Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

RENGINIO RECENZIJA | „Three Days Grace“ sunkiai lengvai sunkus rokas, išvaręs iš proto gerbėjus (+ FOTO GALERIJA)

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Three Days Grace. [Manto Daleckio nuotr.]

Three Days Grace. [Manto Daleckio nuotr.]

„Three Days Grace“ yra viena iš tų grupių, kuri, kaip ir daugelis XXI amžiaus pradžios alternatyvaus roko grupių, subūrė labai aktyvių jaunų fanų ratą, kuris tapęs vos ne individualia subkultūra. Šios grupės muzika ir tekstai gerai reflektuoja jauno žmogaus pasaulėžiūrą ir mąstyseną, be to, alternatyvus muzikos braižas labai pataikė į tuometines roko muzikos madas, todėl nereikėtų stebėtis, jog „Three Days Grace“ išpopuliarėjo, atrodo, net nedėdami didelių pastangų.

Šios aplinkybės leido padaryti išvadą, kad jų pirmasis vizitas Lietuvoje, įvykęs spalio 29 dieną, sulauks didelės paklausos. Aišku, kažkokią disharmoniją mintyse jau galėjo iššaukti pats pirmas apie renginį sužinotas faktas, kad koncertas vyks „Lofte“. Taip, „Loftas“ yra alternatyvos buveinė, bet masteliai neproporcingi. Ir tas labai aiškiai pasijautė „Loftui“ pildantis dar iki „Three Days Grace“ pasirodymo ant scenos. Žmonės brovėsi, grūdosi, kai kurie dar prieš porą valandų užsiėmė pozicijas. Beveik sakytum, kad kaip koks „Guns N‘ Roses“ koncertas didžiausioje įmanomoje erdvėje vis tiek netalpina masės gerbėjų, taip ir čia, tik gerokai sumažinta versija. Aišku, galutinis žmonių pasiskirstymas ploto vienetui nebuvo tragikomediškas, bet vis tiek kirba mintis, jog šitas renginys būtų priėmęs ir dar daugiau gerbėjų dar didesnėje erdvėje.

Kadangi „Three Days Grace“ gerbėjams buvo ūpas pasilinksminti, o ne braižyti paklausos-pasiūlos kreives, tai pagrindine renginio ašimi vis tik pasilieka pats „Three Days Grace“ pasirodymas iš savo garsinės ir vizualinės pusės bei atrastas santykis su publika. Šiam aspektui išsigryninti padėjo apšildančiosios grupės nebuvimas. Čia jis buvo visiškai suprantamas, kadangi „Three Days Grace“ vis tik yra iš tokių grupių, kurios pačios savaime gerai užkaitina atmosferą. Žinant, ką „Three Days Grace“ gali pateikti, bet koks apšildantysis pasirodymas galėjo nublankti ir būti nuvertintas gerbėjų. Taigi, išplaukus natūraliam kompromisui, visi buvo patenkinti rinkdamiesi 21 valandai, kada turėjo ir išeiti pagrindinės vakaro žvaigždės.

Ir išėjo. Prieš tai paleisdami „Bon Jovi“ hitą „Livin‘ On A Prayer“, kuris galbūt ir galėjo visiškai atlikti apšildomąją funkciją. Iš pradžių gana kukliai išėję „Three Days Grace“ grodami pirmąjį kūrinį „The Mountain“ atrodė kaip gana standartiniai ir niekuo neišskirtiniai rokeriai, nesugebėsiantis pasiūlyti labai daug veiksmo. Aišku, publika net nesitaupė savo palaikymo ir praktiškai kiekvienu momentu, kai buvo galima ploti ar klykti, gerbėjai plojo ir klykė. Kadangi publikos amžiaus vidurkis buvo nenuostabiai mažas, tai nereikėjo stebėtis ir jų trykštančia energija. Vis tik ir pirminis įspūdis, kad „Three Days Grace“ viską ant scenos daro tiesiog per paprastai, pradėjo sklaidytis. Grupės vokalistas ir lyderis Matt Walst praktiškai po kiekvienos dainos skyrė dėmesio sužadinti publikai dar labiau savo paprasčiausiais „kaip jūs laikotes“ tipo klausimėliais, ragino bene kas antrą dainą šokinėti ir taškytis kaip įmanoma labiau. Pradėjo aiškėti, kad šio koncerto esminiu elementu bus susikalbėjimas tarp grupės ir gerbėjų, abipusis bandymas vieni kitus užvesti. Iš viso šio kontakto žavingai iškrito gitaristo Barry Stock imidžas — atrodė, kad jo įsijautimas į grojamas partijas, atsiribojimas nuo bendros atmosferos ir ta jo didžiulė barzda yra kažkas kito, visai kitoks pradas, įvedantis papildomo dvilypumo ir išvengiantis nuobodaus bendro grupės įvaizdžio.

