Alvydas1

Tais pačiais metais išėjo Mango Jerry "In the Summertime", kur Rėjus Dorsetas savo dainavimo maniera tiksliai kopijuoja Marką Bolaną. 

Melodingas instrumentalas nuo 3"15" labai kontrastuoja su energinga I-a dalimi. Pusantros min. finalas - pradžios repriza.

Akademiškai pažiūrėjus, ko ne sonatos forma?

Antidepresantas ir šiaip, puikios muzikos albumas.

Net nežinau, kaip apibūdinti šį albumą. Devinas Townsend‘as dainuoja švelniausiu kokiu gali balsu, tikriau tik pritaria žaviajai Če Aimei Dorval. Pati muzika ambientinė su aiškiu country koloritu. Tačiau albumas neklystamai atpažįstamas, kaip progresyvios muzikos albumas. Kas jį tokį  daro? Gal tai, kad country, dream pop, rokas ir atmosferinis rokas sėkmingai lydosi į fantasmagorinę  Hawkwind aureolę. 9 balai ramia sąžine.

Namai laimingiems parazitams. Piterio Hammilio vertas eilėraštis. Tam tikros asociacijos su A Louse is not a Home.

Oficialus fimo garso takelis vieno CD yra tikras elektroninės muzikos perlas ir be abejo didelis Vangelio laimėjimas. Pats filmas ne prastas, o su tokia muzika ir visai geras.

Dainuoja Demis Roussos. Garso takelis kiek pagreitintas, todėl toks neįprastas Demio balsas. Atmosfera sukurta išties ne šio laikmečio.

Bandau susivokti: gal tai, kad ši daina ir klipas startavo kaip albumo anonsas, o naujo DT albumo laukiau nekantraudamas, ir tai buvo nebe pseudo opera, o grupei budingas techninis progresyvas su labai kibia nors ir pigia melodija. Panaši situacija buvo su 2013 albumu, kai The Enemy Inside susirinko simpatijas, tame tarpe ir mano, kuri vėliau albumo kontekste nublanko, daina jau atrodė kaip susintetintas bombasteris.

Štampų ir savęs plagijavimo ko gero jau nebus galima išvengti, ir tame didelės bėdos nematau, nes DT stilius pamėgtas daugėlio ir daug kas jį kopijuoja. Žinoma, būtų sveikintinas nukrypimas, kaip su albumu Falling Into Infinity. Bet kaip jis buvo sutiktas kritikų ir kai kurių fanų?

Kol kas naujasis grupės darbas man  dar "virškinimo" stadijoje, bet jau dabar galiu sakyti, kad jis greta A Dramatic Turn of Events ir Dream Theater 2013. Yra dvi itin stiprios dainos - Signal to Noise ir At Wits End.  Aplamai, antriji pusė yra stipresnė.

Ko gero tai pretendentas į mano metų albumą.

Petručis su Majungu pabaigoje surengė nuostabų duetą. Muzika ir sudėtinga ir paprasta tuo pat metu. Pati daina įdomi savo kompozicija, LaBrie elegija perpliekiama Mandžinio būnais, po to instrumentinės atkarpos vis kitokios melodikos.

Klausiau atsidėjęs.

Šventoriaus Pragaištis

Jis iš kurortinio apsigimėlių cirko trupės, ginkluotas verslo įrankiais,

stovi šešėlyje prie kapinių vartų.

Iš mirusių kėlę nuomininkai šios buveinės

du pirštus kelia moiroms. [dvigubas fakas]

Nebus ramybės jų dvokiančiuose kapuose,

jis laisvalaikiu išniekins tas katakombų gimdas.

Siužetas pasisuka, kad šeimininkai nesvetingi.

Paskutiniai velėnos lopai nuplėšti nagais,

jis žino, kad žino jie, ką jis žino.

Gan mandagus, kad pasibelstų į kiekvienos dėžės dangtį ir palauktų pakvietimo, kol įgys  drąsos, -sprogusi širdis sumikčios tuščiavidurėj šaltoje krūtinėje.

Taigi, nugrimzdę į irstantį kūną, jų žaisliukai turėjo laiko apsinuogint,- nei kaltės, nei užuojautos. Mėgaudamiesi jų puvimu.

