Topai

Aš gal pradėsiu nuo to, kad aršaus savo nesimpatijų reiškimo nepavadinčiau validžia kritika. Aš taip darydavau ankstyvojoje paauglystėje, kai manydavau, kad mano muzikinis skonis pats kiečiausias (gal ir dabar taip kažkiek manau, bet skirtumas tas, kad dabar labiau apie tai pajuokauju ar renkuosi to vaikiškai nebereikšti). Šitas postas man labiau kvepia kažkokiu asmeniniu įsižeidimu, kad nėra apdovanojama muzika (ar kad tokios išvis nėra), kurią aš laikyčiau gera, tačiau supurvinant profesionalios grupės vardą visiškai nepelnytai, argumentuojant, kad kiekvienas gali taip pat pagroti ar padainuoti. Aš taip nemanau. Gal viena yra mokėti pagroti ir padainuoti, bet kas kita yra sukurti kabliuojančią kompoziciją, kuri gali tapti mėgstamu masių hitu, o Meilės Mašina tikrai tokiu ir tapo. Be to, visada laikausi tos nuomonės, kad jeigu dauguma nusprendžia, kad kažkas yra gerai, o keli galvoja, kad nėra, tai greičiausiu atveju tie keli yra neteisūs. Būna, kad laimi kažkas kokioje nors kategorijoje dėl ko ir aš nepritariu, bet neinu ir nesiskundžiu, koks blogas variantas išrinktas. Nes galbūt jis nėra toks blogas, o tiesiog aš jo negirdžiu, kaip gero.

O galiausiai, jokių muzikinių apdovanojimų pernelyg rimtai vertinti išvis nereikėtų. Muzikinis skonis yra toks individualus, kad ne be reikalo nuspręsta, kad dėl jo nesiginčijama, o muzikiniai apdovanojimai labiausiai reikalingi pastebėti ir įvertinti profesionalius, pasiekusius, ar kaip nors kitaip visuomenei reikšmingus atlikėjus, ir jie visi yra kažkuo nusipelnę ten būti, patinka tai ar ne, ir tai yra objektyvi tiesa - taškas.

Na, ir Einaras savo atsakyme pateikė daug gerų kontrargumentų tikrai objektyviu lygmeniu apie pačią elektroninės muzikos stilistiką ir geriau apgynė aptariamą grupę, tai aš nesikartosiu ties tuo.

Šiom dienom mane kažkaip pakerėjo Ulver albumas Shadows of the Sun (2007). Kasdien paklausau bent po vieną dainą, ir lėtai mėgaujuosi visomis. Tai kažkoks ypatingas albumas, apskritai, bet ir visos Ulver diskografijos kontekste.

Labai kritiška kritika, bet net neįvardyta, apie ką tiksliai eina kalba (jau blogas ženklas). Bet laimei, iš kažkur buvau nugirdęs, jog M.A.M.A. metų dainą laimėjo Solo Ansamblio Meilės Mašina. Pasijungiau vienintelį jos vaizdo klipą, visų pirma, neradau "įžangos tarsi senovinio įrašo". Radau įžangą, kuri tiesiog skamba su mažiau dB (nu kaip tipinė intro vinjetė) ir tada garso lygis pakyla. 

Antra, nežinau, nu TIESIOG neįsivaizduoju, kaip galima pagalvot, kad 4:40 trukmės daina su aiškia posmo ir priedainio struktūra gali nuskambėti kaip intro. 

Peikiama produkcija, vokalas... man ši kritika labiau atrodo kilusi iš neįsigilinimo, kas yra Solo Ansamblis ir kokia yra įprasta šios grupės kūryba. Daugelis šitų pasirinkimų yra tyčiniai estetiniai sprendimai (ar bent jau taip aš asmeniškai juos interpretuoju kaip žmogus, kuris yra girdėjęs visus Solo Ansamblio albumus ne po kartą). Labai keistai skambėtų minimali elektronika su kažkokiais labai ambicingais vokalais – tai įmanoma, bet tiesiog tai nebūtų Solo Ansamblis. Nereikia užcheck'inti varnelių ties visais įmanomais individualiais dainos aspektais tam, kad daina visumoje būtų gera. Ne tarp visko vyrauja sinergizmas.

