Edvardas Hagerupas Grygas (Edvard Hagerup Grieg, 1843 m. birželio 15 d. – 1907 m. rugsėjo 4 d.) – norvegų kompozitorius romantikas ir pianistas. Žymiausi kūriniai – koncertas fortepijonui a-moll ir muzika dramai „Peras Giuntas“.

---

Gimė Bergene. Skambinti fortepijonu Grygą mokė motina. 1858 m. jis susipažino su legendiniu norvegijos smuikininku Ole Bull. Bull'is pastebėjo jaunuolio talentą ir įtikino tėvus išsiųsti jį į Leipcigo konservatoriją. Konservatorijoje Grygas daugiausia dėmesio skyrė fortepijonui. Jam nepatiko konservatorijos disciplina, tačiau sekėsi gerai. 1860 m. išgyveno po sunkios plaučių ligos. Kitamet debiutavo kaip pianistas Švedijoje. 1862 m. baigė studijas Leipcige ir pirmąkart koncertavo Bergene.

1863 m. trejiems metams apsigyveno Kopenhagoje. 1867 m. vedė pusseserę Niną Hagerup. Po metų jiems gimė dukra Aleksandra. 1869 m. ji mirė nuo ligos.

1868 m. Ferencas Listas, dar niekad nematęs Grygo, padėjo jam gauti paramą kelionėms. Jiedu susitiko Romoje 1870-aisiais. Listui paliko įspūdį Grygo pirmoji sonata smuikui, koncertas fortepijonui (kurį Listas čia pat perskaitė iš lapo).

1876 m. Grygas parašo muziką Henriko Ibseno dramos „Peras Giuntas“ pastatymui. Daug pjesių iš šio ciklo išpopuliarėjo kaip orkestrinės siuitos, buvo aranžuotos fortepijonui.

Grygas mirė 1907 m. po ilgos ligos. Su kompozitoriumi atsisveikinti į gatves išėjo tūkstančiai jo gimtojo miesto gyventojų. Jo ir žmonos pelenai palaidoti kalnuose, netoli jo namų.

---

Grygas įkvėpimo sėmėsi iš norvegų liaudies muzikos. Iš ankstyvųjų darbų paminėtina simfonija ir sonata fortepijonui. Taip pat parašė tris sonatas smuikui su fortepijonu, trumpų pjesių fortepijonui. Kartais vadinamas „šiaurės Šopenu“.

Iš muzikos dramai „Peras Giuntas“ ypač žinomos dalys yra „Rytas“, „Kalnų karaliaus oloje“,„Sulveigos daina“,“ „Anitros šokis“. Populiarus Grygo koncertas fortepijonui a-moll, „Holbergo siuita“ styginių orkestrui.

Esamas tekstas

Edvardas Hagerupas Grygas (Edvard Hagerup Grieg, 1843 m. birželio 15 d. – 1907 m. rugsėjo 4 d.) – norvegų kompozitorius romantikas ir pianistas. Žymiausi kūriniai – koncertas fortepijonui a-moll ir muzika dramai „Peras Giuntas“.

Gimė Bergene. Skambinti fortepijonu Grygą mokė motina. 1858 m. jis susipažino su legendiniu norvegijos smuikininku Ole Bull. Bull'is pastebėjo jaunuolio talentą ir įtikino tėvus išsiųsti jį į Leipcigo konservatoriją. Konservatorijoje Grygas daugiausia dėmesio skyrė fortepijonui. Jam nepatiko konservatorijos disciplina, tačiau sekėsi gerai. 1860 m. išgyveno po sunkios plaučių ligos. Kitamet debiutavo kaip pianistas Švedijoje. 1862 m. baigė studijas Leipcige ir pirmąkart koncertavo Bergene.

1863 m. trejiems metams apsigyveno Kopenhagoje. 1867 m. vedė pusseserę Niną Hagerup. Po metų jiems gimė dukra Aleksandra. 1869 m. ji mirė nuo ligos.

1868 m. Ferencas Listas, dar niekad nematęs Grygo, padėjo jam gauti paramą kelionėms. Jiedu susitiko Romoje 1870-aisiais. Listui paliko įspūdį Grygo pirmoji sonata smuikui, koncertas fortepijonui (kurį Listas čia pat perskaitė iš lapo).

1876 m. Grygas parašo muziką Henriko Ibseno dramos „Peras Giuntas“ pastatymui. Daug pjesių iš šio ciklo išpopuliarėjo kaip orkestrinės siuitos, buvo aranžuotos fortepijonui.

Grygas mirė 1907 m. po ilgos ligos. Su kompozitoriumi atsisveikinti į gatves išėjo tūkstančiai jo gimtojo miesto gyventojų. Jo ir žmonos pelenai palaidoti kalnuose, netoli jo namų.

