Reikjavike, Islandijoje, susikūrusią grupę „Sigur Rós“ (angliškai – „Victory Rose“) sudaro gitaristas ir vokalistas Jon‘as Thor‘as Birgisson‘as, bosistas Georg‘as Holm‘as ir būgnininkas Agust‘as. Veiklą jie pradėjo 1994-ųjų pradžioje, kai grupės nariai dar buvo paaugliai, o trijulės pirmasis įrašas patraukė Islandijos leidybinės kompanijos „Bad Taste“ dėmesį. Padrikas debiutinis jų albumas „Von“ („Hope“), buvo išleistas 1997-aisiais, o po metų pasirodė šio disko remiksų kolekcija, pavadinta „Recycle Bin“. Tuomet prie kolektyvo prisijungė klavišininkas Kjartan‘as Sveinsson‘as ir grupė 1999-aisiais įrašė gerokai „sunkesnį“ albumą „Ágætis Byrjun“ („Good Start“), laimėjusį jiems daugybę prizų vietos apdovanojimuose, o pagal pardavimus pasiekusių net „platininio“ statusą. Tuomet grupę paliko būgnininkas Agust‘as, kurio vietą netrukus užpildė Orri Páll DýRason‘as. „Svefn-G-Englar“ tapo pirmuoju grupės įrašu, išleistu už gimtosios Islandijos ribų – dainą lydėjo sėkmė, mat 1999-ųjų rugsėjį savaitės singlu jį išrinko prestižinis D. Britanijos muzikos žurnalas „NME“, taip sukeldamas susidomėjimo grupe bangą tiek Anglijoje, tiek, tiesa, kiek mažesniu mastu, Amerikoje. 2000-ieji tapo grupės prasiveržimo metais, o prasidėjo viskas nuo singlo „Ný Battery“ išleidimo. Nepriklausoma britų įrašų kompanija „Fat Cat“ nutarė rūpintis grupės leidyba, taip išplėsdama jų auditoriją už islandų ir fanatiškų muzikos žurnalistų ribų. Balandį grupė pradėjo pasirodymų seriją Anglijoje, kuomet grojo su grupe „Godspeed You! Black Emperor“, o viską vainikavo pasirodymas „All Tomorrow's Parties“ muzikos festivalyje. Taip pat, metų pabaigoje jie gavo teisę apšildyti grupę „Radiohead“ jų koncertinių gastrolių po Europą metu. Pirmuosius tris 2001-ųjų metų mėnesius „Sigur Rós“ praleido ne gastrolėse, o kurdami savo nuosavą įrašų studiją ir įrašinėdami trečiąjį albumą. Tuo tarpu Amerikoje atsirado kompanija, panorusi išleisti albumą „Ágætis Byrjun“, taigi JAV ir likusio pasaulio spauda pradėjo mirgėti teigiamais atsiliepimais apie kolektyvą: tiek „Entertainment Weekly“, tiek „The Wire“ parengė straipsnius apie Islandijos grupę. Grupė vėl koncertuoti pradėjo balandį, daugiausiai koncertų atlikdami Europoje, nemažai – JAV, ir keletą Japonijoje. Metų pabaigoje, albumas „Ágætis Byrjun“ laimėjo „Shortlist“ prizą už artistinius pasiekimus muzikoje. Diskas taip pat buvo pripažintas geriausiu Islandijos albumu per visą amžių. 2002-aisiais pasirodė trečiasis „Sigur Rós“ albumas gana keistu pavadinimu – „( )“. Daugelis dainų išpuoselėtos buvo grupės gastrolių metu, o įrašytos grupės studijoje Alafoss‘e, esančiame už Reikjaviko ribų. Albumas, lyginant su savo pirmtakais, pasižymėjo grubesniu skambesiu bei sumažėjusiais svyravimais, kurie buvo būdingi „Ágætis Byrjun“. Po trejeto metų, jie išleido albumą „Takk...“, kuriame kūriniai buvo griežtesnių aranžuočių ir šviesesnių tonų.
2012 m. balandžio 19 d. 21:40:39
Su visai lengvai skambančiu albumu, eilinį kartą primenančiu, kaip gerai Sigur'ai daro tai ką daro, nemanau, kad sekantis toks pat albumas nudžiugintų fanus ... Asmeniškai, norėtųs šviežių idėjų. Ar bet ko, naujesnio.