Bus blogiau, kai jis suras šviežią kūną,

kurį teks nugabenti kaip kontrabandą  medikams.

Nepadorus potraukis pasotintas, kišenės pripildytos pigių blizgučių,

jis žaidžia kolegos Šarkos žaidimus. Širdis –riebios juodumos virpėjimas.

Atsišliejęs į paminklą, nesudomintas užrašo,

iš slaptos brakonieriaus kišenės sugraibė vogtą cigaretę.

Galbūt minutę skirs apmąstymams,

apie marmuro miestą ana va.

Ir triskart tiek  nusistebėjimui,

kodėl jo kaulų sodo medeliai neprataria nė žodžio.

Ir pasirodo veiksme tik kai jis prašo įleisti,

tada atlieka perėjimo apeigas dūlančiuose koridoriuose.

Jis prisikrauna karučius vaisių iš šventoriaus,

ir ant pirštų galų pasišalina nupraust

po dušu kaulinius sopulingus savo draugus kanalizacijoj iš dramblio kaulo,

ir dovanas, nuplėštas su mėsa.

Bet viskas noriai, nesipriešinant. Grobio sugedę vaisiai.

Tyrumo Surinkėjas

Jis pasaulio žmogus, bet jo pasaulis mažas,

sūkuriuojantis, besiplakantis purvo priskretusios kaukolės viduje.

Tik laiko gaišimas tos iliuzijos, susvajotos  narkotinėje izoliacijoje,

į viską jis žiūri kreivai be išimties;

Trimatė nerealybė, jo ketvirtoji dimensija yra poilsio diena.

Visa amžinybė yra lietingas sekmadienis.

Jis pasaulių svajonėse statytojas.

Jis pasaulių svajonėse naikintojas.

Purvinos intrigos / perisi / pūliuoja / kepa.

Būtis suskrudinta, žvilganti smegenų keptuvė apjuodinta.

Mėgstami darbai išsamčiuoti į gyvenimo godžius unitazus.

Pražuvėlės sielos puotaus šviežiu karštu patiekalu iš ištuštinto žarnyno.

Jis spalvų ekstraktorius. Jis- vakuumas sveikame prote.

Šulinio nuodytojas, pilkos žiemiškos nuotaikos sukėlėjas,

spazmiškas purkščiojimas akivaizdaus, purvu blizganti abejonė.

Bastymasis vienumoj po vingiuotas ana ten gatves,

jo gerai reginčioji šnipinėja, smalsauja: šešėlių teatras vakarykštei dienai.

Visi rytojai, visos vakardienos – šiandien,

Juodoji varna šios apgailėtinos išsigimėlių trupės niurzga savininkas.

Čionai! Čionai! Rankena užveda savo kodeino garų vargonus, (karuselių muzika)

viskas gyvų spalvų anapus jo kaulinės dėžutės, apnyktos kirmėlių.

Viduje - plikas nieko; išorėj – pagarbos jam jo griežtas reikalavimas

Kosminiai raktai užlūžę prarastų begalybių spynose.

Jo pasauliai apimti ugnies, Liuciferis suka vangius ratus,

prieš nusileisdamas į sausą pusiau atgamintų minčių šieną.

Mišparai yra jų paskutinė daina.

Melskitės už grobį! Dainuokite už savo vakarienę!

Laidojimo laužai šiandien vienam ir visiems.

Kadangi Dievo ranka davė,

kadangi Dievo ranka atėmė.

Antroji šio epo dalis Here's a Man ypatingai įdomi. Vien už ją nesikuklinu visą siuitą vertnti 10.

Vyksta atranka į Euroviziją, o manęs tai visai nejaudina, netgi nedomina. Užsiduodu sau klausimą: gal aš ne lietuvis, ne patriotas, gal man visiškai svetimas eurovizinis dainos žanras? Kiek pagalvojus, atsakau: anaiptol. Labai didžiuojuosi lietuvių pasiekimais sporte, mene ir moksle, pastaroji sfera man itin įdomi. Šiuolaikinis popsas man irgi ne baubas, Euroviziją stebėjau dar per juodai baltą televiziją ir dabar nepraleidžiu finalų. Tad kur šuo pakastas?

