Life is too short now, to live it half way.
I'm cryin' for my cousin, who died yesterday.
He never had a chance, no, not to express his views.
I swear that he's leaving it, to the rest of you.
Oh he ...
CHORUS
lived his life of freedom, exactly the way that he wanted to.
But there's always that one thing, we never do count on.
You was born for it to happen to you ...
... oooo-oooo, oooo-oooo
oooo-oooo
He was on a motorcycle, in a side car.
They was just outside of town, they hadn't ridden far.
Out to have a good time, on a bike they built.
How was they to know it, that night that he'd be killed.
O komentaru daznumas negi pamirsom paprasta matematika? Jei vartotojas raso 30 komentaru per menesi karta dienoj, kai tuo tarpu kitas tik karta i men., tai aisku kad rasancio 30 bus uzgoziantis turinys nes kitas ju visai neraso.Reikia mokytis reliatyvuma
Yra pasiulymas. Sprendimas rasantiems iki 400 zodziu komentarus. Padaryti matoma tik dali komentaro. O paspaudus "skaityti daugiau..." issiskleidzia pilnas komentaras jei kazkam jo reikia
pramoginis puslapis, o jis neva linksmina. Tik ką – save ar mus, tai mums turbūt klausimų nekyla. Nuo tokių pramogų norisi būt kuo toliau. Jei tokia veikla jam rodosi kaip puslapio aktyvumo palaikymas, tai ką aš žinau...
Konstruktyvumo tokiame elgesyje nematau, destrukciją – taip. Net nesikabinėjant prie tų paklodžių šaltinių, akivaizdu, kad tai AI produkcija. Tik kažkodėl abejoju, ar kas nors tai skaito. Tai viena. Antra, prisimenu neva argumentavimą, kad Music'as yra
man, ar tai trolinimas, ar realus nesuvokimas, kad elgiamasi negražiai (švelniai tariant). Ir vis tiek tai nėra brandaus žmogaus elgesys. Tai panašiau į mažo vaiko kritimą ant parduotuvės grindų, kai tėvai nenuperka norimo žaislo.
Palaikymas palaikymu, bet „tie, kas ne su manim, tie mano priešai“. Įžvelgiu tokį mąstymą. Ir tos kilometrinės rašliavos atrodo lyg bandymas susirinkt visu įmanomus (ir neįmanomus) aktyvumo taškus, nors jie nieko nebereiškia. Tai ir lieka neaišku, bent ma