[quote=Dilgele]The Imaginarium of Doctor Parnassus (2009 m.)[/quote]
Same here.
Gaila, kad šis filmas visgi nepasiekė Gilliamo kūrybinių aukštumų, bet kaltos ir liūdnos su filmu susijusios aplinkybės, sukėlusios suirutę kūrybiniame procese.
Įspūdingas "pašalinis" filmo efektas - žymių aktorių trio, reiškęs ne milžinišką honorarą, o simbolišką atsisveikinimą su iš gyvenimo pasitraukusiu Heath Ledger. Tai nebaigtai filmuoti juostai ne tik neleido sudūlėti kur nors archyve, bet ir, reikia pripažinti, suteikė savotiško šarmo - net ir žinant būsimus pasikeitimus, tokios metamorfozės sugebėjo nustebinti.
Filmo pagrindas pats banaliausias - per amžių amžius gyva ir niekada savo aktualumo neprarandanti gėrio ir blogio kova. Tiesa ta, kad būtent tokios gyvenimiškos, visiems pažįstamos temos ir tampa didžiausiu iššūkiu kūrėjams - vienas paslydimas ir tu jau turi žiovauti verčiantį klišių kratinį. Su šia problema Terry Gilliam nesusidūrė. Įstabiai suvaldęs pasakų stichiją jis suteikė galimybę pasinerti į dar nematytą, kokybiško humoro prisodrintą fantazijų pasaulį - visišką priešingybę šalia rodomiems tamsiems Londono skersgatviams ir apleistiems kiemams.
Spalvingų charakterių taip pat netrūksta - kai ekrane nešmėžuoja veidmainiškasis 4-in-1 Tonis (Ledger, Depp, Law, Farell - kiekvienas idealiai prisitaikęs prie savos situacijos), ne ką prasčiau pasirodo Dr. Parnasas (Ch. Plummer) ir velnias Tomo Waitso (ar atvirkščiai?) pavidalu - azartiški šių dviejų santykiai uždeda dar vieną didžiulį pliusą bendrai filmo atmosferai.
Galima būtų kritikuoti techninį išpildymą, bet žinant biudžetą ir kad filmas turi tai, kas svarbiausia - turinį, - šį faktą galima ir ignoruoti. Gaila, kad didesnio dėmesio filmas Lietuvoje nesulaukė. Bet visiems širdyje dar bent truputį vaikams pamatyti siurrealaus pasaulio fantazijų galimybes tikrai verta.
Absoliuti protp*systė) Kiek kruopščiai turi būt išravėtas tavo protas, kad užkibtum ant darželio lygio psichologijos? Autoriui priekaištų neturiu, ne kiekvienas sugeba iš žmonių mąstymo primityvumo susikraut tokį kapitalą.
Šiti geri!!) Vienu momentu buvo labai užvežę, pirmus albumus į geriausių ever dešimtuką galėčiau įtraukt. Muziką mr. Andersonui geriau sekės sėdint ant adatos kurt, bet lyricsų rašymo talentas niekur nedingo. Kai ne į viską įisigilinęs, tai atrandu klausydamas ką nors naujo)) Kokius tris kartus sukau iš naujo kai galvojau, kad 'on the escalator we shit paracetamol' man tik pasigirdo)
[quote=Dilgele]Brett Anderson solo - skaudžiai gražus.[/quote]
A tai kaip suprantu vėl naują išleis? Paskutinis be ryšio bvo)
Jie buvo išsiskyrę anksčiau lygiai taip pat kai Noel paliko grupę. Messageboarde tas pats kas ir šiandien darės. Kaip matom neilgai tas išsiskyrimas truko)) Jeigu šį kartą jau rimtai, tai nieko nepadarysi, visai gerą laiką pasirinko, vistiek jau artėjo prie pabaigos. Nors gaila, norėjau dar keliuose koncuose sudalyvaut
Nu ką, nemaža tikimybė, kad vistik My Dying Bride nebus Kilkim Žaibu, atšaukė beveik visus šių metų pasirodymus. Tik organizatoriai kažkaip neskuba pranešti ir toliau reklamuoja..
guess I did make my name out of my drumming, and I have the big drum sets, and I'm doing all these crazy, odd-time signatures, so, yeah, I guess drumming was very important to what made me popular.