Jei „Loftas“ pasirodė kiek per mažas, tačiau dėl akustikos ir garso parametrų, kaip dažniausiai nutinka, praktiškai jokių priekaištų. Momentais atrodė, kad balansas tarp bosinės ir elektrinės gitaros skambesių atrastas dar geriau negu studijoj, pavyzdžiui, „Infra-Red“ posminėje dalyje, „Just Like You“ ar „Animal I Have Become“. Būgnai labiau skambėjo tradiciškai skardžiai, kaip pridera modernioms roko grupėms. Matt‘o vokalas irgi skambėjo aiškiai, pats dainininkas nėra visai pėsčias, bendras įspūdis, kad visa grupė ne tiek atidirbus tą savo programą, kurią demonstruoja visame ture, kiek ją jaučia ir tą pojūtį išspinduliuoja. Šį grupės bruožą greičiausiai vertina ir daugelis gerbėjų.

Pati programa yra ganėtinai klasiška, tačiau ir su savais neįprastumais. „Three Days Grace“ sugrojo visiškai tikėtiną dainų skaičių — 18, taip užtrukdama kiek daugiau nei pusantros valandos, kas dažnai ir yra apibūdinama kaip standartinė roko koncerto trukmė. Nors dabartinio grupės turo paskirtis, aišku, labiau paskleisti „Outsider“ albumą, tačiau iš jo nuskambėjo palyginti nedaug dainų: pačioje pradžioje „The Mountain“, vėliau „Infra-Red“, sulaukėmė akustinės „Love Me or Leave Me“ versijos beigi bisui palikta „The Abyss“. Pačių dainų iš „Outsider“ albumo pasirinkimas nepernelyg ir stebina: „The Mountain“ ir „Infra-Red“ yra albumo singlai, „Love Me or Leave Me“ yra melodingiausio skambesio, o „The Abyss“ turi gana rimtą ir griežtą skambesį, geriau pritinkanti prie senų grupės kūrinių, kurie ir dominavo koncerto metu. Tiesa, būtų buvę įdomu išgirsti ir kiek unikalesniu ar energingesniu skambesiu pasižyminčias dainas kaip „Me Against You“ ar „The New Real“.

Ar likusios 14 dainų galėjo kažką nustebinti? Greičiausiai ne. Iš debiutinio albumo koncerto pradžioje nuskambėjo „Home“, vėliau „Just Like You“, „Let You Down“, „I Hate Everything About You“. Iš turbūt sėkmingiausio diskografijos albumo „One-X“ skambėjo irgi gausybė dainų: „Pain“, akustinė „Get Out Alive“ versija, smarkiai išpopuliarėjusi „Animal I Have Become“, o pačiai pabaigai paliktos „Never Too Late“ ir „Riot“. Taip pat skambėjo „The Good Life“, „World So Cold“, „Painkiller“, „Break“. Greičiausiai lygiai tokį patį sąrašą tūlas gerbėjas pasirinktų, jei jam būtų liepta išdėlioti optimaliausią ir visiems priimtiniausią koncerto programą.

Telieka išskirti du neįprastus koncerto elementus. Dueto „Phantogram“ dainos „You Don‘t Get Me High Anymore“ koveris rado savo vietą koncerto programoje ir tai yra iššaukiantis tam tikras minties sprendimas. Šį koverį pavadinti kažkuo ypatingu ar apskritai geru jau yra nemažas komplimentas, tačiau iš kitos pusės, sveikintinas yra grupės neapsiribojimas tik savo repertuaru, koncerto paįvairinimas kiek kitokiu cinkeliu. Aišku, tokiai nuoširdžiai palaikančiai publikai būtų net ir „Three Days Grace“ narių akordeonais atlikta čekų liaudies polkutė prigijusi, svarbesnė šiuo atveju buvo forma, o ne turinys. Kitas neįprastas elementas yra dviejų dainų „Love Me or Leave Me“ bei „Get Out Alive“ akustinis intarpas. Vėlgi, iš pradžių ganėtinai prėską ir dirbtiną įspūdį paliko grupės energetinė transformacija iš aktyvių, sunkų roką grojančių ir taškančių rokerių į ant kėdžių parimusius bardus, būgnininko virsmas klavišininku. Bet šis sprendimas, balansavęs ant vestuvių muzikantų lygio barjero, galbūt nebuvo toks nuviliantis, kai išgirsti labai įtikinamą, savaip įdomią „Get Out Alive“ versiją. Ir papildomo pamišimo įvedė atvirkštinė grupės transformacija tuo momentu, kai jau buvai pradėjęs įsijausti į tuos bardus.