Stilistiškai daugelis elektronikos yra 20-50 metų senumo. Naujų muzikos stilių jau senokai nėra (neskaitant pavienių atvejų), dabar dažniausiai tik ieškoma būdų, kaip esamus stilius įdomiau susintetinti. Paskutinis tikrai naujas stilius, kurį pamenu sukėlus kažkokią revoliuciją muzikos pasaulyje, buvo turbūt dubstep'as, bet tai jau apie 20 metų atgal. Bet ir tai, populiariausiomis elektronikos dainomis dažniausiai tampa kažkas labai formulinio. Kaip ta pati Dynoro - In My Mind, kuri seną gabalą reintrepretavo pagal to meto EDM madas ir tiek. Praktiškai nieko naujo lyginant su Gigi D'Agostino, tik adaptuota naujai kartai. Sutinku su teiginiu „pasauliui to prireikė“, bet tai irgi toli gražu nėra kokybės ženklas. O iš tamstos kritikos tikrai galima susidaryti įspūdį, kad tai, kas populiaru, yra kokybiška. 

Reziumuojant, aš asmeniškai neturiu drąsos kažką kritikuoti iš vienos perklausos ir neturėdamas konteksto, ką kūrinio autoriai yra darę anksčiau, iš ko gimė aptariamas kūrinys ir pan. Kritika be kontekstinės analizės nėra labai svari. Nu nepatiko, tą suprantu, bet buvo toks stiprus nepatikimas, kad pabandyta pritempti prie bet kokio galimo "objektyvaus" sudirbimo, nu ir manęs tie sudirbantys argumentai visiškai neįtikino. Negalėčiau pasiimti nė vienos minties, kuri man patiko šiame tekste, atsiprašau už tai. 

P.S. „jumoras“ yra neteiktina žodžio „humoras“ forma. Šito žodžio vartosena yra vienas geriausių indikatorių ne tik rašytinėje, bet ir sakytinėje kalboje, kur yra pelai, o kur yra grūdai. Linkiu perimti tarptautinę ir korektišką vartoseną, o ne maskolišką vertalą. 

Gal Jūs Pažįstat Mykolą?

Po šio komentaro man norėtųsi išgirst tą tragiškos kokybės įrašą, nes kiek klausau Spotify, kiek žiūriu YouTube, man kokybė kažkodėl klausimų nekelia. Normalus, švarus gražus įrašas. Paskaičius jūsų komentarus, gali atrodyt, kad kažkas ištraukė iš archyvų šimtametę kasetę ir paleido įrašą. Arba įrašė į seną kasetę kažkokioj triukšmingos aplinkoj, kur pašaliniai garsai girdėt geriau nei muzika. Na bet aš čia įsifantazavau, kaip galima įrašyt taip tragiškai. Na nėra ta kokybė tragiška. Man būtų įdomu išgirst būtent tą įrašą, apie kurį čia rašote, nes man nei YouTube, nei Spotify, nei Pakartot nėra tokio baisaus. Asmeniškai aš, jei užsiraučiau ant tokio pasakėlių iš rūsio lygmens įrašo, bandyčiau surast kokybišką. Net nepatinkančios dainos. Bet dabar man iššūkis surast tokį nekokybišką įrašą, apie kurį čia rašote. 

Apie jokias naujoves aš nerašau, tikriausiai painiojate mano atsakymus su Einaro. Aš teteigiu, kad manęs nekrato nuo žinojimo, kad tokia daina išrinkta metų geriausia. Pasikartosiu – na, išrinko, ir kas? Pasaulis nuo to nesugriuvo, pasaulio pabaiga neištiko, ir apskritai tas įvykis nėra nei kažkas labai blogo, nei kažkas labai gero. Tiesiog jis nutiko. Kitąmet kitą dainą išrinks. Man keisčiau tai, kad tamstai nekliūva kiti MAMOS epizodai. Kad ir geriausia metalo grupė ir jų elgesys scenoje. Nei teisiu jų už tai, nei giriu, bet atrodė tikrai nekaip. Juolab kad grupės lyderio tėvas yra iš Delfio ir 15min žinomas Paulius Jurkevičius, kuris piestu stoja už savo sūnų. 

Tad pagal galimybes, prašyčiau nuorodos į tą tragiškos kokybės įrašą. Jei tik kokybė jus taip žeidžia. O gal yra kažkokių neigiamų jausmų kažkuriam Solo ansamblio nariui? Yra kažkokių asmeninių nuoskaudų?

