Snabas

Sveiki,

jau ne vienerius domiuosi muzikos istorija, ypač rock ir jazz, esu dariusi keletą stambių projektų apie tai, pristatinėjusi mokiniams, tad jau kurį laiką kirba idėja viską perkleti į internetinę erdvę. Įdomu, galbūt atsirastų vienas kitas entuziastas, kuris norėtų prisidėti prie šio projekto? Labai puiku būtų rasti žmogų, gebantį suprogramuoti tinklalapį, bet suprantu, kad tai ne taip lengva, tad pradžioje bandytume verstis be to.

Pagrindinis tikslas - sukurti aiškų, paprastą, vizualų lietuvišką puslapį, kuriame gaudytųsi ir tie, kurie muzikoje dar naujokai ir melomanai galėtų atrasti ką nors naujo. Kadangi, kaip jau sakiau, esu daug dirbusi šia kryptimi, gana aiškiai įsivaizduoju, kaip viskas turėtų atrodyti, bet labai norėtųsi surasti daugiau bendraminčių, kad pateikiama informacija būtų kompetetingesnė, tikslesnė ir apskritai, kad būtų smagiau dirbti.

Iš mano pusės tiek, tikiuosi, kad ką nors sudominsiu :)

Šiais metais pirmą kartą važiavau į Juodaragį, todėl negaliu palyginti su ankstesniais festivaliais, bet man buvo išties labai labai gera. Organizatoriams puikiai pavyko sukurti magišką atmosferą - šimtai Skinderiškio parko takelių, apšviestų mažytėm spalvotom lempelėm (dėl tų lempelių mano draugės nuo pat penktadienio ryto svaigte svaigo), įvairiausios jau minėtos dekoracijos ir "sapniškos" pramogos. Nuostabi buvo induistų hipių trobelė netoli maisto stalų! Vos įlindus vidun ta skarų sukurta prieblanda taip užbūrė, kad net nebesinorėjo eiti į savo mylimųjų lygaudiškių pasirodymą. O dar kaip tik tuo metu namelyje keli berneliai ir mergelės ėmė groti tokią kosminę muziką, kad galėjai tiesiog nuo visos tos atmosferos apsinešti :)

Muzikine prasme mane gal labiausiai sužavėjo grupė Spanxti. Apskritai muzikinėje dalyje dalyvavau ne per daugiausiai, tačiau penktadienio naktį pasitaškiau grojant porai metalo grupių, šeštadienį dieną pasidžiaugiau jau minėtos Lygaudės bei Ugniavijo pasirodymais, o naktį gavau visą kompleksą gerų grupių - And Also The Trees (nors, man rodos, garsistas čia subliovė, įrašuose jie tikrai geriau skamba), Juodvarniai, Spanxti ir Donis.

Tokie tad mano įspūdžiai. Manau, Mėnuo Juodaragis jau dabar įrašytas į mano kitos vasaros programą :)

P.S. DIDŽIULĖ PADĖKA organizatoriams už visas įdėtas pastangas sutramdyti gamtos išdaigų ir žmonių kojų suniokotus takelius. Tikriausiai tik tų šiaudų paklodžių dėka ir neteko nė karto nudribti purvan :)

Sun Kil Moon - jauki, neįpareigojanti muzika, o vis dėlto kažką turinti. Nežinau kaip ir kodėl, bet man sukelia kažkokią nostalgiją... Jei ką sudomintų, tai šio gitaristo ir dainų autoriaus ankstesnė, labai panaši grupė - Red House Painters.

Jau kuris laikas kramsnoju Senovės Rytų poezijos rinkinį. Ne pats lengviausiais skaitalas, bet labai įdomu - tikrai neįsivaizdavau, kad, pavyzdžiui, Šumero ar babiloniečių literatūra galėtų būti tokio lygio. Nelabai kuo nusileidžia šiuolaikiniams kūriniams (nors, žinoma, tai sunkiai palyginami dalykai), o fantazija dar ir gerokai lenkia :)

Only Lovers Left Alive (2013)