Taigi, masiniams publikos klyksmams, Matt‘o pagiroms ir raginimams, sunkaus, lengvo ir vėl sunkaus roko muzikai po pusantros valandos atėjo galas. Iš to bendro renginio paveikslo, kurį buvo galima susidaryti, vis tiek nesiperša drąsesnė išvada už „gana vykęs modernaus roko pasirodymas, užvedęs jaunąją publiką“. Taip, būta kiek įdomesnių sprendimų, tačiau eksperimentavimo, didelių rizikų prisiėmimo iš grupės pusės nebuvo. Kaip ir minėta, visas koncertas labiau buvo panašus į abipusio publikos ir grupės supratingumo aktą, malonumo vienas kitam suteikimą. Skambesys ir pačių muzikantų darbas, žinoma, nebuvo nuviliantis, didesniems gerbėjams pirmojo karto įspūdis irgi dėl subjektyvių priežasčių išliks neišdildomas, tačiau visos šios aplinkybės verčiau uždirba kuklų pliusą, o ne dideles liaupses. Svarbu, kad ne minusą! Telieka laukti kito karto!

Renginyje lankėsi ir vertino Einaras Sipavičius, fotografavo Mantas Daleckis.

















Susijusi informacija


  • Naudojant music.lt informaciją internete aktyvi nuoroda į www.music.lt yra būtina.
  • Naudojant music.lt informaciją radijo/televizijos eteryje, būtina paminėti, jog informaciją pateikia www.music.lt.
  • Užfiksavus pažeidimus bus kreipiamasi į atitinkamus teisėsaugos organus.


Šaltinis: Music.lt   Peržiūrėta kartų: 427   Data: 2018-11-01
Esamas tekstas

Three Days Grace. [Manto Daleckio nuotr.]„Three Days Grace“ yra viena iš tų grupių, kuri, kaip ir daugelis XXI amžiaus pradžios alternatyvaus roko grupių, subūrė labai aktyvių jaunų fanų ratą, kuris tapęs vos ne individualia subkultūra. Šios grupės muzika ir tekstai gerai reflektuoja jauno žmogaus pasaulėžiūrą ir mąstyseną, be to, alternatyvus muzikos braižas labai pataikė į tuometines roko muzikos madas, todėl nereikėtų stebėtis, jog „Three Days Grace“ išpopuliarėjo, atrodo, net nedėdami didelių pastangų.

Šios aplinkybės leido padaryti išvadą, kad jų pirmasis vizitas Lietuvoje, įvykęs spalio 29 dieną, sulauks didelės paklausos. Aišku, kažkokią disharmoniją mintyse jau galėjo iššaukti pats pirmas apie renginį sužinotas faktas, kad koncertas vyks „Lofte“. Taip, „Loftas“ yra alternatyvos buveinė, bet masteliai neproporcingi. Ir tas labai aiškiai pasijautė „Loftui“ pildantis dar iki „Three Days Grace“ pasirodymo ant scenos. Žmonės brovėsi, grūdosi, kai kurie dar prieš porą valandų užsiėmė pozicijas. Beveik sakytum, kad kaip koks „Guns N‘ Roses“ koncertas didžiausioje įmanomoje erdvėje vis tiek netalpina masės gerbėjų, taip ir čia, tik gerokai sumažinta versija. Aišku, galutinis žmonių pasiskirstymas ploto vienetui nebuvo tragikomediškas, bet vis tiek kirba mintis, jog šitas renginys būtų priėmęs ir dar daugiau gerbėjų dar didesnėje erdvėje.