Gerklinis-žarninis groulas iš pačio pragaro ypač efektingas tempui sulėtėjus iki slo-mo. Šaižus klyksmas (shrieks) irgi pavydėtinai  nusisekęs. Gitarų duetas, besiskiriantis per oktavą, audžia visiškai malonią klausai vingrią melodiją, kaip antipodą vokaliniam brutalumui. 

Momentais Filas Bozmenas, kuomet maksimaliai atvėręs burną, man darosi vizualiai panašus į Volodimirą Zenenskį.

Užpernai mačiau Whitechapel Gdanske ir jau tada įvertinau sau neeilinius vokalisto gebėjimus, o pernai kažkaip pražiopsojau Hymns in Disonance albumą. Ačiū Viltei, atkreipė dėmesį, negaliu jo praleisti.

Jo, patraukė iš pirmos atsainios perklausos. Be galo kokybiškai skambanti sintezė tarp pragariško groulo ir išdaužančio, dinamiško muzikinio išpildymo nuo pradžios, tačiau be jokio chaoso, tarsi tvarkingai kaip iš vadovėlio, o į galą pereinant prie labiau lygaus simfoninio skambesio ir palaipsniui užgęstant. Nežinau kaip praleidau šį albumą, bet reikia būtinai pasiklausyti.

Oi, nesijausk senas tokiuose renginiuose, kai akivaizdu, kad muzika yra tikrai labiau tinkama kiek jaunesniems nei mūsų amžiaus žmonėms, ir net nebūtinai apie amžių tai, bet ir apie stilių - konkrečiau pop muzikos stilių. Kaip ir tas faktas, kad didesnė dalis ateinančių į pop koncertus labiau renkasi pagerti, nei dėl muzikos, tad viskas čia okay (ne tai, kad jie ateina pagerti, bet kad viskas normalu). Man tai labiau primena klubų atmosferą, dėl ko manęs klubuose gyvenime negalima rasti. Ir štai todėl kartais geriau kai kurių atlikėjų tik studijos įrašų klausyti. Nebent labai jau norisi tokios avantiūros ir išgirsti gyvą atlikimą palyginimui ar bandymui labiau pamėgti.

Pirmas singlas iš naujo albumo. Nesu didelis Gong gerbėjas, tačiau kartais pasirenku juos atsipalaidavimui nuo sunkių minčių, ar šiaip, "įjungti dūrą" ir į viską žiūrėti su besisukančiomis spiralėmis akyse.

Patiko grupės gitaristo ir vokalisto Kavus pasaulėžiūra. Jis sako, kad pasaulis yra toks, koks esi tu. "Jei esi ciniškas, įtarus ir į menkiausią kritiką reaguojantis žmogus, tai tokiame pasaulyje ir gyvensi. Aplinkui matysi tik blogį ir egoizmą, bet visada galima rinktis. Daugelis tai užmiršta. Aš negyvenu tokiame pasaulyje, nenorėčiau tokio. Žinoma, tai liūdnas senas pasaulis, be abejo, bet jis taip pat gražus, kupinas vilties, galimybių, stebuklų ir magijos kiekvieną akimirką.“

Buvo įdomu skaityti, sužinojau šiek tiek naujo, pvz. kad iki 1977-ų VFR moterys negalėjo dirbti be sutuoktinio leidimo. Tikrai, nebūčiau patikėjęs.

Manau,kad Uriah Heep man labiausiai patinka su Johnu Lawtonu,scenoje jis geriau atrodė ir balsas geresnis,nei a.a.Davido Byrono.Patinka Bernie Shaw atliekama Rain.Bet ir Pete Goalby patinka:stiprus balsas,išvaizdus.

Paziurejes siuos topus atsijojau kad man patinka butent sie stiliai

Ir dar reikia būtinai įkelti Lemon Joy - Balta Meilė koverį. Pernelyg puikus, kad būtų neįkeltas.