Manau, kad man atsakė Sigitas Parulskis knygoje „Amžinybė manęs nejaudina“.

„Nematau prasmės sirgti už mūsų atstovus „Eurovizijos“ konkurse. Ten nesirungia šalys, nesivaržo skirtingos kultūros, tai tik individualių atlikėjų konkursas, privatus biznis. „Eurovizijos“ dainininkai totaliai tarptautiniai, kuo toliau, tuo labiau vienodi kaip kokakolos buteliukai: blizga, putoja, o dainos tokio pat koktaus saldiklio skonio. Toks įspūdis, kad visas jų dainas rašo du apsirūkę švedai ir vienas bulgaras...“

Būtent!!!

Kelyje į Kapus

Išvaistantys naktį ryto nekentimo lenktynėse,

Kada vienišas vaikelis pralošia ją mėnuliui,

dabar mes maita, pūvanti čia prie vartų į dar vieną tuščią rojų.

Aš savo sąmonėje amžinai kraunantis laidojimo laužus. Renkantis išbarstytas rankas, kojas buvusių ponų, kol proto akis galiausiai apsiblausia, apakinta galutinės Šaknų mirties. Sutelksiu jėgas iš likusiųjų manos giminės ir sukrausiu laužą amžinajai besisukančiai  nakčiai. Nesibaigiančiai šerkšnu apsiplunksnavusiai nakčiai.

Aš sukelsiu ne ką kitą, bet kibirkštis anglies šventyklos juodumoje, bet kai mes susirinksime čia laukti galo, šios kibirkštys paspragins mūsų garbę. Tos kibirkštys įkurti riaumojančiai liepsnai, proto laužai degsiantys vėl. Mirtis galbūt neišvengiama, tačiau mes galime bent jau važiuoti jai pavymui - nuožmus pasiryžimas kaip kariniai įtvirtinimai - šokinėdami per pelkes, keldami nustebusias vaivorykštes į naktį.

Jos susisukusios ringėmis kaip gyvatės, besirengiančios kirsti šviesai. Paskutinis šokis tarp žarijų. Kad atgultų su kitais iki aušra gaus šansą išaušti. Dėl šio kraujo, dėl giminės pabaigos.

Ar išgirstumėt mane? Stipeną-klajūną. Aidinti tuštumos salė.

Taigi, tai yra begalinės laidotuvės, ar kažkas panašaus. Visos tos žaizdro liepsnos ir žemės luistai ir begalinis verksmas. O tas sumautas verksmas. Aš beveik verkiau.

Tie raudotojai ir jų raudos - juodi šydai ir atidengtos emocijos. Užsičiaupkite ir lįskite į žemę. Kirminai nesiskundžia - jie pasigamins iš jūsų mėgstamus valgius.

... ir visi kiti, esu tikras. Lįskite į tą sušiktą žemę..

Aš paimsiu kastuvą ir bandysiu įsišiepti. Jei dar nesusipažinote su muštru, gerai, aš išmuštruosiu jus.

Apskritai paėmus, tai tamsus senas gyvenimas, todėl eikite tiesiai aukštyn ir žemyn.

Ne laiku ir ne vietoj teisinimasis garantuoja prieštaravimą - aš ne tam meldžiuosi! Gyvenimas, praleistas ieškant pusiausvyros; gal mano dvasia tiesiog nenusistovėjusi. Visad krypsta [mėto meškerę] į Pragarą. Dienos laimikis nevertas žvilgsnio seniai sutemus.

Šokiai su Velniu, mėtant pinigus dvasių kreditoriams. Pinigų grąžinimą už parduotą prekę gali pasilaikyti sau. Tai ne procentinis sumažėjimas dėl irimo (puvimo).

Galite šokti aplink mano antkapį, visi norėtumėt, bet aš griebsiu už jūsų kekšiškų kulkšnių, kaip tik panorėsiu.

Gal aš ir ne šokio valdovas, jūs kvaili šmikiai, bet aš turėsiu sau du pensus, nesijaudinkite. Po vieną  kiekvienai akiai, įsivaizduokit.