Kadangi „Three Days Grace“ gerbėjams buvo ūpas pasilinksminti, o ne braižyti paklausos-pasiūlos kreives, tai pagrindine renginio ašimi vis tik pasilieka pats „Three Days Grace“ pasirodymas iš savo garsinės ir vizualinės pusės bei atrastas santykis su publika. Šiam aspektui išsigryninti padėjo apšildančiosios grupės nebuvimas. Čia jis buvo visiškai suprantamas, kadangi „Three Days Grace“ vis tik yra iš tokių grupių, kurios pačios savaime gerai užkaitina atmosferą. Žinant, ką „Three Days Grace“ gali pateikti, bet koks apšildantysis pasirodymas galėjo nublankti ir būti nuvertintas gerbėjų. Taigi, išplaukus natūraliam kompromisui, visi buvo patenkinti rinkdamiesi 21 valandai, kada turėjo ir išeiti pagrindinės vakaro žvaigždės.

Ir išėjo. Prieš tai paleisdami „Bon Jovi“ hitą „Livin‘ On A Prayer“, kuris galbūt ir galėjo visiškai atlikti apšildomąją funkciją. Iš pradžių gana kukliai išėję „Three Days Grace“ grodami pirmąjį kūrinį „The Mountain“ atrodė kaip gana standartiniai ir niekuo neišskirtiniai rokeriai, nesugebėsiantis pasiūlyti labai daug veiksmo. Aišku, publika net nesitaupė savo palaikymo ir praktiškai kiekvienu momentu, kai buvo galima ploti ar klykti, gerbėjai plojo ir klykė. Kadangi publikos amžiaus vidurkis buvo nenuostabiai mažas, tai nereikėjo stebėtis ir jų trykštančia energija. Vis tik ir pirminis įspūdis, kad „Three Days Grace“ viską ant scenos daro tiesiog per paprastai, pradėjo sklaidytis. Grupės vokalistas ir lyderis Matt Walst praktiškai po kiekvienos dainos skyrė dėmesio sužadinti publikai dar labiau savo paprasčiausiais „kaip jūs laikotes“ tipo klausimėliais, ragino bene kas antrą dainą šokinėti ir taškytis kaip įmanoma labiau. Pradėjo aiškėti, kad šio koncerto esminiu elementu bus susikalbėjimas tarp grupės ir gerbėjų, abipusis bandymas vieni kitus užvesti. Iš viso šio kontakto žavingai iškrito gitaristo Barry Stock imidžas — atrodė, kad jo įsijautimas į grojamas partijas, atsiribojimas nuo bendros atmosferos ir ta jo didžiulė barzda yra kažkas kito, visai kitoks pradas, įvedantis papildomo dvilypumo ir išvengiantis nuobodaus bendro grupės įvaizdžio.

Jei „Loftas“ pasirodė kiek per mažas, tačiau dėl akustikos ir garso parametrų, kaip dažniausiai nutinka, praktiškai jokių priekaištų. Momentais atrodė, kad balansas tarp bosinės ir elektrinės gitaros skambesių atrastas dar geriau negu studijoj, pavyzdžiui, „Infra-Red“ posminėje dalyje, „Just Like You“ ar „Animal I Have Become“. Būgnai labiau skambėjo tradiciškai skardžiai, kaip pridera modernioms roko grupėms. Matt‘o vokalas irgi skambėjo aiškiai, pats dainininkas nėra visai pėsčias, bendras įspūdis, kad visa grupė ne tiek atidirbus tą savo programą, kurią demonstruoja visame ture, kiek ją jaučia ir tą pojūtį išspinduliuoja. Šį grupės bruožą greičiausiai vertina ir daugelis gerbėjų.

Pati programa yra ganėtinai klasiška, tačiau ir su savais neįprastumais. „Three Days Grace“ sugrojo visiškai tikėtiną dainų skaičių — 18, taip užtrukdama kiek daugiau nei pusantros valandos, kas dažnai ir yra apibūdinama kaip standartinė roko koncerto trukmė. Nors dabartinio grupės turo paskirtis, aišku, labiau paskleisti „Outsider“ albumą, tačiau iš jo nuskambėjo palyginti nedaug dainų: pačioje pradžioje „The Mountain“, vėliau „Infra-Red“, sulaukėmė akustinės „Love Me or Leave Me“ versijos beigi bisui palikta „The Abyss“. Pačių dainų iš „Outsider“ albumo pasirinkimas nepernelyg ir stebina: „The Mountain“ ir „Infra-Red“ yra albumo singlai, „Love Me or Leave Me“ yra melodingiausio skambesio, o „The Abyss“ turi gana rimtą ir griežtą skambesį, geriau pritinkanti prie senų grupės kūrinių, kurie ir dominavo koncerto metu. Tiesa, būtų buvę įdomu išgirsti ir kiek unikalesniu ar energingesniu skambesiu pasižyminčias dainas kaip „Me Against You“ ar „The New Real“.