Grygas įkvėpimo sėmėsi iš norvegų liaudies muzikos. Iš ankstyvųjų darbų paminėtina simfonija ir sonata fortepijonui. Taip pat parašė tris sonatas smuikui su fortepijonu, trumpų pjesių fortepijonui. Kartais vadinamas „šiaurės Šopenu“.

Iš muzikos dramai „Peras Giuntas“ ypač žinomos dalys yra „Rytas“, „Kalnų karaliaus oloje“,„Sulveigos daina“,“ „Anitros šokis“. Populiarus Grygo koncertas fortepijonui a-moll, „Holbergo siuita“ styginių orkestrui.

Siūlomas pataisytas variantas
Edvardas Hagerupas Grygas (Edvard Hagerup Grieg, 1843 m. birželio 15 d. – 1907 m. rugsėjo 4 d.) – norvegų kompozitorius romantikas ir pianistas. Žymiausi kūriniai – koncertas fortepijonui a-moll ir muzika dramai „Peras Giuntas“. Gimė Bergene. Skambinti fortepijonu Grygą mokė motina. 1858 m. jis susipažino su legendiniu norvegijos smuikininku Ole Bull. Bull'is pastebėjo jaunuolio talentą ir įtikino tėvus išsiųsti jį į Leipcigo konservatoriją. Konservatorijoje Grygas daugiausia dėmesio skyrė fortepijonui. Jam nepatiko konservatorijos disciplina, tačiau sekėsi gerai. 1860 m. išgyveno po sunkios plaučių ligos. Kitamet debiutavo kaip pianistas Švedijoje. 1862 m. baigė studijas Leipcige ir pirmąkart koncertavo Bergene. 1863 m. trejiems metams apsigyveno Kopenhagoje. 1867 m. vedė pusseserę Niną Hagerup. Po metų jiems gimė dukra Aleksandra. 1869 m. ji mirė nuo ligos. 1868 m. Ferencas Listas, dar niekad nematęs Grygo, padėjo jam gauti paramą kelionėms. Jiedu susitiko Romoje 1870-aisiais. Listui paliko įspūdį Grygo pirmoji sonata smuikui, koncertas fortepijonui (kurį Listas čia pat perskaitė iš lapo). 1876 m. Grygas parašo muziką Henriko Ibseno dramos „Peras Giuntas“ pastatymui. Daug pjesių iš šio ciklo išpopuliarėjo kaip orkestrinės siuitos, buvo aranžuotos fortepijonui. Grygas mirė 1907 m. po ilgos ligos. Su kompozitoriumi atsisveikinti į gatves išėjo tūkstančiai jo gimtojo miesto gyventojų. Jo ir žmonos pelenai palaidoti kalnuose, netoli jo namų. Grygas įkvėpimo sėmėsi iš norvegų liaudies muzikos. Iš ankstyvųjų darbų paminėtina simfonija ir sonata fortepijonui. Taip pat parašė tris sonatas smuikui su fortepijonu, trumpų pjesių fortepijonui. Kartais vadinamas „šiaurės Šopenu“. Iš muzikos dramai „Peras Giuntas“ ypač žinomos dalys yra „Rytas“, „Kalnų karaliaus oloje“,„Sulveigos daina“,“ „Anitros šokis“. Populiarus Grygo koncertas fortepijonui a-moll, „Holbergo siuita“ styginių orkestrui.
Pastabos

 Uždaryti

	In the Hall of the Mountain King				13
	Solveig's Song				10
	Arabian Dance				5
	Prelude to Act IV (Morning Mood)				4
	Aase's Death				3
	Dance of the Mountain King's Daughter				3
	Song of the Church-goers				2
	Anitra's Dance				2
	Prelude to Act V (Peer Gynt's Homecoming)				2
	Prelude to Act II (Ingrid's Abduction and Lament)				1
	Prelude to Act I				1
	Solveig's Lullaby				1
	Klokkeklang (Bell Ringing), lyric piece for piano, Op. 54/6				0
	Norwegian Dances for piano, Op. 35: Allegretto tranquillo e grazioso				0
	Norwegian Dances for piano, Op. 35: Allegro molto				0
	Ballade for piano in G minor ('In the Form of Variations on a Norwegian Melody'), Op. 24				0
	Stimmungen (Moods) (7) for piano, Op. 73				0
	Norwegian Dances for piano, Op. 35: Allegro moderato alla marcia				0
	Norwegian Dances for piano, Op. 35: Allegro marcato				0

		Peer Gynt 0			5
		Grieg: Orchestrated Piano Pieces 2007			0