*there is nothing more truly artistic...

...than to love people.*

As nezinau kodel mes, buna, taip stipriai laikomes isikibe dalyku, kuriuos paleide, puikiai suvokiame, kad musu gyvenimas butu geresnis. Lengvesnis. Tarsi bijotume prarasti tai, ko istiesu net neturime, kas mums nepriklauso. Girdejau zmones sakant, kad jie verciau tures kazka, bet ka, nesvarbu, vietoj absoliuciai nieko. Tiesa ta, galvoju, kad turint tik pusiau, yra simta kartu sunkiau, nei netureti isviso. Net rasant situos zodzius skauda. Nesutinku susigyventi, prisitaikyti ir priprasti tik todel, kad dviem turetu buti lengviau.

Viena, ka zinau simtaprocentiskai, tai, kad jausmai retai kada buna abipusiai, o kai taip nutinka, tai odievai, privalu mesti viska, pamirsti ka turi, ko ne, viltis ir visus lukescius, zaidimus, tas dvi trumpai ilgas dienas tarp zinuciu, visus sunkiai pasiekiamo spektaklius, nes, zmones, this is it, ko visas pasaulis vaikosi nuo pradziu pradzios visa gyvenima, ir jeigu jau atsitiko, jeigu tau beprotiskai nesamoningai pasiseke, kad uzkliuvai uz 'to' per laiminga atsitiktinuma - giliai ikvepk, paejek zingsneli atgal, ir visa jega pasileiski begti, duzkit vienas I kita kaip tos planetos mirstancios saules sistemoje, tegul visos taisykles, nuomones ir blaivus protas krenta zemyn ir griuva aplink jus abu. Tai yra meile, ji visa jusu, ir nors nezinia ar ilgam, o ir nesvarbu, bet jos tikrai verta islaukti. Nesutikit susigyventi, prisitaikyti ir priprasti prie bet ko, vien todel, kad bijot.

K.

and then my soul

saw you and it

kind of went,

"oh, there you are.

i've been looking for you."