Kažkaip dar nė vienas Jim Jarmush'o filmas nenuvylė, nors visada nustebina savo paprastumu ir sugebėjimu be jokio ypatingos siužeto įtraukti taip, kad nė akimirkai nesinori nusigręžti nuo ekrano. Su šiuo - lygiai tas pats. Abu veikėjai kažkuo man gana artimi ir labai suprantami, dėl to vietomis taip suspausdavo širdį, kad nedaug trūko iki ašarų... Fantastika - viskas, nuo pradžios iki galo: veikėjai, aktoriai, siužetas (kiek ten jo tėra), muzika (!!!), atmosfera... LABAI džiugu, kad kažkas pagaliau grąžino vampyrų priedermei orumą, kuris taip skaudžiai buvo pamintas Edward Cullen'o blizgesio :) 

Gal ne visai atitiks temą, bet norėčiau pamatyti Placebo atsukus laiką maždaug 10 metų atgal, kai jie dar nebuvo prikūrę tos klaikios pastarųjų dviejų albumų muzikos ir kai grupėje dar grojo jų senas geras nuostabus būgnininkas Steve Hewitt... Kažkuria prasme man Placebo jau nebeegzistuojanti grupė...

O šiaip būtų labai gera pamatyti, kaip jau kažkas rašė, Velvet Undergroud su Nico, arba Nico solo. Taip pat Tim Buckley, Janis Joplin, Nick Drake, Pentangle :)

Vakar VISĄ DIENĄ galvoj sukosi...

Baltasis Kiras - Repas

Kai aš sakau BALTASIS, jūs sakot KIRAS. BALTASIS - KIRAS!!! BALTASIS - KIRAS!!!! :D

Kaip nuostabu! Ačiū už straipsnį, manyje pabudo viltis, kad lietuviai gali sukurti kažką IŠ TIKRŲJŲ originalaus ir savito :)

Tom Waits - idealus pavyzdys. Tiesa, jaunystėje jis ir gėrė ir rūkė nesikuklindamas - reikėjo balsą subrandint, bet, jei neklystu, nevartojo narkotikų, o nuo 1980 žmona privertė mest ir tabaką, ir alkoholį. Muzika nuo to nė per nago juodimą nesuprastėjo :)

Privaloma literatūra - Antano Škėmos "Balta Drobulė". Labai dvejopi man jausmai perskaičius šitą knygą... Iš vienos pusės, rašymo stilistika ir sudėtingumas žavi, labai stipri pabaiga, apskritai stipri istorija. Iš kitos - nejaučiu su ja asmeninio ryšio. Visos veikėjo emocijos man tokios svetimos, tuo labiau svetimas jo reagavimas į aplinką ir pats požiūris į gyvenimą. Sudėtinga knyga... Bet, atmetus asmeninius jausmus, vertinčiau labai gerai.

Going to see a River Man

Goig to tell him all I can

About the ban

On feeling free 

(Nick Drake)

House of Flying Daggers ir Crouching Tiger Hidden Dragon. Abu nuostabūs. Ta kinijos kultūra ir gamta tiesiog pavergianti... Ir labai žavu, kad tie filmai beveik visiškai nenuspėjami, ko tikrai nepasakysi apie daugumą vakarietiškų. Tik truputį juokingi tie skraidymai visi  Bet vis tiek papirko. Fantaskika 

"Reikia įsivaizduoti Sizifą laimingą." - A. Kamiu

Kažkokia magiška...

"Mano akys regėjo

Pasaulyje viską - ir grįžo

Prie jūsų, baltosios chrizantemos." Isio

Restless. Ai sunku, ką nors pakomentuot, nes žodžiai nesusiformuluoja, bet kai pabaigoje užgrojo Nico - The Fairest of Seasons, atėmė žadą ir vietoj to, kad būčiau apsižliumbus, tiesiog ėmiau nesuvaldomai šypsotis. Nuostabu :) 

1. Marketa Irglova - The Hill

2. Glen Hansard and Marketa Irglova - Once

3. Current 93 - The Signs In The Stars

4. Glen Hansard and Marketa Irglova - Lies

5. Glen Hansard and Marketa Irglova - Falling Slowly

Apsiverksiu T.T

Šitą žinią jau užvakar (paskelbimo dieną) visiškai netyčia užtikau Wikipedioj, tai priimsiu tai kaip gerą ženklą :) Nors "Battle for the sun" ir "B3" man nelabai patiko, ar bent ne taip smarkiai, kaip jų senesni albumai, kažkodėl apie šį būsimą turiu gerą nuojautą, nors nei viršelis, nei albumo pavadinimas neatrodo kažkoks labai daug žadantis. Gal dėl to, kad naujas prodiuseris, nežinau. Aišku, kažkokio nerimo yra, bet būtent tą akimirką, kai pamačiau "Loud Like Love" viršelį, kažkodėl atėjo kažkoks geras jausmas. PLACEBO, TIKIU JUMIS, AMEN -.-

Buvo keletas grupių, kurias norėtųsi išmesti, bet bendrai paėmus, sąrašas žavingai neblogas :)

8,5/10

Man tai apkskritai beveik vis Placebo viršeliai netoli tobulumo :)

Man šiek tiek keistas atrodo temos pavadinimas. Šizofrenija šiaip yra labai labai reta liga ir nesuprantu, kodėl tema pavadinta "šizofrenija ir muzika", kai daugumos čia minimų muzikantų sutrikimai nieko bendro su šizofrenija neturi. O visokie šiaip durnazmai ir isterijos manau karts nuo karto ištinka absoliučiai kiekvieną žmogų. Psichologai ir psichoterapeutai kiekvienam rastų kaip prikabint kokią nors ligą ar sutrikimą. Mano brolis mokykloj paišydavo kaukoles sąsiuviny, todėl mokyklos psichologė pareiškė, kad jam kažkas negerai ir tėvai turėtų labai susirūpinti. Bullshit. Aišku, yra ligų kurios tikrai yra ligos - anoreksia, bulimija, ta pati šizofrenia, bet čia jau susidaro vaizdas, kad specialiai ieškoma, kokį gi čia medicininį terminą prilipint vienam ar kitam asmeniui. Gal tiesiog pripažinkim, kad dauguma muzikantų kaip ir visi paprasti mirtingieji yra lengvai nušokę nuo proto...

Kai įsigijom patefoną, tai plokštelių kiekis per 3-4 sevaites nuo 0 išaugo iki... Net nežinau... 50 jau tikrai bus :) Bet mano pačios pirktų dar nėra labai daug:

Janis Joplin "Pearl" ir "I got dem all kozmic blues", Leonard Cohen "Songs from a room", Joan Baez "Joan Baez Vol.1", John Lennon "Plastic Ono band", David Bowie "Diamond Dogs" ir dar neatvežtos, bet jau nupirktos Bob Dylan "Subterranean Homesick Blues" ir Neil Young "After The Gold Rush"

Iš CD kažkaip dabar prisimenu tik viena Ray Charles 2CD kompiliaciją, gal turiu ir daugiau, bet dabar nepamenu.

William S. Burroughs "Narkašas". Baisiai slogi. Aišku, labai gera knyga, klasika, bet baisiai slogi. Už tai po jos norėjau pasiimti ką nors "anti", tai perskaičiau "The Wonderful Wizard of Oz". Pradžioje visai nieko, bet greitai pradėjo užknisti. Šiaip tai toks literatūrinis popsas, visa kalba, visa knygos idėja, atrodo, padlaižiauja mažų vaikučių tėveliams. "Vai vai, kokia graži, miela pasaka, būtinai reiks paskaityti savo mažyliui". Keistuolių teatro versija žyyyyymiai geresnė :)

Allen Ginsberg "Staugsmas, Kadišas ir kiti eilėraščiai". Kieta poezija. Galbūt ne visiškai mano skonio, nes labai jau žiauriai neharmoninga, iš kitos pusės, aš apskritai poezija dar praktiškai nesidomėjusi. Šiaip tai geras. 

Ką tik pradėjau - Jack Kerouac "Dharmos valkatos".

Kaip tik prieš kelias dienas įsigijau šitą! Nors nežinau, kada prie jos prieisiu, nes turiu labai ilgą neperskaitytų knygų sąrašą. Neabejoju, kad puiki knyga...