Moteriškas duetas savo grožiu nenusileidžia garsiam Leo Delibo "gėlių duetui" iš operos Lakme. 

Dauguma recenzijų apie prieštvaninių muzikantų albumus.

Bet recenzija apie  The Moody Blues "Days of Future Passed Live" verčia pasidomėti pačiam, ar tikrai viskas jau taip prastai. Recenzentas prisipažįsta nemėgęs to albumo ir aksčiau, gal iš čia ta nemeilė?

Biblijinis Užkratas

Niekad nebuvau visuomenės ramsčiu

Netgi atvirkščiai –

Įžeidimų virtuozas.

Žymeklis ant mažiausio pasipriešinimo tako –

Nedaugiau.

Veidas minioje, ta minia už beprotnamio grotų,

Tiekianti spygliuotą juoką pasiturintiems;

Dantų šiepimas - lazerinis taikinys jų nelankstumui.

Noriai įstrigau gerklėse piktos prastuomenės, konvejerinio pomėgio nepataisomai išdriektos.

Aš, kaip koks tvirtas atsisakymas,

Nerodžiau jokio susidomėjimo ir mažai pjoviau iš to ką (sėjau) susiuvau.

Pasaulis klonuotų mechanistų paliko mane ryžtingai nusistačiusiu organiškai:

Galbūt maistas protui, o gal tik maistas kirminams.

Aš kaip paskutinis įžeidimas lengvai įsižeidžiančiam:

Žodžiai renkami tokie, kad kurstytų jų degantį pasaulį.

Jei akimirkai pamanyčiau pajutęs kaltės dilgtelėjimą,

Aš priskirčiau tai pykstantiems raumenims, kad tenka pakrutėti dėl menko būtinumo.

Kaip antkapis stosiu ryžtingu neigimu tavo dviejų tūkstančių metų vaikščiojimo vandeniu teigimui.

Tad kask gilią duobę Abraomui ir visiems jo lėkštiems dievukams

Kad ir kokiu vardu vadintųsi, vis tiek sugrius kapinėse.

Abraomiška iteracija padalinta iš nulio.

Komiksų Liuciferis čia vadas.

Pamečiau savo šešėlį tarp marionečių -

Sielos styga nustatinėjo norėjimą rasti

Galbūt pernelyg ilgai, atspuro ir/ar atsiskyrė šokti su labiau tipiniais lavonais šio šūdino pasaulio,

Kuriam pardaviau savo sielą.

Gal net prarijau vienu ypu nemačiom nesusivokęs.

Per audra tiks bet koks uostas, jie sako.

Oi, kaip sako.

Širdis išimta, kaip dalis kokio atmestino rytinio ritualo, išmyžtas gimęs vienatinis išparduotas, nespėjus popiežiaus kepurei nukristi.

Užarchivuotas tarp kitų nuvogtų mitų.

Šių žmonėkų išmintis ne kas kita, kaip ilgas sifilitiko skreplys.

Biblijinis užkratas, jei pageidaujate.

Faktiškai, ne – aš reikalauju.

Iškalkit mane iš akmens, bet įsodinkit veidu į saulę

Nugara atgręžta į sudužusią dieną

Palikite mane čia, stebėti tamsos

Aš neturiu dienos laiko

Aš neturiu laiko dienai

Neikit, neieškokit manęs

Aš prapuolęs seniai, suieškojęs Odiną

Odiną po ledu.

Aš nusišokau, numiriau pamažu

Neikit, neieškokit manęs

Seniai dingau, susieškojęs Odiną

Odiną po ledu.

Maldavimas Anksčiau Laiko

Skeltą kanopą, nukirptus gaurus -

Galit pasilikt sau relikvijų visokių formų ir dydžio.

Man čia nieko nėra.

Aš smagiai dideliais gurkšniais išmauksiu jūsų sielas,

Sausai nuleisiu kraują jūsų karstams.

Išeikvojau savo devynis gyvenimus per devynias dienas / devynias naktis

Dabar laukiu liepsnų,

Paversiančių mane vėl pelenais.