Aš manau, kad Einaras geriausiai jau pasakė, kada turėtų būti imamasi blokavimo: Tai galimos kardomosios priemonės yra kelios. Pati paprasčiausia yra oficialus įspėjimas iš administracijos. Kaip ir nieko tiesiogiai nedaro, tačiau visgi yra įtvirtinta, jog gavus penkis įspėjimus narys yra blokuojamas. Ar neturėtų Silentist jau turėti savo sąskaitoje vieno kito įspėjimo, ar jie būna suteikiami dar šiais laikais? Apskritai, pripažinkime, kad Silentist yra vienas aktyvesnių music.lt narių, net jei mums didžiąja dalimi nepatinka tas jo aktyvumas, ir būtų dar tuščiau čia jį užblokavus. Gal čia kaip yin ir yang situacija, reikia ir gero, ir blogo balansui palaikyti. Tik tiek, kad tai galimai bus nuolatinis galvos skausmas, kad vis reikės prikelti šią temą po kiekvieno išsišokimo. Taigi, mano pozicija dėl blokavimo dabar tokia: pritarčiau jeigu surenkami tie 5 įspėjimai, bet reikia aiškiai nuspręsti, kada turėtų būti skiriamas įspėjimas. Manau, pastarieji įvykiai visai verti bent vieno įspėjimo. O labiau pritarčiau dėl administratoriaus teisių apribojimo kaip švelnesnei priemonei, jeigu tikėtume, kad žmogus dar pasikeis. Bet čia nežinau, perauklėti suaugusį žmogų veik neįmanoma misija.

Nuo penktadienio nenustoju klausytis Uriah Heep. Jau išlukštenau Sweet Freedom (1973), Fallen Angels (1978), o šiandien Wake the Sleeper (2008). Trys skirtingi vokalistai David Byron, John Lawton ir Bernie Shaw ir išties, skirtumas akivaizdus. Kol kas vis dar svarstau, kuris balsas man labiausiai patinka, nes dar reikia pridėti John Sloman iš albumo Conquest.

Uriah Heep klasikinis rokas, sovietmečiu skambėjęs iš kiekvieno kiemo langų, dabar visiškai užmirštas lyg Grūto Parkas. Aš ir pats turiu 14 albumų (cd), ir 1 dvd (Ultimate Antology), bet jau keletą metų nesu jų klausęsis. Dabar su didžiausia nostalgija kamšau juos tarp gausių naujienų.

Trečiadienis. Antradienis tiesiog pirmadienis, bet blogiau (nes nesi atsigavęs po savaitgalio). Trečiadienį aš turiu galimybę dirbti iš namų (bent jau šį pusmetį), tai man ta diena patinka. 

ar?

Žinau, kad keliais postais žemiau rašiau apie tai, kad music.lt pagrindiniai dalykai, į kuriuos reikėtų orientuotis, tai mūsų topai ir renginiai, naujienos bei diskusijos, tačiau pastaruoju metu ėmiau mąstyti apie kitus dalykus. blackbeard pasidalininimai irgi įputė truputi naujos perspektyvos.

Pirmiausia - turinio aktualumas. Visų pirma, tiesa ta, kad music.lt aktyviausi yra nariai, turintys savo nišinius muzikinius skonius, tad ir turinys labiausiai atspindi dabartinę esamą auditoriją, nors yra bandoma įtikti įvairiems skoniams, visgi tiesa, kad svetainėje yra labai mažai šiuolaikinių ir pasaulyje populiariausių atlikėjų. Pati turiu sudariusi vis pildomą sąrašą, kuriame yra keliolika tokių atlikėjų, tačiau jų įkėlinėti nesiplėšau, turbūt todėl, kad žinau, kad dabartinei music'o auditorijai daug iš jų net nebus įdomūs, bet ir dėl to, kad netikiu, kad jų įkėlimas pritrauks naujų vartotojų. Kodėl nepritrauks? Atsakymas veda atgal link svetainės dizaino ir funkcionalumo problemų. Jų nesutvarkius, joks turinys nepadės. Taigi, darant išvadą, svarbu yra abu dalykai - tiek aktualesnis masėms turinys, tiek svetainės atnaujinimas. Bet visgi pradėti manau reikia būtent nuo svetainės naujinimo ir tik tada labiau rūpintis turiniu.

Dar vienas punktas, tai interaktyvumo elementas. Pastaruoju metu daug galvoju, kas vartotojams būtų įdomu, dėl ko čia būtų verta lankytis, apart muzikinio turinio. Balsavimai tai yra balsavimai - pabalsuoji ir viskas. Reikia kažko daugiau. Ir sugalvojau, kad mums reikia vidinio žaidimo sistemoje. Kaip anksčiau kadaise turėjome "Atspėk dainą", bet dabar, kai jo neįmanoma atkurti, manau, kad reikėtų sugalvoti kokį nors naują. Tos idėjos man dar bręsta, tad kol kas nesidalinsiu, o ir nenoriu skubėti, nes kol kiti sistemos dalykai nesutvarkyti gal vargiai ir naują žaidimą būtų galima integruoti (o gal ir būtų galima, bet galbūt nereikėtų pradėti nuo to). Bet jei pavyks išplėtoti idėjas daugiau, tai pasidalinsiu. Tuo pačiu galima būtų rasti būdą, kaip vėl integruoti narių kaupiamus taškus, nes dabar jie neturi jokios prasmės. Ir susieti juos su kokiu nors žaidimu būtų geriausias variantas. Taip pat galima sugrąžinti jau sistemoje esančias "Dainų dvikovas" ir kažką įdomaus su jomis padaryti.

