Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
Roko festivalis Lituanika
2015 m. rugsėjo 12 d. 16 val.
 16.00 Festivalio atidarymas: Lietuvos roko pionieriai (rež. Aidas Giniotis, aranž.aut. A. Kulikauskas,K.Lušas)Jaunas rokas “Rebelheart” “Bix” "Jumprava" (Latvija) Saulius Prūsaitis "Antis" Festivalio vedėjai: Saulius Urbonavičius, Martynas Starkus ir Arnas Klivečka Roko festivalis-legenda „Lituanika“. Po trisdešimties metų – su didžiausiomis žvaigždėmis! 1984 metais, kad ir šylant sovietų laikams, Vilniuje susikūrusiam internacionaliniam klubui nebuvo leista vadintis “Lituanica” vardu. Aukšti partijos veikėjai šitaip mėgino išvengti bet kokių sąsajų su legendiniais Nepriklausomos Lietuvos lakūnais Dariumi ir Girėnu, 1933-asiais metais lėktuvėliu ”Lituanica” perskridusiais Atlantą ir žuvusiais netoli gimtinės sienos. “C” buvo pakeista į „k“, o klubo nariai gavo leidimą Vilniuje surengti roko muzikos festivalį, kuriame dalyvautų ne tik Sovietų sąjungos, bet ir užsienio šalių roko muzikos žvaigždės. Pirmasis festivalis „Lituanika“ įvyko 1985-aisiais. Išvėsusioje populiariosios muzikos scenoje tai buvo tikras sprogimas. 1986, 1987, 1988 metais Vilniaus koncertų ir sporto rūmai vos sutalpino norinčius pasiklausyti geriausių Sovietų sąjungos grupių ir užsienio garsenybių. Trys festivalio dienos virto šešiomis, o festivalio scenoje pasirodydavo daugiau nei dvidešimt grupių. „Po 1980 metų Tbilisio festivalio Sovietų sąjungos roko muzikoje buvo visiškas štilis, mes pamėginome šią muziką prikelti. Ir tai reiškė dar daugiau – vieną iš pusiau legalių būdų būti laisvu, - sako prieš trisdešimtį metų festivalį organizavęs ir šį rudenį „Lituanika“ trisdešimtmečio jubiliejų Vilniaus Kalnų parke rengiantis verslininkas Algimantas Miknevičius. – Festivalis buvo mūsų kova už teisę klausytis muzikos, kokios norėjome klausytis, kokią mėgome. Kova už teisę vadinti muzikos grupes vardu, o ne bevardžiu vokaliniu instrumentiniu ansambliu. Kova už teisę kalbėti nuo scenos, ką norime, už teisę necenzūruoti muzikos ir teisę neatlikti privalomųjų kūrinių, kuriuos muzikantams nurodydavo atlikti partija ir vyriausybė.“ Per keturis „Lituanika“ metus, padedant Lietuvos bičiuliui, tuomet itin populiariam muzikos kritikui Artiomui Troickiui, Vilniaus scenoje pasirodė beveik visos geriausios to meto roko grupės, A. Troickis tarsi jautė neseniai iš rūsių išlipusių roko grupių talentą ir siuntė jas į „Lituaniką“. Dar ir dabar daugelis Rusijos roko klasikų – „Akvarium“, „Kino“, „Nautilius“, „Avia“ „Bravo“, „Brigada S“, , „Aukcion“, latviai „Lyvi“, „Jumprava“, Gunaro Grapso grupė prisimena Vilniaus festivalį kaip itin reikšmingą savo karjeros etapą. 