Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

Hector Berlioz


Muzika


Valstybė: Prancūzija
Pagrindinis stilius: Rimtoji muzika




Informacija

 

Luisas Hektoras Berliozas (Louis Hector Berlioz, 1803 m. gruodžio 11 d. – 1869 m. kovo 8 d.) – prancūzų kompozitorius romantikas. Žymiausias kūrinys – „Fantastinė simfonija“.

Berliozas gimė Prancūzijoje. Jo tėvas buvo gydytojas, tad jaunasis Berliozas taip pat buvo išsiųstas į Paryžių studijuoti medicinos. Po metų studijas metė ir perėjo prie muzikos: Paryžiaus konservatorijoje mokėsi operos ir kompozicijos.

Su prancūzų romantizmu Berliozas susipažino anksti. Tarp jo bičiulių buvo rašytojai Aleksandras Diuma, Viktoras Hugo, Onorė de Balzakas. Paties Berliozo būta labai jautraus ir romantiško, jis buvo linkęs į meilės nuotykius. Nelaiminga meilė airei aktorei Henriettai Constance'ai Smithson įkvėpė jį parašyti „Fantastinę simfoniją“. Simfonijos premjeros metais, 1830, Berliozas gavo Prix de Rome – stipendija gabiems menininkams. Jam būnant Romoje, iširo jo sužadėtuvės su Marie Moke. Berliozas ketino parjoti į Paryžių, nužudyti Marie, jos motiną ir naująjį sužadėtinį, ir nusižudyti pats. Nukeliavęs iki Nicos, šios minties atsisakė. Po dvejų metų studijų Romoje Berliozas galiausiai vedė Smithson – ši pagaliau išklausė „Fantastinę simfoniją“. Deja, po kelerių metų jų santykiai iširo.

Berliozas labiau išgarsėjo kaip dirigentas negu kompozitorius. Jis keliaudavo po Vokietiją ir Angliją, kur diriguodavo operas ir simfoninę muziką.

Hektoras Berliozas palaidotas Monmartro kapinėse su savo dviem žmonomis – Harriet Smithson ir Marie Recio.

Daug geriausių Berliozo kūrinių buvo įkvėpti literatūros. „Fantastinę simfoniją“ įkvėpė Thomas de Quincey'o autobiografinis romanas „Anglų opiumo vartotojo išpažintis“, „Fausto pasmerkimą“ – Gėtės „Faustas“, „Haroldą Italijoje“ – Bairono „Čaild Haroldas“ ir kt. Berliozui didelę įtaką darė ir Bethoveno, Gliuko, Vėberio muzika.

Be „Fantastinės simfonijos“, gerai žinomi šie Berliozo kūriniai: draminė legenda (légende dramatique) „Fausto pasmerkimas“ (La damnation de Faust), draminė simfonija (symphonie dramatique) „Romeo ir Džiuljeta“ (Roméo et Juliette), dainų ciklas „Vasaros naktys“ (Les nuits d'été), taip pat simfonija „Haroldas Italijoje“, kurios dalis sieja alto atliekama tema.

Taip pat Berliozas daugelį metų gyveno iš muzikos kritikos: „Vakarai su orkestru“ – satyra apie XIX a. Prancūzijos provincijos muzikinį gyvenimą; „Berliozo memuarai“ – Romantizmo epochos paveikslas. Taip pat žinomas jo pedagoginis veikalas „Traktatas apie šiuolaikinę instrumentuotę ir orkestruotę“. Apskritai Berliozas padarė didelę įtaką vėlesniems programinę muziką kūrusiems kompozitoriams: orkestrinėje muzikoje atsirado nauja harmonija, išraiška, formos.
Esamas tekstas

Luisas Hektoras Berliozas (Louis Hector Berlioz, 1803 m. gruodžio 11 d. – 1869 m. kovo 8 d.) – prancūzų kompozitorius romantikas. Žymiausias kūrinys – „Fantastinė simfonija“.

Berliozas gimė Prancūzijoje. Jo tėvas buvo gydytojas, tad jaunasis Berliozas taip pat buvo išsiųstas į Paryžių studijuoti medicinos. Po metų studijas metė ir perėjo prie muzikos: Paryžiaus konservatorijoje mokėsi operos ir kompozicijos.

Su prancūzų romantizmu Berliozas susipažino anksti. Tarp jo bičiulių buvo rašytojai Aleksandras Diuma, Viktoras Hugo, Onorė de Balzakas. Paties Berliozo būta labai jautraus ir romantiško, jis buvo linkęs į meilės nuotykius. Nelaiminga meilė airei aktorei Henriettai Constance'ai Smithson įkvėpė jį parašyti „Fantastinę simfoniją“. Simfonijos premjeros metais, 1830, Berliozas gavo Prix de Rome – stipendija gabiems menininkams. Jam būnant Romoje, iširo jo sužadėtuvės su Marie Moke. Berliozas ketino parjoti į Paryžių, nužudyti Marie, jos motiną ir naująjį sužadėtinį, ir nusižudyti pats. Nukeliavęs iki Nicos, šios minties atsisakė. Po dvejų metų studijų Romoje Berliozas galiausiai vedė Smithson – ši pagaliau išklausė „Fantastinę simfoniją“. Deja, po kelerių metų jų santykiai iširo.