Na, kiek pažengę palyginus CSS ir JS, tai visos svetainės iš naujo perkurti gal ir neprireiktų. Įkonėlėms, šriftams atnaujinti irgi tereikia tik nuorodų į bibliotekas. Maždaug prieš 7 metus turėjome diskusiją Vikipedijoje dėl dizaino atnaujinimo, bet, kadangi reikalai ir taip judėjo inertiškai, tai praleistas buvo app'sų bumas. Pati centrinė Wikimedia panaikino mobilųjį app, kadangi naršyklėje veikianti sąsaja jau galėjo patenkinti naudojimo ypatybes mobiliuose įrenginiuose. Manau dabartinė Viki atrodo gana padoriai. Palyginimui, prisijungiau prie Facebook ir supratau, kodėl kokius penkis metus girdžiu replikas, kad FB skirtas tiems, kam virš 40. Jos dizainas išties sustojęs laike.

Aišku, šiuo atveju, music.lt pretenduoja į interaktyvumą (žaidimai, konkursai, balsavimai) ir tuo gerokai skiriasi nuo statiško Viki turinio pateikimo. Beje, šis elementas man visai imponuoja, tik jo įgyvendinimas yra visai nešiuolaikiškas. Vartotojų dalyvavimas yra kitas klausimas, nes vartotojai ieško turinio ir ką jie randa? Keliolika sąrašų (nesakau, kad jie nereikalingi) ir vieną kitą trumpą straipsnelį/apžvalgą per mėnesį, dažnai labai nišine tema. Palyginimui, šios savaitės top klausomiausi Lietuvoje yra Asap Rocky ir EsDeeKid (Agata). Yra aktyvus susidomėjimas šiais atlikėjais, ypač EsDeeKid yra gana naujiena. Tačiau potencialus vartotojas gauna keliolika naujienų 'mainstryme' beveik išnykusio sunkiojo roko tema ar "Eurovizinių" pernykščių lapų. Ir neabejoju, kad nei vienu, nei kitu tikrai nesidomi, bet išsamesnis straipsnis EsDeeKid tema, kad ir pripildytas piguvos, daug ko dėmesį patrauktų.

Kalbant apie turinį, kai pildžiau Viki, irgi iškylo klausimas, o dabar peržiūrėjau šią savaitę - vėl kažkas dejuoja, kad žmonės ieškos informacijos En Wiki, nes ten daugiau, o daugelis angliškai supranta, bet. Mano supratimu, informacija turi būti prieinama lietuviškai ir kiek pildžiau Viki siekiau, kad kokybė ir turinys sudirbtų vle.lt į "vienus vartus", nepaisant to, kad tiems žmonėms atlyginimas mokamas, o viki pildytojai negauna nieko. Tad tie klausimai - keletas aktyvių senbuvių, mažai pritraukiamų naujų pildytojų, turinio kokybė, laiko nėra, niekas nemoka man yra pažįstami. Aišku, ir komerciniai šaltiniai smarkiai keitėsi, NME, Q, Clash ir t.t. persikvalifikavo į laisvalaikio žurnalus, kad pritrauktų daugiau vartotojų, na, o MTV visai užsidarė. Kaip minėjau, lietuviški šaltiniai pradėjo nykti ir visai pranyko - kam suteikti plotą portale straipsniui, kad ir to paties EsDeeKid tema, jei straipsnis apie nulužusį nagą kokiai "žinomai" poniutei sulauks daugiau paspaudimų (clickų)? Ir savotiškai pasiekė rezultatų - kas Delfi ar Lrytą rimtai laiko muzikinės informacijos šaltiniu, juolab objektyviu?

Nieko. Kitą kartą išsiųsim Luctus.

Chrisas Normanas priminė man apie labai gražią roko baladę su šiuo koveriu. Neprašytas kūrinys, bet įvertintas. Kažkaip gražu pasiklausyti perleistą per brandaus atlikėjo balso prizmę.