1988-aisiais „Lituanika“ festivalyje pasirodė ”Die Toten Hosen” iš Vakarų Vokietijos, „Lombard“ iš Lenkijos ir daugybė kitų. 1986 metais ”Lituanikos” festivalyje prasidėjo grupių ”Antis” ir ”Foje” skrydis, vėliau iškilo ”BIX”, ”Katedra”, ”Ad Libitum” ir kitos lietuviškos roko grupės. Šiemet sukanka 30 metų nuo pirmojo ”Lituanikos” festivalio. Rugsėjo 12-13 dienomis „Lituanikos“ legenda atgims Vilniaus Kalnų parke. „Norime, kad Rusijos, Lietuvos ir kitų šalių roko muzikantai sugrotų kartu, prisimintų tuos, kurių jau nebėra, o pasauliui dar kartą pasakytų, kad roko muzika ir roko muzikantai visada buvo, yra ir bus demokratijos, laisvės šaukliai, kad jie niekada nepritars valdžios agresijai ir neteisybei“, - sako festivalio organizatorius A. Miknevičius. Festivalio jubiliejui specialią programą rengia grupė „Airija“ ir kiti Lietuvos atlikėjai ,netikėtą pasirodymą žada grupės „Mašina vremeni“ lyderis, prieš karą Ukrainoje aštriai pasisakantis Andrejus Makarievičius, savo mėgstamiausių dainų rinkinį ruošia Borisas Grebenščikovas ir legendinė jo grupė „Akvariumas“. Jubiliejinį koncertą vainikuos unikalus maestro Vladimiro Čekasino projektas, kuriame džiazo korifėjus žada sujungti kompiuterinę grafiką, džiazo muziką ir garsiausius roko muzikos atlikėjus. |
Komentarai (0)
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
Music.lt
02:16 -
einaras13
DELFI išsilaikė neįtikėtinai gerai. Nuo pat savo ankstyviausios vaikystės (ankstyvų 2000-ųjų) naršiau DELFI. Kadaise DELFI turėjo žaidimus, bet po to pasilikdavau ir dėl naujienų. Ir net 20+ metų vėliau tai vis dar labai svarbus portalas.
02:15 -
einaras13
O buvo laikai, kad lrytas buvo nepakeičiamas žiniasklaidos veikėjas. Dabar lrytas yra merdėjantis lavonas (gal ne tiek kiek music.lt, bet vis tiek nekažką).
02:14 -
einaras13
Ir dėl lietryčio clickbait'o. Kad DELFI irgi užknisa su savo clickbait'u. Ir raštija tame portale taip pat nežiba. 15min ir LRT šiame fronte laikosi geriau, bet man 15min puslapio struktūra / dizainas labai nepatinka. Todėl lieku prie DELFI ir kartais LRT
02:12 -
einaras13
Bet lyginti music'ą su Spotify ir YouTube truputį nelogiška. Music'as nesitaiko į pasaulines rinkas. Bet būtų malonu, kad jis bent jau kovotų dėl lietuviškos rinkos, kaip tą darė prieš 10 metų.
02:10 -
einaras13
Tas galioja ir muzikai. Dėl Spotify tikrai žinau, kad nemokamoj versijoj yra ne tik reklamos, bet ir uždėtos lubos įrašo kokybei (bitreitui). Ar taip yra su YouTube, negaliu pasakyti.
02:09 -
einaras13
ekspertai.eu turinys neturi jokių kaštų, nes tai niekuo neparemtos konspiracinės sapalionės. Todėl ir nemokamas turinys. Geras turinys šiais laikais kainuoja.
23:13 -
Rutonė
Tai tiesiog nuostabu, kad pasaulio didieji siūlo krūvas nemokamo turinio. Musicas nervingai rūko kamputy. Vartotojai čia negrįš. O buvo galima svetainę išsaugot. Dabar turbūt jau per vėlu.
17:54 -
Silentist
Youtube daug gero muzikinio turinio yra nemokama tik su reklamom-nespeju ten visko susekti. Taigi sviesa laimi
17:51 -
Silentist
Pvz podcastai discord&rhyme apie albumus pasidare priristi prie patreon, ir nustojau ten lankytis...
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 1
Neregistruotų vartotojų: 209
Iš viso užsiregistravę: 73366
Naujausias narys: dulhnmyycf
Šiandien apsilankė: 51672