Berliozas labiau išgarsėjo kaip dirigentas negu kompozitorius. Jis keliaudavo po Vokietiją ir Angliją, kur diriguodavo operas ir simfoninę muziką.

Hektoras Berliozas palaidotas Monmartro kapinėse su savo dviem žmonomis – Harriet Smithson ir Marie Recio.

Daug geriausių Berliozo kūrinių buvo įkvėpti literatūros. „Fantastinę simfoniją“ įkvėpė Thomas de Quincey'o autobiografinis romanas „Anglų opiumo vartotojo išpažintis“, „Fausto pasmerkimą“ – Gėtės „Faustas“, „Haroldą Italijoje“ – Bairono „Čaild Haroldas“ ir kt. Berliozui didelę įtaką darė ir Bethoveno, Gliuko, Vėberio muzika.

Be „Fantastinės simfonijos“, gerai žinomi šie Berliozo kūriniai: draminė legenda (légende dramatique) „Fausto pasmerkimas“ (La damnation de Faust), draminė simfonija (symphonie dramatique) „Romeo ir Džiuljeta“ (Roméo et Juliette), dainų ciklas „Vasaros naktys“ (Les nuits d'été), taip pat simfonija „Haroldas Italijoje“, kurios dalis sieja alto atliekama tema.

Taip pat Berliozas daugelį metų gyveno iš muzikos kritikos: „Vakarai su orkestru“ – satyra apie XIX a. Prancūzijos provincijos muzikinį gyvenimą; „Berliozo memuarai“ – Romantizmo epochos paveikslas. Taip pat žinomas jo pedagoginis veikalas „Traktatas apie šiuolaikinę instrumentuotę ir orkestruotę“. Apskritai Berliozas padarė didelę įtaką vėlesniems programinę muziką kūrusiems kompozitoriams: orkestrinėje muzikoje atsirado nauja harmonija, išraiška, formos.

Siūlomas pataisytas variantas

Pastabos

 

Komentarai (0)

Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
Komentarų nėra. Būk pirmas!
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Nuotraukos

Panaši muzika

Music.lt

Pokalbiai  Įvykiai 
06:35 - Arunazz
ekspertai.eu yra per humoro prizme pateikta viskas su sarkazmu....
06:34 - Arunazz
sveiki baikit juokus su tuo delfi nieko ten nereikia moketi kur pievas raso.....ir info jie atrenka deti ko ne.....niekad nemokejau ir nemokesiu
02:16 - einaras13
DELFI išsilaikė neįtikėtinai gerai. Nuo pat savo ankstyviausios vaikystės (ankstyvų 2000-ųjų) naršiau DELFI. Kadaise DELFI turėjo žaidimus, bet po to pasilikdavau ir dėl naujienų. Ir net 20+ metų vėliau tai vis dar labai svarbus portalas.
02:15 - einaras13
O buvo laikai, kad lrytas buvo nepakeičiamas žiniasklaidos veikėjas. Dabar lrytas yra merdėjantis lavonas (gal ne tiek kiek music.lt, bet vis tiek nekažką).
02:14 - einaras13
Ir dėl lietryčio clickbait'o. Kad DELFI irgi užknisa su savo clickbait'u. Ir raštija tame portale taip pat nežiba. 15min ir LRT šiame fronte laikosi geriau, bet man 15min puslapio struktūra / dizainas labai nepatinka. Todėl lieku prie DELFI ir kartais LRT
02:12 - einaras13
Bet lyginti music'ą su Spotify ir YouTube truputį nelogiška. Music'as nesitaiko į pasaulines rinkas. Bet būtų malonu, kad jis bent jau kovotų dėl lietuviškos rinkos, kaip tą darė prieš 10 metų.
02:10 - einaras13
Tas galioja ir muzikai. Dėl Spotify tikrai žinau, kad nemokamoj versijoj yra ne tik reklamos, bet ir uždėtos lubos įrašo kokybei (bitreitui). Ar taip yra su YouTube, negaliu pasakyti.
02:09 - einaras13
ekspertai.eu turinys neturi jokių kaštų, nes tai niekuo neparemtos konspiracinės sapalionės. Todėl ir nemokamas turinys. Geras turinys šiais laikais kainuoja.
23:13 - Rutonė
Tai tiesiog nuostabu, kad pasaulio didieji siūlo krūvas nemokamo turinio. Musicas nervingai rūko kamputy. Vartotojai čia negrįš. O buvo galima svetainę išsaugot. Dabar turbūt jau per vėlu.
17:59 - Arunazz
yra tos muzikos ir spotify visur kaip prisikta ir tophitai svetaineje
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 1
  Neregistruotų vartotojų: 486
  Iš viso užsiregistravę: 73366
  Naujausias narys: dulhnmyycf
  Šiandien apsilankė: 97798