Ar likusios 14 dainų galėjo kažką nustebinti? Greičiausiai ne. Iš debiutinio albumo koncerto pradžioje nuskambėjo „Home“, vėliau „Just Like You“, „Let You Down“, „I Hate Everything About You“. Iš turbūt sėkmingiausio diskografijos albumo „One-X“ skambėjo irgi gausybė dainų: „Pain“, akustinė „Get Out Alive“ versija, smarkiai išpopuliarėjusi „Animal I Have Become“, o pačiai pabaigai paliktos „Never Too Late“ ir „Riot“. Taip pat skambėjo „The Good Life“, „World So Cold“, „Painkiller“, „Break“. Greičiausiai lygiai tokį patį sąrašą tūlas gerbėjas pasirinktų, jei jam būtų liepta išdėlioti optimaliausią ir visiems priimtiniausią koncerto programą.

Telieka išskirti du neįprastus koncerto elementus. Dueto „Phantogram“ dainos „You Don‘t Get Me High Anymore“ koveris rado savo vietą koncerto programoje ir tai yra iššaukiantis tam tikras minties sprendimas. Šį koverį pavadinti kažkuo ypatingu ar apskritai geru jau yra nemažas komplimentas, tačiau iš kitos pusės, sveikintinas yra grupės neapsiribojimas tik savo repertuaru, koncerto paįvairinimas kiek kitokiu cinkeliu. Aišku, tokiai nuoširdžiai palaikančiai publikai būtų net ir „Three Days Grace“ narių akordeonais atlikta čekų liaudies polkutė prigijusi, svarbesnė šiuo atveju buvo forma, o ne turinys. Kitas neįprastas elementas yra dviejų dainų „Love Me or Leave Me“ bei „Get Out Alive“ akustinis intarpas. Vėlgi, iš pradžių ganėtinai prėską ir dirbtiną įspūdį paliko grupės energetinė transformacija iš aktyvių, sunkų roką grojančių ir taškančių rokerių į ant kėdžių parimusius bardus, būgnininko virsmas klavišininku. Bet šis sprendimas, balansavęs ant vestuvių muzikantų lygio barjero, galbūt nebuvo toks nuviliantis, kai išgirsti labai įtikinamą, savaip įdomią „Get Out Alive“ versiją. Ir papildomo pamišimo įvedė atvirkštinė grupės transformacija tuo momentu, kai jau buvai pradėjęs įsijausti į tuos bardus.

Taigi, masiniams publikos klyksmams, Matt‘o pagiroms ir raginimams, sunkaus, lengvo ir vėl sunkaus roko muzikai po pusantros valandos atėjo galas. Iš to bendro renginio paveikslo, kurį buvo galima susidaryti, vis tiek nesiperša drąsesnė išvada už „gana vykęs modernaus roko pasirodymas, užvedęs jaunąją publiką“. Taip, būta kiek įdomesnių sprendimų, tačiau eksperimentavimo, didelių rizikų prisiėmimo iš grupės pusės nebuvo. Kaip ir minėta, visas koncertas labiau buvo panašus į abipusio publikos ir grupės supratingumo aktą, malonumo vienas kitam suteikimą. Skambesys ir pačių muzikantų darbas, žinoma, nebuvo nuviliantis, didesniems gerbėjams pirmojo karto įspūdis irgi dėl subjektyvių priežasčių išliks neišdildomas, tačiau visos šios aplinkybės verčiau uždirba kuklų pliusą, o ne dideles liaupses. Svarbu, kad ne minusą! Telieka laukti kito karto!

Renginyje lankėsi ir vertino Einaras Sipavičius, fotografavo Mantas Daleckis.














Siūlomas pataisytas variantas

Pastabos

 

Komentarai (2)

Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
einaras13
2018 m. lapkričio 5 d. 16:43:12
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Taip, visiškai identiškas, tokią informaciją duoda setlist.fm. Man asmeniškai nepatinka, kai grupės nevarijuoja, kita vertus, joms taip lengviau nušlifuoti savo pasirodymą. Nors gal mažiau nušilfuoti pasirodymai ir kažkaip artimesni širdžiai. Taip, koncertas buvo stiprus, ypač taip galėjo pasirodyti patiems koncerto fanams, tačiau nieko netikėto irgi nebuvo, todėl ir vertinimas recenzijoje gana atsargus.


