Topai

Mano mėgstamiausias ir dažniausiai klausomas jų albumas, jame yra visko, kas pabudina ir atgaivina mano gyvastį.

Man patinka abi versijos. Therion versija visai kitas vaibas tiesiog, bet abi geros savaip. Nežinau net už kurią versiją balsuoti... 🤔

Maynard James Keenan kalba apie mėgstamiausią gotikinę muziką, inspiravusią naujausią albumą "Normal Isn't"!

Na dabar aš dažniau įsijungiu televiziją, nei anksčiau (matyt, nes senstu). Kažkaip vieną dieną pagalvojau, kad moku už internetą ir televiziją, ir tik vieną iš jų naudoju, tai gal geriau išnaudoti viską ką galima maksimaliai. Tiesa, vis dar manau, kad per daug televizijos nesveika (kaip ir visko, šiaip ar taip), nemėgstu, kai žmonės visą dieną laiko įjungtą kaip foną, kaip tylai užpildyti - tai tikrai kenksminga.

O ką mėgstu pasižiūrėti, tai jei koks įdomesnis man serialas pasirodo, kartais filmus, nors nuolat rodo tuos pačius, kartais randu ir nematytų ar kartais peržiūriu tuos pačius, jei įdomu. Kartais muzikines laidas įsijungiu. Jos nėra itin vertingos, bet būna neblogas prasiblaškymas nuo man įprastų dalykų ir bent atsiranda kažkas bendro pasidalinti su močiute. Dar mėgstu kartais "Istorijos detektyvus" pasižiūrėti ar laidas su Alfredu Bumblausku.

Aišku, daug dalykų galima susirasti pažiūrėti per internetą, bet per kompą jau ilgą laiką nieko nežiūrėjau. Ir televizorius man labiau patinka, nes ekranas mano gan didelis ir šiaip patogu naudotis - tiesiog paspaudi kelias knopkes ant pultelio.

Galvoju apie ką tas pyktis prieš 9 metus. Dabar perklausius kimbu prie vokalo, skamba sintetiškai nuploninta kaip dainelė iš animacinio filmuko apie burundukus. When the night comes with the action...Tiesa, instrumentalas čia gausus nesupeiksi dėl kokybės. ABBA versija labiau čiki piki ant lėkščių, o Therion masyvi ant žemės. 

Ačiū už paaiškinimą, bet vis tiek nerelate'inu. Kažkaip man su burundukais jokių asociacijų nekyla. Aš spėju, kad čia eina kalba net ne apie produkciją, bet apie vokalo tembrą priedainyje ir nuoširdžiai nemanau, kad Agneta ir Anifrid ten dainuoja per aukštai. Šiaip aš galvoju, kad man iš visko dainoje labiausiai imponuoja netgi ne instrumentuotė, o labai skani melodija, kaip ir su daugeliu ABBA dainų. Būtent ji tampa ir priežastimi, kodėl ir Therion versija kabina, nes Therion labai įžemina rifais dainos melodiją, gal net ją dar labiau išryškindama negu originalas. 

Esu buvęs daugybėje ir visų turbūt net neatsiminsiu. Bet pradėjau į solidarumo / protesto akcijas būriuotis jau studijų laikais, nors turbūt tokio noro buvo ir dar būnant mokiniu, bet kur tu ten mano gimtuosiuose Kėdainiuose paprotestuosi. Tai sutapo su LVŽS valdžios periodu ir tikrai gerai atsimenu savo dalyvavimą tiek mitinge už Mindaugo Basčio pasitraukimą, tiek proteste prieš griežtus Verygos įvestus alkoholio prekybos ribojimus. Esu dalyvavęs vienoj iš daugelio solidarumo akcijų, kai vyko turmoilas Baltarusijoje 2020 metais. Turbūt nėra tekę protestuoti dešiniojo flango valdžios kadencijoje, nors tam tikrų kliurkų jie taip pat padarė, bet dėl jų nebuvo tokio masinio pasipiktinimo ir protestų. O prieš šią vyriausybę jau esu protestavęs kelis kartus, įskaitant ir kritišką balsą Nepriklausomybės aikštėje iškart po koalicijos suformavimo su Nemuno aušra, ir protestus prieš kultūros menkinimą ir žiniasklaidos varžymą. 

Nepaisant to, kad paskutinis žiniasklaidos bendruomenės protestas pagilino mano bacilas (kuriomis greičiausiai ir taip būčiau prasirgęs vienokiu ar kitokiu atveju), bet absoliučiai nei iš vieno protesto neišėjau blogomis emocijomis. Kaip tik, pakylėtas, kad tiek daug bendraminčių randa laiko savo intensyvioj dienotvarkėj ateiti ir pareikšti nesutikimą tam tikrais valstybiniais klausimais. Ir neketinu to sustoti daryti, nes aš širdyje esu valstybės žmogus – mano būklė tiesiogiai susijus su valstybės būkle ir man tiesiog rūpi.

Protestas nepasiekia apčiuopiamo rezultato? Būna, pasitaiko, bet būtent dėl to ir reikia rinktis dar masiškiau, kad būtų pasiektas taškas, kada jau sunku valdžiai nebekreipti dėmesio į oponuojančią nuomonę. Todėl man tiesiog pasakiškai patinka, ką pastarąjį pusmetį jau daro kultūros ir žiniasklaidos bendruomenė, nenustodami su protesto akcijomis. Būtent taip reikia bandyti palaikyti opozicijos momentą tada, kai tiesioginė valdžia stengiasi nesiklausyti. Nereikia tikėtis, kad viskas išsispręs per vieną taikią akciją. Tai yra pastangų, dalyvavimo vertas dalykas. Todėl galbūt tuos paskutiniuosius kultūros / žiniasklaidos bendruomenės protestus ir pavadinčiau mėgstamiausiais, organizuočiausiais, atkakliausiais, ir jie man vertybiškai artimi.

Ir lygiai taip pat, kaip mėgstu man vertybiškai artimus protestus, taip nekenčiu man vertybiškai oponuojančių protestų. Antipoligoninės akcijos, visokie šeimų maršai, proteroristinės akcijos su Palestinos ir Irano simbolika, prisidengiančios pacifizmo ir humanitarinės krizės nutraukimo vardu: didelis no-no.