Visada aktualūs „SPIČKI” švenčia 24-ąjį grupės gimtadienį
Spicki. [Grupės arch. nuotr.]
Praėjusio amžiaus pabaigoje Lietuva gyveno ką tik atgautos Nepriklausomybės nuotaikomis. Aplink tvyrojo griaunantis ir tuo pačiu kuriantis chaosas: žlugo 50 metų kurta sistema, vertybės susikeitė vietomis, blogiečiai tapo geriečiais ir atvirkščiai. Tokioje aplinkoje kūrėsi ir grojo Vilniaus rusakalbiai: „Spički”, „Biplan”, „Lemon Joy” ir kiti. Vieni dainavo lietuviškai, kiti – angliškai, vieni atsidūrė didelėse scenose, o „Spički” visada dainavo tik rusiškai ir grojo ten, kur jų klausė. Galbūt dėl kalbos, o gal dėl kiek sunkesnės muzikos, jie liko nuošalyje. Bet visada nuoširdūs iki paskutinio prakaito lašo. Nesvarbu, ar grotų pankų skvoto šventėje, ar oficialiame festivalyje
1992-aisiais susikūrusi grupė jau kitais metais tapo „Pačių blogiausių grupių festivalio” atradimu ir iškart įsiliejo į spalvingą “Geležinio kablio” klubo sceną. Vėliau grupė ne kartą koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje. Vizitine „Spički” kortele tapo ryškios akordeono melodijos ir šaižus dainų atlikimas. Nepamirškime ir dainuojančio būgnininko – ir tada, ir dabar tai yra pakankamai retas reiškinys. Beje, grupės lyderis Viačeslavas Aleksejevas turėjo progą išbandyti didesnes scenas, kai grojo su „Biplan”, tačiau pasirinko gimtąją grupę. „Spički” yra ne visiems. Šis projektas gali patikti tik plačiau mąstančiam žmogui, neužsidariusiam savo dėžėje. Tam, kuris nieko nebijo ir kuriam nėra ką prarasti. „Spički” pavyko 100%. Dabar galim tiesiog atsipalaiduoti, daryti tai, kas patinka ir turi prasmės. Tobulas negali būti tobulesnis, jis tiesiog toks.” - sako jis.
Per beveik ketvirtį amžiaus „Spički” išleido 6 studijinius albumus ir dar kelis koncertinius įrašus. Paskutinį jų, pavadinimu „Poslednij”, 2009-aisiais išleido kompanija „Charivari records”. Grupės kūryboje rusų liaudies muzikos motyvai persipina su sunkiojo roko, džiazo, funk, ska, pankroko ir kitų stilių elementais. Grupės ilgaamžiškumo priežastis nėra susijusi su noru uždirbti. Visų pirma, tai - malonumas kurti ir dalytis. „Spički” yra ne tik muzikos grupė. Tai – savotiška filosofijos ir gyvenimo linija. Jaučiamės atsakingi už tai, ką transliuojame į eterį. Ir kai aplink pasidaro “sunkiau”, kuriam ir veikiam intensyviau. Dabar pasaulyje sunkoka. Turim ką pasakyti ir sakom. „Spički” - visada aktualu,” - portalui „ore.lt” pasakojo muzikantai.
Šį pavasarį gali prisiliesti prie gyvos Lietuvos nepriklausomo roko istorijos. Po penkių metų pertraukos savo 24-ąjį gimtadienį koncertais Vilniuje ir Kaune kviečia pažymėti, kaip jie patys vadina, meninės saviveiklos ansamblis „Spički”. Jie niekada nesakė, kad baigia karjerą, todėl šie koncertai nėra nei atsikūrimas, nei sugrįžimas. Muzikantai tiesiog pajuto, kad vėl nori groti ir pralinksmint visus, kad nereaguotų į viską per daug rimtai.
Po vidinių ir išorinių klajonių susirinkę vyrai žada vėl uždegti tą ugnį, kuria visada garsėjo jų gyvi pasirodymai:
kovo 12 d. – „Tamsta”, Vilnius
balandžio 9 d. – „Punto Jazz Palėpė”, Kaunas
balandžio 23 d. – „Brodvėjus”, Vilnius
Nu ką, nemaža tikimybė, kad vistik My Dying Bride nebus Kilkim Žaibu, atšaukė beveik visus šių metų pasirodymus. Tik organizatoriai kažkaip neskuba pranešti ir toliau reklamuoja..
guess I did make my name out of my drumming, and I have the big drum sets, and I'm doing all these crazy, odd-time signatures, so, yeah, I guess drumming was very important to what made me popular.