Topai

Pries daug metu, perklauses si albuma ir svarstydamas ar verta isigyti jo originala, pazymejau, kad patiko tik 1-as ir 3-ys paskutmiai kuriniai.Albumas atrode monotoniskas ir nuobodokas, tada ji iverinau 8 balais.Siandiena jo klausydamas ir ragaudamas puikaus skonio viski, nuomone apie si albums pakeiciau, nes patiko ir visi kiti sio albumo kuriniai.Siandien albuma ivertinciau 9.5 balo. Gal geras viskis si vertinima itakojo, bet po pusmecio dar karta pasitikrinsiu ar nuomone - nesikeis.

Tai daina, apie kurią mano nuomonė apsivertė 180 laipsnių kampu. Kai nagrinėjau Fireships albumą maždaug 2022-aisiais, man Gaia pateko į „nelabai įdomių, pernelyg atmosferiškų trijų paskutinių albumo dainų“ segmentą ir jai neskyriau daugiau dėmesio. Bet štai prie Fireships grįžtu po kelerių metų pertraukos ir save pagaunu užstrigusį šioje dainoje. Ši daina tiek muzikaliai tiek lyriškai tikrai atskleidžia, koks stebuklas yra mūsų Žemė ir kaip kiekvienas sutvėrimas turi prasmę. Kaip galima suprasti ir iš pavadinimo, dainoje švelniai remiamasi į graikų mitologijos pradą apie iš chaoso atsiradusią Gają (žemę, kurioje viskas turi prasmę ir funkciją). Muzikinė aranžuotė tokia tyra ir skaidri, lyg tikrai būtų apie pirmapradžius mūsų esybės dalykus. Hammill'is vokaliai irgi dėsto mintis nebūdingai jam ramiu baritonu. 

Nežinau ar kada esu tokį fokusą daręs, bet keičiu balą iš 7 tiesiai į 10-uką. Puikus pavyzdys, kaip kartais tam tikroms dainoms atsiverti į tavo sielą reikia laiko. 

Gali būti, kad mėgstamiausia Rollingstonų daina bus, vis grįžtu ir grįžtu prie jos, dažniau nei prie kitų. Šitą melodiją kaip geriausiai įvardinčiau, tai "strakaliojančią" - iš karto pakrauna energijos ir tas šoklumas niekada neatsibosta.

Nesu Santanos daug klausęs (žinau, esu nuodėmingas žmogus), bet esu pusiau šviežiai iškeptas Shango albumo mėgėjas, kažkur pernai/užpernai daug sukau tą albumą. Tai jei Shango patenka į prasčiausią Santanos etapą, tai tada man sukyla intriga daugiau degustuoti kitų Santanos epochų. 

Vat kas nuoširdžiai nustebino, tai kad Supernatural tamstos komentare gauna pagiriamąjį žodį. Tai paprastai yra albumas, ant kurio įvairūs muzikos puristai mėgsta nusidergti už jo komerciškumą. Bet vėlgi, aš Supernatural visa apimtimi esu girdėjęs daugiausiai vieną kartą gyvenime, todėl pats asmeniškai turiu susilaikyti. Bet išvada viena: reikia kada grįžti prie Santanos.

Visas grožis yra tos 5 min. improvizacijos, o ypač Veino Šorterio saksofono dalis.

Keista, kad pilna kompozicija yra kaip bonus track albumui.