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
velniux
2018 m. lapkričio 2 d. 21:33:28
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Tai reiškia identiškas setlistas, net iki tokio lygio, kad ir Livin on a Prayer paleidžiama paskutinė prieš einant į sceną {#}. Įdomu, kažkaip maniau, kad bent po 2-3 dainas pakaitalios. Šiaip pats koncertas bent Škotijoj tikrai buvo labai aukšto lygio (nors aš ir iš labai subjektyvios fano perspektyvos kalbu). Tik kažkiek keista dėl apšildančios, Bad Wolves buvo nuostabūs Glazge. 


____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
Atsakyti
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Susijusios naujienos

Spalį Vilniuje – kanadiečių grupės „Three Days Grace“ koncertas
4
1

Spalio 29 d. Vilniaus menų fabrike „Loftas“ pirmą kartą Lietuvoje viešės vieni ryškiausių altenatyvaus hardroko ir post-grandžo scenos atstovų Šiaurės Amerikoje – Kanados grupė „Three Days Grace”. Grupė gerbėjams pristatys savo naujausią albumą „Outsider“...
Sausį Rygoje įvyks vienintelis Baltijos šalyse grupės “Three Days Grace” koncertas
2
0

Kitų metų sausio 26 dieną Rygoje, koncertų salėje “Palladium” pasirodys vieni ryškiausių altenatyvaus hardroko ir post-grandžo scenos atstovų Šiaurės Amerikoje – Kanados grupė “Three Days Grace”. Ji rengia šiemet pasirodžiusio naujausio albumo “Human” pri...
Šeimos biznis: patvirtinta, kad pasitraukusį
0
3

Kai pernai sausį populiarią Kanados alternatyvaus roko grupę "Three Days Grace" paliko jos vokalistas Adam Gontier, buvo patikinta, kad ji tikrai neketina išsiskirstyti. Bet, žinoma, jai reikėjo naujo frontmeno. Dabar oficialiai pranešta, kad juo taps Mat...
Buvęs
1
0

Po to, kai muzikos pasaulį sudrebino "Three Days Grace" vokalisto Adam'o Gontier pasitraukimas iš grupės, jis pirmą kartą pasirodė kaip solo atlikėjas labdaringame "Rock For Recovery" koncerte Niujorke. Žurnalistų paklaustas, kaip jaučiasi po pasitrau...

Copyright 2001-2018 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Šiuo metu vertiname


Billie Holiday Billie Holiday
8,6

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Užsiregistruok ir vertink!

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

Sahja įvertino Adam Skorupa dainą Leo's Farewell - 7 balais
Sahja įvertino Adam Skorupa dainą Silver Sword - 7 balais
Sahja įvertino SpaceGhostPurrp - 3 balais
DjVaids įvertino Lilas dainą Tyliai mirsiu šitam madingam vakarėly - 1 balais
Sahja įvertino Adam Skorupa dainą Kingdom And Betrayal - 7 balais
HUMANOID balsavo LT TOP 30
Sahja įvertino GJan dainą Melagė - 4 balais
DjVaids įvertino Freaks On Floor dainą May Peace Prevail - 2 balais
Sahja balsavo LT TOP 30
Rolandas19770710 balsavo LT TOP 30
  Daugiau

Pokalbių dėžutė

15:00 - WeeT
Atsinaujino LT TOP 30!
15:00 - WeeT
Atsinaujino TOP 40!
15:00 - WeeT
Atsinaujino LT TOP 30!
15:00 - WeeT
Atsinaujino TOP 40!
15:00 - WeeT
Atsinaujino LT TOP 30!
07:06 - Alvydas1
Kokie labučiai? Labancai!
17:34 - Huuug
Labučiai
20:30 - SweetSix
Nerealus filmas. Tikrai nepasigailėsit, jei nueisit. Verkiau tris kartus, tai čia koks trečdalis filmo. :>
17:20 - Konditerijus
fingers crossed
10:31 - SweetSix
Muzikiečiai, gal bus šiandien einančių į Bohemian Rhapsody premjerą? Laukiat?
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 3
  Neregistruotų vartotojų: 133
  Iš viso užsiregistravę: 72679
  Naujausias narys: robertas1011
  Šiandien apsilankė: 136781
Reklamos nekenčia: 8


My status  Music.lt Skype
Muzika per facebook  Music.lt Facebook