Mūsų magiški apskritimai neišsirikiuoja į liniją

Pernelyg statiški savo tragedijoje

Pernelyg sustingę vietoje

Išstatyti džiūti, nukritę nuo dangaus palangės.

Laužiau kiekvieną kaulą, trepsėdamas per pragarą -

Tylos lūžiai tikrovėje.

Aš juoksiuosi, kai jūs verksite, šnervės aplips krislais linijos gale. (kokso uostymas)

Žaidimas baigtas visam laikui

Rodote savo užuojautą -

Aš jums rodysiu panieką,

Atveriate tas širdis -

Aš nusimyšiu ant jų.

Visus dievus buvau įrašęs kandidatais

Visi pernelyg žmogiški.

Jie nemato manęs, niekad nebūnu čia.

Bet kurį apologetą prikalsiu ant medžio pakeliui.

Jokio džiaugsmo čia

Tik šis plaktukas

Šis plaktukas

Ši žemė-peleninė yra realizuotas produktas taip vadinamos žmonijos evoliucijos.

Grifai garsiai reiškia nepasitenkinimą maitos kokybe.

Saulės šviesa košia pro minčių–suodžių juodinantį filtrą -

Žvilgtelėjimas į tuštumą, kad primintų: viskas yra niekas.

Viskas yra niekas

Niekas yra viskas.

Tos pačios kliše, tie patys pasigailėtini pokštai.

Jei dangus užgrius mus žiežirbų lietumi, mūsų šešėliai bus išmėtyti visur:

Aukštyn sienomis, per betoną,  

mazgojantys nukankintas stiklines lubas spazmų kraujingomis išskyromis.

Išlauždami neįsivaizduojamas pozas, sukamšyti kanalizacijose; tikslo prasmė dingo tėkmėje,

susimaišius su gausiomis nuotėkomis, kalbant kanalizacijos vamzdžių kalba.

Kaulai ir  neuronų sinapsės labiau pliurzė,

šliuzuojama amžinos sulčiaspaudės.

Ant viso to viršaus šoka Armagedonas

Azraelis atsirenka geriausius gurkšnelius iš tokios gausios žmogienos pulpos:

Kruvinoji  Meri, kruvinasis tėvas, kruvinas sūnus.

Jau su kaulų traškėjimo požymiais,

Sėdint tarp koronerių apskritame kapo rūsyje, galimybių ne kažin kas, kai viskas plokščia.

Žemė plokščia.

Gal turi omeny "atkatą"?

Šokio Sukiniai ties Praraja

Tai mirties, visų jos apraiškų, garbinimas. Jūsų dievai suka ratus aukštai, spirale nupikiruodami į apgailėtinos dvėselienos, kurią vadinate gyvenimu, duobę. Įtikinėjantys grifus atsiplėšti jūsų baimių už pažadč į geresnę mirtį. Jūs jau pūvate. Kiekvienas. Kanalizacijas kemša ne kas kitas, o skysta pliurzė mirusiųjų, kurių pakartotinai nenuramino giedro dangaus tuščios banalybės. Visa tai – puvimas. Vaje, kaip mes trypiame ir sukiojamės šokyje tarp viso to. Nesapnuojame apsimestinų šypsenų kol nešam jūsų negyvą svorį per gyvenimo cirką. Labdaros balius blogiau už mirtį. Tad maitėdos paukščiai dėsis šnabždą triukšmingai, pastūgaudami, kol ręs bevertes ateitis tarp šių kaulų...

Jei tai žmogaus gyvenimas, konkrečiai, jis baigtas. Užsibaigė. Tiesiog užsibaigė.

Mėgstu žaisti atviruose kapuose. Ropojančios būtybės kelia kumščius ir kaukia. Jaučiu, žemė užkemša man gerklę lygiai kaip kad vilktum balses per persisukusią sprogusią žarną; pakilti, tada suirti, tada išnykti. Priebalsės-kosmonautai springsta užvilkinti.

Grifai turi savo teises, būriuodami po nakties priedangą,

Ar spoksantys į jus akinančiame dienos spindesy.

Jie išles jūsų akis, tad nebus reikalo mirksėti ašarojant.

Viena pėda ne ten palyginant su šia praraja – jūs mažiausiai šešių pėdų gylyje.

