbi. Gitarų derinimasis vidury koncerto. Ar per antrąją dalį, kuomet į sceną ateina kelių dainų sugroti ir senieji Sielos nariai ir toks jausmas, kad jie patys nežino ką ten daro, jog Aurelijus juos apie tai informavo paskutinę minutę :D toks keistas jausmas ir matėsi iš jų pačių, jog jie jaučiasi nepatogiai. Apskritai tie momentai, kuomet šneka Aurelijus, grupės Siela, lyderis, na šneka absoliučiai pievas, to tikrai nereikėjo. Ir programa nežinau, kiek ji kartų keitėsi, ar tarsi kažkokie kylantys neaiškumai grupės būgininkui, tarsi kurią čia dainą dabar grosime? Na, gal kam tai atrodo ir menki minusai, bet iš šalies, tiek man, tiek kolegoms, kurie buvo kartu, na, kraipėm galvas ir jautėmės "facepalm".