"Golden Parazyth". [flickr.com nuotr.] 2006 metų Lietuvos elektroninės muzikos atradimas - kaunietis slapyvardžiu Golden Parazyth - mano, kad kūrybos žmonėms svarbu netapti arogantiškomis kiaulėmis ir tikisi, jog po daugelio metu savo geriausių dainų albume ras bent vieną, kuri bus maloni jo ausiai... Šiandien esi pristatomas kaip vienas geriausių naujų Lietuvos atlikėjų. Koks buvo tavo kelias? Mano debiutas įvyko 2005 metų žiemą Kaune, KUB ir Trance formers organizuotame reive "Terra Fix". Ten, kukliai įsispraudęs "chill out" scenos kampelyje, atlikau valandos trukmės programą. Pavasarį dalyvavau Kauno technologijos universiteto organizuotame "Barų vakare", kur mane išgirdo "RyRalio" komanda ir pakvietė dalyvauti kitame vakarėlyje birželį. Jame, sakyčiau, ir įvyko mano, kaip atlikėjo, lūžis, kadangi mane išgirdo daugiau žmonių nei iki tol. Ten pat sutikau Mantą iš "Partyzanai Djs" komandos, su kuria bendradarbiaujame iki šiol. Tavo muzika apibūdinama pačiais įvairiausiais epitetais bei įrėminama skirtingais muzikiniais stiliais - "electro", IDM, net elektroniniu naivizmu... Ar kuri konkretaus stiliaus muziką, ar jai nereikalingos jokios kategorijos? Kuriant ir atliekant muziką kompiuteriu, neišvengsi sąvokos elektronika - kitaip ir negali būti, tačiau aš pats savo kūrybos nelinkęs sprausti į jokius rėmus ar stilistines kategorijas. Aš kuriu tai, kas įdomu man pačiam, kas tūno mano viduje - tas atsispindi ir mano muzikoje. Be to, mėgstu eksperimentuoti, todėl net pats ne visada esu tikras, jog kuris nors kūrinys pasirodymo metu nenuskambės kaip nors kitaip, nei iki šiol. Niekada neatsisakau bendradarbiauti ir su gyvais instrumentais grojančiais muzikantais. Aš nieko prieš, jei žmonės mano kūryboje atpažįsta vienokį ar kitokį muzikinį stilių. Tebūnie tai "electro", tačiau aš priverčiu jį skambėti taip, kaip noriu aš - jokių madų nesivaikau, gal dėl to žmonėms tai ir yra įdomu? Svarbiausia, ko aš ir siekiu savo pasirodymų metu, kad žmonės išgirstų tai, ką ir kaip aš darau, kad mano muzika jiems suteiktų gerų emocijų. Ką pavadintum savo muzikiniais guru? Pats tikriausias mano mokytojas buvo mano tėvas. Jis buvo muzikantas, išmokęs mane visko, kas susiję su muzika. Tiek vaikystėje, tiek šiandien klausausi "The Beatles", "A-HA", "Pink Floyd", "Radiohead". Kai kas sako, kad mano muzika jiems primena būtent "Radiohead", bet tai juk natūralu, nes tai yra kūrėjai, muzikantai, vokalistai, iš kurių aš mokiausi. Dabar - mano muzikinės biografijos pradžia, bet, viliuosi, jog mano kūryboje labai aiškiai girdžiuosi ir aš pats. Kaip vertini dabartinę Lietuvos sceną? Labai džiaugiuosi, kad pamažu Lietuvoje elektroninės muzikos scena įgauna pagreitį: žmonės kuria, organizuoja renginius, bendradarbiauja, vysto šią kultūrą. Man atrodo labai svarbu netapti arogantiškom kiaulėm, o mėgint daryti kažką kartu, bendrauti ir bendradarbiauti, dalintis mintimis, idėjomis. Kuri ne tik muziką, bet ir tekstus, pats dainuoji... Man pačiam kūrybiniame procese muzika yra svarbiausias akcentas, tačiau žodžiai, balsas ją papildo ir paįvairina. Kaip jau minėjau, mano kūryba - tai viskas, kas mano viduje. Grodamas nemeluoju, net jei tai ne vien grožis ir gėris. Kalbant apie dainų tekstus... Jų ypatingai nesureikšminu - visa tai tik mano jausmai arba prisiminimai, tačiau kai kurie iš jų man pačiam labai brangūs. Ką žmonės išgirs tavo pirmajame albume, kuri savo virtualiajame "leible" išleidžia "Partyzanai"? Dauguma dainų - tebūnie tai "electro", taip pat truputis "breakbeat", keletas dainų - gryna lyrika. Viena iš tokių - "Lapė" - sudainuota lietuviškai. Visos kitos dainos albume - anglų kalba. Kalba man - ne riba, vakarėlių metu mane galima išgirsti dainuojantį ir vokiškai ar prancūziškai. Tiesą sakant, aš pats nepasirenku kalbos dainai, daina pati pasirenka kalbą. Beje, jei grįžtant prie kūrinio "Lapė" - tai ne tik daina, tai greičiau pasaka, su trupučiu romantikos, grožio ir nuostabiomis smulkmenomis iš mano gyvenimo. Ši daina gimė lietuviškai ir jokia kita kalba apie tai nepapasakosi... Ji išskirtinė dar ir dėl to, kad joje galima išgirsti gyvą instrumentą - saksofoną, kuriuo grojo geras mano draugas Viktoras. Debiutinis albumas. Kas toliau? Galima sakyti, kad išeisiu atostogų ir kitą savaitę važiuosiu į Airiją aplankyti draugų. O jei kalbant apie muziką - čia tik pradžia, albumas - pirma Golden Parazyth kuriamos abėcėlės raidė. Ateityje svajoju įkurti jaukią studiją ir per dienų dienas joje groti, eksperimentuoti. Kad galėčiau, atėjus mano gyvenimo rudeniui, atsigręžti, pasiimti nuo stalo savo geriausių dainų rinkinį "The best of GP" ir išgirsti jame bent vieną man patinkančią dainą.