Ar galit pajudinti kojų pirštus? Po šimts, eime.

Visą naikinantis atominis būgis palyginant su visa kas liko.

Jei oras išskris balionais, mums šakės.

Nebus per daug vieną atšaukti. Ląstelės yra ląstelės yra ląstelės... (cells)

Kol kas nieko nesiimam, kol surimuosiu tai su Hel (Hel yra senovės skandinavų mirusiųjų deivė ir požeminio pasaulio valdovė)

Tačiau esu tikras, kad visi turėsime nusimesti kiautą.

Tad paknopstom pro įvadines eilutes

Tad šokime vardan to fakto, kad kai tik nebegalėsime, mes būsime pasmerkti trokšti, kad būtume galėję.

Aš vis dar žaidžiu su lėlėmis – visais žmonių dievais

Nesileisiu būti jų stumdomas.

Mes buvom netoliese, aplinkui, greta

Laukdami savo progos populiarinti skylių žemėje. 

Mister Curse naujo albumo jau pirmoje dainoje deklaruoja savo kūrybinės tematikos gaires. Kaip ir ankstesniame albume, bus rezgamas siužetas iš senovės skandinavų mitologijos, nūdienos apokalipsės ir makabriško mirties bei irstančio kūno transformacijų spalvingų, neapetitiškų paveikslų.

Labai artimas man šiemet Einaro topas. Kayak, man visai nežinomos grupės, albumas patraukė dėmesį iš karto. Yes/ELP užmojo muzika savyje slepia analizavimo ir palyginimo paskatas.Grupė su nemenku palikimu.

Riverside ir Lunatic Soul albumai mėnesį kitą buvo dėmesio rate, bet lemiamu momentu užleido pozicijas Cripled Black Phoenix ir Nosound panašaus kolorito dainoms. Lament – Riverside (Lament) – ilgai svarsčiau, kas liks tope: ši, ar Crippled Black Phoenix daina To You I Give. Abi vienodai stiprios ir mėgiamos, bet ir panašios savo emocine įkrova. Paprasčiausiai CBP albumą turiu įsirašęs ir su juo jau suaugau.

Buvo nusižiūrėta A Forest of Stars (Grave Mounds And Grave Mistakes) Scripturally Transmitted Disease –gaila, bet neužtekau valios perkrimsti šį albumą. Manau, jis turi potencijos, gal kiek mažiau už „Beware the Sword You Cannot See“, bet folkloro invazija stipriai veikia bendrą įspūdį.

 By and Down the River – A Perfect Circle (Eat the Elephant)  pradžioj labai mėgau šią dainą, bet po truputi atšalau. Lygiai kaip kad nutiko su Black Veil Brides albumu. Senesni šių grupių albumai geresni, ir imi klausyti juos.

 Gazpacho albumas vienareikšmiškai vienas iš ryškesnių progresyvios muzikos albumų. Grupės vokalisto dainavimo maniera man primena IQ Nikolsono pastangas, tas kiek graudokas balsas jausmingose kompozicijose smeigia į širdį. Soyuz Out irgi dalyvavo atrankoje, bet neatlaikė vedamosios iš to paties albumo konkurencijos, nors momentais man ji būna stipresnė už aną.

Loudwire įtraukė šį albumą į geriausių stoner rok top 12. Man sekantis Fu Manchu California Crossing įdomesnis ir solidesnis.

Man patiko topas. Gal tik kiek vienspalvis. Metalcoras ir groove metal dominuoja. Smagu matyti Architektus 1 vietoj. Tikrai geras jų albumas.

Aš irgi klausau Spotify, bet nežinau, kaip gauti tokią statistiką.

Primena ankstyvus Pink Floyd garsinius efektus.

Aš manau Silentist ironizuoja. Jis tikrai žino išliekamąją vertę. 

Ši daina buvo parašyta Solisbury albumui, bet nepateko. Štai kokių dainų būdavo atsisakoma, gal netiko metražas?

Kas paskatino Dūdą šį instrumentalą pavadinti "Šešėliais"? Man akyse tuoj pat iškyla nesibaigianti barchanų virtinė - beviltiškas negyvas peizažas.