O mano ką tik baigta knyga - J. Irvingo "Naujojo Hampšyro viešbutis". Nežinau, ką apie ją pasakyti, apakritai nesu gera knygų analizuotoja, bet šiaip tikrai labai patiko. Tiesa, prieš tai buvau skaičiusi Keruako "Kelyje", todėl pradžioje buvo sunkoka prisitaikyti prie tokio stilistinio šuolio, bet šiaip Irvingo stiliukas man labai prie širdies, nėra erzinančio saldumo, koks būna kai kuriose knygose, bet tuo pačiu nepadauginta cinizmo. Puikus humoras. O bene labiausiai kabinantis dalykas - visos tos besikartojančios detalės: Bėda, 464, Pelių Karaliaus ir t.t. Puiki knyga. Ramiai praeikit pro atdarus langus. 

Undispicable Me (2010)

Lengvas žiūralas. Tikrai nesu nusistačiusi prieš va tokius vaikiškus fimukus, bet šitas ne kažką. Vis tiek kiečiausias tokio tipo Super Villain yra Megamind :P 

John Irving "Naujojo Hampšyro viešbutis"

Almost Famous (2000)

Kadangi esu mėgėja tokių išnešančių muzikinių filmų, tai visai patiko (nors vis tiek neprilygsta "The Boat That Rocked"). Šiaip truputį nervino pagrindinio veikėjo mėmiškumas. Nepaisant to, visai neblogai susižiūrėjo.

I'm Not There (2007)

Filmo vertę pakelia jau vien tas faktas, kad filmas apie Bob Dylan'ą, tuo labiau, kad pastatytas jis iš tikro labai gerai, idėja skirtingais veikėjais vaizduoti Dylan'o gyvenimo etapus puiki, ką jau kalbėti apie muziką. Vienintelė problema, kad beveik visiškai nesupratau, kas ten vyko. Maniau, kad gal čia kaltos mano pernelyg vidutiniškos anglų kalbos žinios, bet paskaičius pačio Dylan'o nuomonę apie šitą filmą paaiškėjo, kad nelabai ir turėjau ten ką suprasti 

Jacob's Ladder  (1990)

Pirmą kartą susidūriau su tikru mind fuck filmu ir likau labai ptenkinta. Nuostabus.

Being John Malkovich (1999)

Keistas, bet labai smagus. Labai faina idėja, kad John Malkovich ir vaidino save patį. Tik pabaiga man nelabai prie širdies limpanti, nes vis tiek norėjosi, kad filmo gale paaiškėtų kažkoks savotiškas moralas, ar šiaip kas nors, kas įprasmintų visą istoriją, o baigėsi nei šiaip nei taip, be to, man gaila to lėlininko... Bet labai patiko tai, kad kažkokiu būdu visiškai nelogiški dalykai jame pateikti logiškai.

Into The Wild (2007)

 Labai įdomu jau vien tai, kad tai tikra istorija. Šiek tiek liūdna, kad ji taip beprasmiškai beigėsi, bet vis tiek kelionės idėja nuostabi, kaip ir visi gamtos vaizdai filme. "Happiness is real only when it's shared" - puikūs žodžiai, tik liūdna, kad žmogus, išgyvenęs visus tuos įvykius, taip vėlai tai suprato.

The Clockwork OrangeŽiauriai geras, ką čia ir bepridursi. Tikrai labai patiko. Puikiai parinkta muzika - jos dėka net šlykščiausias scenas žiūrėt nebe taip šlykštu, be to prideda labai gerą ironijos prieskonį.Down By LawToks fainas :D Kažkaip dauguma mano matytų Jim Jarmush'o filmų vienaip ar kitaip faini :)Stranger Than ParadiseVėlgi Jarmush'o, vėlgi fainas :) Labai faini veikėjai - visą laiką tokie boooooorrrrrrrreeeeddddd :)

Na ir galiausiai - The Hobbit: Unexpected Journey

Pagaliau pamačiau šį filmą, vis nepavykdavo nulėkt kino teatran. Tikrai gerai pastatytas, nors truputį nervina, kad tą istoriją taip ištampė, iškarto matosi, kad nori pinigų išmelžt. Bet žiūrėti buvo smagu, tai bala nematė.