Visuomet sunku išrinkti vos keletą kūrinių iš visos metus klausytos muzikos. Mano tope - tiek naujos simpatijos, tiek jau senokai žinomi ir mylimi vardai. Labiausiai galiu pasidžiaugti tuo, jog gavau galimybę pamatyti ir gyvai išgirsti net pusę iš čia atsidūrusių atlikėjų. O galbūt todėl čia jie ir atsidūrė? Juk niekas nepalieka didesnio įspūdžio už gerą koncertą.
Nors dėl kitų vietų išskirstymo teko ilgai pagalvoti, visgi dėl pirmos vietos net neabejojau. Visas „Junk“ albumas yra tiesiog nuostabus. O „Do It, Try It“ stipriausiai įsimylėjau tą sekundę, kai „M83“ ją užgrojo „Positivus“ festivalyje.
Turbūt joks mano topas neįmanomas be seniai seniai mylimų „Glass Animals“. Gal naujasis albumas „How to Be a Human Being“ ir ne toks visapusiškai nuostabus kaip pirmasis „ZABA“, tačiau ši daina tiesiog puikiausias pavyzdys to, ką sugeba „Glass Animals“. Didžiausias metų nusivylimas - dėl neaiškių priežasčių neįvykdytas jų pažadas 2016-aisiais vėl atvykti į Lietuvą. Tikiuosi, šis pažadas persikels į 2017-us.
Po 8-ių metų tylos sugrįžę Alex Turner ir Miles Kane kaip visada su savu stiliuku. Gal jų naujasis albumas ir ne šedevras, bet kažkaip kažkodėl susiklausė geriau ir už pirmąjį „The Last Shadow Puppet“ ir netgi už pačius „Arctic Monkeys“.
Kol pasaulis giria seserį už „Formation“, Solange išleido šimtą kartų nuostabesnį albumą „A Seat at the Table“. Ką jau kalbėti apie jos vaizdo klipus - neapsakomas grožis.
Romantiškieji „Cigarettes After Sex“ per visus 2016-uosius išleido vos vieną dainą, bet ji vistiek sugebėjo atrasti savo vietą mano tope. Vėlgi galbūt todėl, kad nepakako išvysti jų trumpo pasirodymo ir teko tai kompensuoti ilgu šios dainos kankinimu.
„Sofi Tukker“ - vieni iš metų atradimų. Nieko nesitikėdama „Positivus" atėjau paklausyti niekur negirdėtos grupės, o vėliau nenorėjau, kad pasirodymas baigtųsi. Malonu matyti ir girdėti, jog jie vis labiau pastebimi. Ir net „Grammy“ apdovanojimui nominuoti!
„Porches“ - taip pat dar nelabai pastebėta grupė, netyčia kažkur atrasta. Jų albumas „Pool“ - nuo pirmos iki paskutinės dainos tobulai susiklauso, kažkaip svaigina ir atpalaiduoja.
„Son Lux“ koncertas - vienas iš geriausių ir didžiausią įspūdį palikusių šiais metais. Galbūt pasitarnavo tai, jog eidama nieko nesitikėjau, o gavau labai labai daug, vyrukai labai atsidavę muzikai. „Cage of Bones“ jau ir seniau buvo viena geriausių visų grupės dainų, o po koncerto šis įsitikinimas tik dar sustiprėjo.
Nu ką, nemaža tikimybė, kad vistik My Dying Bride nebus Kilkim Žaibu, atšaukė beveik visus šių metų pasirodymus. Tik organizatoriai kažkaip neskuba pranešti ir toliau reklamuoja..
guess I did make my name out of my drumming, and I have the big drum sets, and I'm doing all these crazy, odd-time signatures, so, yeah, I guess drumming was very important to what made me popular.
2016 m. gruodžio 30 d. 21:15:12
Bent keletas dainų į mano topą irgi patektų :)