Etapas Galvotrūkčiais
Priekyje
Kelionė garantuota
patikimu lavu „Sudie“...
Ar drįsiu pakelti akis
Į burių tekelažą?
(Ruošiuosi eiti/grįžti namo...)
Tam, ką galėjome padaryti,
paaiškinti negailim pastangų,
bet iš esmės galia mūsiškė
tik tuščias pažadas
taip ir netesėtas.
Vis tiek nereikia kaltinti nieko
už kasdienės duonos laužymą*
galvojant į priekį.
* Eucharistija. Duonos laužymo apeigų metu mes prisimename savo išgelbėjimą iš nuodėmių, kuris tapo įmanomas dėl Kristaus mirties ant kryžiaus, ir prie kurio mes prisijungiame per krikštą. Taigi šio įsakymo laikymasis turėtų būti mūsų spontanišku noru. Dainos kontekste šis veiksmas reiškia susigyvenimą bendruomenėje.
Palaimintas keista malone
ir nelinkęs susidurti su
neišvengiamu likimu
sakau: aš mačiau ateitį
sakiau: praeitį užmiršau
bet neišgirsiu gyvenimo
to paskutinio, kurio negyvenau
galvodamas į priekį.
Kontinentinis Dreifas
Mes klojamės patalus, kuriuose sieksim
pasąmoninį išankstinį planavimą:
rūpinsimės ir apdrausime savo statymus
manydami, kad galvojame į priekį.
Iš giedro dangaus nukrenta suteikta gyvybė
Tiesiog pro langą – laisva valia
Mažuose stebukluose, pastoviai iš naujo atrandant
kiekvienoje esamoje padėty matome prasmę
Kiekvienas mūsų pasirinkimas, ar prasukta gudrybė
iš principo rodos pagrįsti.
Taip, mes - savadarbiai, esame šeimininkai savo likimo
niekuo nesaistomi ir laisvi...
Širdin įsikuria naujas drąsus pasaulis,
kuriame mes esam įsitikinimo galios vergai...
Tikiu, priimt sprendimus tarsi kontinentus užkariauti
kaip tikiu, kad fantastika mums nėra svetima.
Kiekvienas kelias, kurį renkamės,
reiškia kitą kelionę atmestą,
bet dedamės, kad galim turėti viską kartu.
Mūsų svajojamos ateitys yra virtuali realybė,
vien tuštybė iki šiol žavi mus.
Kada pelės ir žmogaus kruopščiausi planai
išnarpliojami šališko teismo metu.
Išdidumas vis dar verčia joti, nebojant kritimo
Ir tikrai, panašu kad mes prinokę kritimui
Gal mes kaip tik jojame, pasiruošę kritimui
Dvylika
Prisiekusieji išėjo pasitarti,
jie vos laikosi nepripažinę,
kad tas laikas, kol mes planavom
galiausiai nebus vertas nei žirnio.
Nors aš rimtai svarsčiau
kiekvieną gyvybišką „už„ ir „prieš“
išteisinimo neužuodžiau nei kvapo,
išmuštas iš vėžių... klaidingi ženklai.
Kas vyksta išties?
(Dvylika zodiako ženklų
Dvylika valandų ant ciferblato
Dvylika apaštalų drebina kinkas
Dvylika strėlių į dodekofoniją sminga)
Ratas po rato kartojasi
sprukimas iš nuobodulio į jaudulį,
ir visą tą laiką laukiame šmaikščios frazės
su nelinksmu juoku „mes dar“ per vidurį.
Ko tik neduotume, kad tik naujas
puslapis persiverstų?
Niekam neteko sulaukti tobulos ateities -
kol pažinsim ją, neįtikėtiną,
patirsime sielvarto,
užplauksim ant rifo.
Ilga Šviesa
Serijiniai ženklai
plaukioja ore,
nematerialūs.
Pasiruoškim tvyksniui fosforo.
Vaiduokliška substancija
ugnį ant rangauto įžiebia,
iki baltumo įkaitina.
Sušokime paslaptingą džigą.
Džiga
Šoki mįslingos šviesos šokį
Džigą, šoki ją
Šoki pragaro skaistumo šokį
Tamsus vanduo malas‘
Tamsi ugnis giliai dugne...
Audros kvartalas
Laikas sušokti paslaptį – ne!
„Dvylika“ įsūpuos mus į užbaigtumą
nuo pat lopšio iki karsto lentos, ir
visos mūsų ateičių projekcijos
yra tik numatomos bangos septintosios...
Pertrūkis jungtyse.
Galvojom tverti ilgai, mes taip suręsti.
Štai oro permaina
Cunami metas -
Bangos jau ritasi į mus iš praeities.
Atbulinis Žmogus
Būtent, žiūrint atgalios
atseki kur ranka pabuvojo,
tik atgal posūkio momente
gali matyti, kur tu stovi.
Išsiklebink, prasismelk pro filmo kadrą, pro veidrodį.
Sveikas atvykęs, atbulinis žmogau.
Taip, taip, paplūdimys banguoja jūrą,
netrukus potvynis apsuks mėnulį.
Viskas atleista, viskas buvo numatyta -
Viskas, kaip ir turėjo būti.
Priverstiniams motyvams atima prasmę,
Reiškia viskas susilygina galų gale.
Savo žingsnius atsekant,
tame veiksme išmokstate stovėti,
išmokstate vaikščioti vėl.
Tiek daug užmarštin keliauja, tiek daug atsižadama,
žvelgiant į praeitį.
Aš tikrai tai darau?
Negi buvau toks jaunas?
Būtent čia, žiūrint atgalios,
akis į akį susiduri su savimi.
Tik tokiuose reversavimo momentuose
toje vietoje saugus esi.
Pro ugnį atbuline eiga
vėl ir vėl
į bazę grįžti.
Tas, Kuo Buvai
Šioks toks palengvėjimas
atsargoje rasti tai, kas galima.
Tiesiog neįtikėtina
pridėtiniame laike, aš už borto...
jūrlapy nepažymėtoj vietoj, penkių sieksnių gelmėj
ateitis iškyla, ji jau čia.
Tai ne tas pat,
kaip įsivaizdavau, jog turi būti.
Kaltės nėra,
jei kiekvienas gyvenimas įsivaizduotas.
Ir jei gausiu tiek, kiek nusipelniau,
tai užbaigtų nuosprendį, bausmę atlikau -
taškas, sakinys baigtas...
Kai viskas atlikta, tu tapai tuo, kuo tapai.
Rimtas juokas: tas, kuo buvai, tuo ir tapai.
Taigi, darbas padarytas.
Arba Taip Sakiau
Mačiau ateitį,
Arba taip sakiau...
Kokie keisti jie,
gyvenimai, kurių negyvenau,
galvojant į priekį
(pasiruošęs eiti namo...)
Tad į priekį
stačia galva
užsispyrusiai
(aš pasiruošęs eiti...)
|
2023 m. gruodžio 23 d. 20:17:42
Neapgalvotas laiko tarpas
____________________
lieka tik tai, ka isdalini.