Būna, kad vienišos širdys taip ir lieka vienatvėje padėt negali,
Būna, kad tai ką jauti mato tik svetimi, bet nežino savi
Būna, kad tau akis sako vienaip, o galvoja kitaip
Retsykiais būna taip bloga, kad šoktum nuo stogo, juk tiki dangumi

Dienos praeina, viskas ilgainiui grįžta i savo vėžes
Lieka nežymus prisiminimai, laikas užgydo žaizdas
Dienos praeina, viskas ilgainiui grįžta i savo vėžes
Lieka nežymus prisiminimai, laikas užgydo žaizdas

Paraparaparaparaparapa
Būna kai bloga po vakar, arba nuo vakar, bet tai tik juokai
Būna kai perveria širdį, kai nieks nebegirdi ką jam sakai
Būna kai bėdos užgriūna, tarsi perkūnas iš giedro dangaus
Būna retai, bet taip Būna žvake užgesta nelieka žmogaus

Dienos praeina, viskas ilgainiui grįžta i savo vėžes
Lieka nežymus prisiminimai, laikas užgydo žaizdas
Dienos praeina, viskas ilgainiui grįžta i savo vėžes
Lieka nežymus prisiminimai, laikas užgydo žaizdas
Laikas užgydo žaizdas, laikas užgydo žaizdas, laikas užgydo žaizdas