Užsinorėjot ko nors neįprasto ir nekasdieniško? Štai jums receptas: šaukštas acto, trys šaukštai grikių, stiklinė plaktos grietinėlės ir bliūdas raugintų kopūstų. Kas iš to gaunasi? Mažų mažiausiai vidurius laisvinantis marmalas. O štai norvegai „Leprous“ sugebėjo iš šių ingridientų išspausti kuo skaniausią pyragą.

Neatsitiktinai pristatymą pradėjome kulinariška nata. „Leprous“ – tai iš Notodden miesto kilęs kolektyvas, savo muzikoje sugebantis suderinti, atrodo, visiškai savyje netelpančius muzikinius stilius: progresyvų roką, džiazą, heavy ar black metalą. Ir daro tą labai puikiai, meniškai. Visas kūrybos brandumas geriausiai atskleidžiamas naujausiame grupės albume „Tall Poppy Sindrome“.

Keldami sau itin aukštus kokybinius reikalavimus, muzikantai užtikrintai kyla karjeros laiptais. Iki šiol jie jau spėjo laimėti ne vieną konkursą ar apdovanojimą, tarp kurių – Notodden miesto kultūros prizas, „Lions“ klubo premija studijiniams įrašams, ir t.t. Ir mes jau nekalbame apie tą krūvą liaupsių iš kritikų fronto. Bet žinoma, iki šiol didžiausias ir daugeliui ne tik black metalo gerbėjų maloniausias pasiekimas yra tai, jog grupės klavišininkas Einar Solberg yra sesijinis legendinių „Emperor“ narys, o Tor Oddmund Suhrke bei Halvor Strand talkina pastarųjų lyderio Ihsahn soliniame projekte. Titulai verti pagarbos.

Akustinės melodijos, galingos ir stiprios elektrinių gitarų partijos, emocingas black metal stiliaus vokalas, originalios muzikinės linijos, jausmai, technika ir kokybė – visa tai „Leprous“ perteikia savo gyvuose pasirodymuose.