Šiemet man nepasitaikė albumų, kurie būtų stipriai sužavėję, bent iki tokio lygio, kokio pernai sulaukiau iš „Pain of Salvation“. Net ypatingiau sudominę albumai palaipsniui išsikvėpė („Beloved Antichrist“ – „Therion“, „Soyuz“ – „Gazpacho“, „Sonder“ – „TesserakT“ , „Wasteland“ – „Riverside“, o ypač nublėso „Grave Mounds“- „A Forest of Stars“ Ir „Eat the Elephant“ – „A Perfect Circle“. Tačiau jokiu būdu neteigiu, kad nebuvo man įdomios muzikos. Kad išrinkčiau 10 visą savaitę kasdien prasuku „Spotify“ sudaryto atrankos į topą 20 dainų playlist‘ą.
Ir štai fiksuoju tokį savo favoritų sąrašą. Eiliškumas pagal įspūdžio galią.
„Architects“ („Holy Hell“) bene ilgiausiai kabliavęs albumas. Mano pirma reakcija: Velnias, per mažai balų daviau Top 40. Melodingas scream'as ištobulintas iki z. Apie 3:40 įsijungia kosminis garsas (ko gero gitara išgautas) - pagaugai ima.
„Gazpacho“ („Soyuz“) – progresyvaus roko deimantas. Lėtas tempas, nelaimės nuojauta, skausminga į raudą panaši tema pasakoja rusų kosmonauto Komorovo tragišką istoriją. Kosminis šaltis ir deganti kapsulė.... tačiau toje neviltyje pasigirsta patoso gaidelės, pagarbos duoklė kosmoso didvyriams „Goodbye to future men“... be žodžių.
„Crippled Black Phoenix“ („Great Escape“). Vienas vyraujantis motyvas ramumos jūroje. Tai padrąsinantis refrenas ir su No Quarter tuo tiek tėra bendro. Mane momentaliai papirko tas labai ryškus ir daug žadantis vilties žiburys. Noubodaus kalimo fone lyg iš po žemių išaugantis melodingas guodžiantis ketureilis karts nuo karto primena, kad visad atsiras lšeitis.
„Behemoth“ („I Loved You at Your Darkest“). Begemotai mano akiratyje seniai, tad šiemet jų albumas pasirodė kiek lengviau įsisavinamas. Vaikų chorai, melodingesnės interliudijos , efektingi būgno tembriniai prašuoliavimai. Nergalo groulas fonetiškai iššifruojamas. Išskirti ką nors vieną gan sunku, bet „Sabbath Mater“ man lyg albumo esencija.
Vėlai pasirodęs „Tangent“ albumas dar nespėjo išsivedėti. Endi Tillsono vokalas nebe toks įkyrus. Džiazinių funky pop progresyvių melodinių moduliacijų verpetas ar kunkuliuojantis puodas leidžia pasijusti keistai išbalansuotam ir nesuvaržytam. Užnešantis gabalas.
„TesseracT“ („Sonder“) – savo laiku itin žavėjęs albumas. Tačiau dvi dainos iki šiol grąžina to jausmo atspindžius. Dainos „King“ ir „Smile“ yra naujadaras iš jau aprobuotos medžiagos. Djant technika, poliritmika, dalinis screem‘o sugrįžimas, atmosferiniai atodūsiai, gitarų grėsmingas tonas, klavišinių reti žemi slogūs akordai – viskas gan išmoningai apjungta. Man geriausios albumo dainos.
„Shining“ („Varg Utan Flock“) prasidėjusi vos ne thrash pritinkančiu ritmu su pankišku akcentu daina eigoje mainosi ir, kiek pabuksavusi vietoj, sulėtėja, sušvelnėja iki baladės su švokščiančiu bet jausmingu balsu. Gitaros pabaigoje galėtų tęstis iki begalybės.
„Therion“ („Beloved Antichrist“) stipriausias ir pavykęs metalo ir operos (klasikiniame stiliuje) sintezės pavyzdys. Kristoferis ilgai to siekė ir jau turėjo chorinio metalo brendą, bet čia jam pavyko vandenį sujungti su aliejumi.
„Greenleaf“ („Hear The Rivers“) – Įžanga labai ledzeppeliniška, būgnų ritmas priminė garsiąją Rock'n'Roll. Daina reziumuoja visą albumą: jis toks, kaip ši daina. Hard rokas su trupučiu stoner bukumu gramzdina į jaukiai patogų tingėjimą. Neša mane lapė, neša mane snapė...
Man made the cars to take us over the road
Man made the train to carry the heavy load
Man made electric light to take us out of the dark
Man made the boat for the water, like Noah made the ark
Man thinks about our little bitty baby girls and our baby boys
Oi jau cia turetu padirbeti viesuju rysiu specialistai.welcome to XXI century Negi nesimato kad rusai iki mano amziaus megsta vakarietiska kultura.ta pati muzika filmai drabuziai keliones.jiems priklauso ateitis te seniai pasilaidoja po tankais o ne jie
2019 m. sausio 11 d. 11:36:30
Atradimų mažiau nei tikėtasi. Mano dešimtukai atiteko: Gazpacho, Crippled Black Phoenix, The Pineapple Thief darbams.
Smagūs kūrinių pristatymai.
2019 m. sausio 4 d. 18:53:05
Labai daug užkabinta to, kas ir mano tope planuoja būti, tačiau savąjį aš vis dar iš lėto rikiuoju... Puikus topas!
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas